Adaptacija ikimokyklinio ugdymo įstaigoje - sudėtingas ir neramus procesas. Vaikas, įpratęs laiką leisti su tėvais ir būti jų prižiūrimas, šį išsiskyrimą išgyvena labai skausmingai. Žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą, savo vietos pagal asmeninius poreikius radimą. Šiame laikotarpyje vaikai išgyvena sunkius, įtampą keliančius jausmus, nerimą, baimę, stresą. Šie vaikų jausmai yra ypač stiprūs, nes tokį dažną ir ilgai trunkantį atsiskyrimą nuo artimųjų vaikas patiria pirmą kartą. Mažylių jausmai tokie stiprūs, kad jie nežino būdų, kaip juos kontroliuoti.
Pirmasis etapas - tai atsiskyrimas nuo mamos. Vaikui namų aplinka, buvimas su mama ir tėčiu yra pirminis poreikis. Pradėjęs lankyti darželį, vaikas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebus toks, koks buvo. Tai suvokęs vaikas visomis išgalėmis kovoja už šį pirminį poreikį: verkia, protestuoja, kol supranta, kad kitaip nebus. Pirmieji mėnesiai ikimokyklinėje įstaigoje skausmingi ne tik mažiesiems, kai vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų, naujų veiklos formų.
Kad būtų lengviau suprasti, ką jaučia vaikas pirmosiomis dienomis ar savaitėmis darželyje, pabandykite prisiminti, kaip Jūs jautėtės darželyje savo pirmą dieną. Galbūt prisimenate savo pirmą dieną mokykloje? O gal kraustėtės iš vienos vietos į kitą ir teko ateiti į jau susiformavusią klasę? Tokie įspūdžiai įsirėžia ryškiai ir ilgam. Nepaisant to, kad tuo metu jau turėjote prisitaikymo naujoje vietoje patirties, žinojote, kam reikia pasiruošti ir ko tikėtis, į naują darbą atėjote tikėdamas savo jėgomis ir greičiausiai su analogiško darbo patirtimi - vis tiek jautėte stresą. Taigi, tai normalu.
Adaptacijos požymiai ir sunkumai
Adaptacijos metu vaikai gali patirti šiuos pokyčius:
- Padidėja jautrumas ir emocinės reakcijos. Žmogus daug skaudžiau, aštriau ir smarkiau reaguoja į dalykus, į kuriuos paprastomis aplinkybėmis gal net ir nereaguotų.
- Atsiranda santykio ieškojimas. Visiškai naujoje aplinkoje žmogus stengiasi kažko įsitverti, ieško emocinio kontakto, draugiškai ir geranoriškai nusiteikusių kitų žmonių, su kuriais galėtų užmegzti ryšį.
Visa tai būdinga suaugusiems žmonėms. Suaugęs žmogus tokias situacijas išgyvena periodiškai, turi patirties prisitaikyti, adaptuotis (kolektyve, darbe, naujoje gyvenamojoje vietoje), todėl gali joms pasiruošti, suprasti savo emocijas ir su tuo dirbti. Pirmiausia vaikui, skirtingai nei suaugusiam žmogui, atsiskyrimas nuo mamos ir namų aplinkos įvyksta pirmą kartą. Štai kodėl neįmanoma paruošti vaiko brolio ar sesės gimimui, ėjimui į darželį - kaip kad neįmanoma paruošti bet kokiai patirčiai, kuri atsitiks pirmą kartą jo gyvenime.
Verbalinis vaiko ruošimas darželiui (pasakojimai, kartais net agitavimas) dažniausiai yra neveiksmingas. Ir kalba eina ne apie vaiko įsivaizdavimą, kaip atrodys darželis, kokie žaislai ar užsiėmimai jo lauks (tą jis gal ir galėtų įsivaizduoti), bet labiausiai apie jausmą, kurį vaikas patirs toje naujoje aplinkoje, likęs vienas, be tėvų. Tam vaiko paruošti neįmanoma - vaikas su tuo tiesiog susiduria, kai tai atsitinka, ir turi tai išgyventi. Antra, vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės.
Kaip vaikas priims naują aplinką bei žmones, priklauso nuo daugelio dalykų. Visų pirma, tai individualios mažylio savybės. Vaikų adaptacijos procesas paprastai trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Teigiama, kad vaikai dar per maži suvokti savo emocijas, todėl jie negali jų valdyti. Turime išlaukti, kol vaikas pamažu apsipras, susiras naujų draugų, žaidimų ir taip po truputį užsinorės lankyti darželį. Tai - normali mažo vaiko jausmų eiga, kurią reikia suprasti ir kantriai išlaukti.
