Daugelis tėvų, atiduodami savo vaikus į darželį, tikisi užtikrinto saugumo, tinkamo emocinio ir psichologinio klimato. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta susirūpinimo dėl darželių aplinkos, kurioje vaikai gali jausti baimę, o pedagogai - patirti psichologinį spaudimą. Slengių mokyklą-daugiafunkcį centrą lankančių darželinukų tėvai skambina pavojaus varpais dėl to, kad, anot jų, įstaigą masiškai palieka auklėtojos ir kiti darbuotojai.
Viena iš situacijų, sukėlusi didelį tėvų susirūpinimą, yra susijusi su darželio grupe „Šarkiukai“. Su „Kauno diena“ kalbėję tėvai minėjo vieną ir tą pačią darželio grupę „Šarkiukai“, į kurią perkeliami priešmokyklinio amžiaus vaikai. Vaikams darželis - ne naujiena. Jį lankė ne vienus metus, tačiau įvairios negerovės pastebėtos tik kai buvo perkelti į „Šarkiukų“ grupę. Dėl to vaikams išsivystė paniška miego baimė. Labiausiai nustebino tai, kad kai kuriems vaikams tekdavo valgyti be kėdučių.
Tėvų bendruomenė sukilo, nebenori tyliai paleisti tokių gerų pedagogų. „Mūsų auklėtojos bėga lauk iš darželio. Jau išėjo keturios, kiek žinau, dar keturios jau parašė prašymus. Kai pradėjome domėtis, kas čia vyksta, moterys prasitarė, kad išeina dėl komplikuotų santykių su direktore. O jos tikrai puikios pedagogės. Gaila ir jų, ir, aišku, kad pirmiausia vaikų, kurie nuolat turi taikytis vis prie naujų auklėtojų. Koks ten psichologinis klimatas? Grupės perpildytos, tad ir taip jau sunku pedagogėms dirbti. Apie vadovybės požiūrį tikriausiai liudija ir faktas, kad mūsų grupei laimėjus vieną konkursą ir gavus bilietus į kiną, darželio vadovybė neskyrė turimo autobusiuko važiuoti į „Akropolį“.
Vienas iš tėvų pasakojo, kad „Apsisprendimą lėmė psichologinė atmosfera, konfliktiškas vadovių bendravimas, demonstruojama nepagarba. Direktorė ir pavaduojanti šiuo atžvilgiu yra kaip vienas kumštis. Čia net negali nieko klausti, nes esi tokiu atveju tiesiog žeminamas. Taikomas psichologinis smurtas. Atėjau čia dirbti iš kitos įstaigos ir net negalėjau suvokti, kaip čia taip galima. Nėra ir jokio palaikymo auklėtojų iniciatyvoms