Tėvų ir pedagogų vaidmuo sėkmingoje adaptacijoje
Specialistų nuomonė ir praktika rodo, kad vaiko adaptacijos sėkmę lemia tinkamas tėvų pasiruošimas - kuo labiau tėvai pasirengę šiam naujam etapui, tuo ramiau jie jaučiasi susidūrę su pirmaisiais sunkumais. Adaptacinio periodo rekomendacijas paprastai pateikia darželio auklėtojos, atsižvelgdamos į vaiko amžių.
Rekomendacijos tėvams:
- Bendraukite su auklėtojomis. Tai vaikui yra ženklas, kad žmogumi galima pasitikėti.
- Nedarykite ilgų pertraukų. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis užmiršta savo patirtis, todėl būtų geriau išvengti ilgų lopšelio-darželio nelankymo periodų.
- Ruošiantis į darželį ir atvykus į jį, neskubinkite vaiko. Kartu su vaiku suruoškite daiktus, kuriuos jis nešis į lopšelį-darželį - pižama, vaikui brangus žaislas, su kuriuo jis miega, ir pan.
- Būtinai atsisveikinkite su vaiku. Atsisveikinimas turėtų būti trumpas ir su teigiamu palinkėjimu - „Geros dienos”, „Skanių pusryčių”, „Įdomių žaidimų”.
- RAMI TĖVŲ REAKCIJA į vaiko verksmą ar audringus veiksmus, tokius kaip rėkimas, kritimas ant žemės, padeda vaikui.
- Labai svarbu vaikui aiškiai pasakyti, kad mama ar tėtis SUGRĮŠ JO PASIIMTI konkrečiu laiku (po pietų, vakarienės, kai bus lauke ir pan.).
- Būkite tikri - tėvams išėjus absoliuti dauguma vaikų greitai nurimsta ir smagiai leidžia laiką su naujaisiais draugais.
- Jokiu būdu NEMELUOKITE, norėdami jį nuraminti, kad, pavyzdžiui, greitai nueisite kažko pasiimti iš mašinos ir grįšite.
- NEGĄSDINKITE vaiko darželiu.
- Adaptacijos metu EMOCIŠKAI PALAIKYKITE mažylį: dažniau jį apkabinkite, priglauskite, pabučiuokite.
- BENDRADARBIAUKITE su auklėtojais ir specialistais.
- Naudinga pasakoti, kad lopšelis-darželis yra vaikučiui DRAUGIŠKA VIETA, kurioje jis sužinos ir išmoks daug naujo, susiras draugų, o grįžęs namo visus įspūdžius galės papasakoti tėvams.
- Kai vaikas grįžęs po darželio čiauška, kalba ar net dainuoja dainelių nuotrupas, kurių patys dar negirdėjote, vadinasi, vaikui įdomu ir jis lopšelyje-darželyje jaučiasi gerai.
- Iškilus sunkumams ar aktualiems klausimams, DRĄSIAI kreipkitės pasikonsultuoti su lopšelio-darželio psichologe.
- Adaptaciją gali apsunkinti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti pačių tėvų veiksmai, pastangos. Jokiu būdu nevalia pasiduoti emocijoms. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos ir vaiko ryšys yra toks stiprus, jog motinos ašaras, nerimą, blaškymąsi vaikas jaus ir per atstumą.
- Venkite išankstinės neigiamos nuostatos (gal mano vaiką skriaus, blogai prižiūrės, susargdins…).
- Po darželio - namo. Buvimas darželyje vargina, po darželio, geriausia eiti namo, ramiai ir neskubant, nesistengti apkrauti vaiko naujais įspūdžiais: žaidimo kambariais, parduotuvėmis, kompiuteriais ar televizoriais.
Mokslinės literatūros analizė, empirinio tyrimo rezultatai bei parengtas ir įgyvendintas projektas leido išryškinti ankstyvojo amžiaus vaikų adaptacijos galimybes, derinant veiklą grupėje ir lauke: tai veikla per žaidimus ir pasitelkiant muziką, veiklos organizavimas laikantis dienotvarkės, dermė tarp veiklos grupėje ir lauke, tėvų įtraukimas į veiklas, ramios ir aktyvios veiklos organizavimas tiek grupėje tiek lauke.
Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad esminiai ankstyvojo amžiaus vaikų sėkmingos adaptacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ypatumai yra šie: nuolatinis keitimasis informacija (tėvai-pedagogai) apie vaiko savijautą; susitarimai dėl adaptaciją lengvinančių priemonių taikymo namuose ir ugdymo institucijoje, taip užtikrinant ugdomųjų veiksmų tęstinumą (grupės aplinka-namų aplinka); periodiniai pedagogų ir tėvų susitikimai adaptacijos klausimams aptarti; abipusis (tėvai-pedagogai) pasitikėjimas ir pagalba.
Vaikų adaptacija darželyje
Paprastai vaikai palaipsniui pajaučia, kad lopšelyje-darželyje būti yra įdomu ir linksma: čia jie žaidžia, bendrauja, mokosi daugelio dalykų, susiranda draugų, lavėja įvairiapusiškai.
tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiku #adaptacija
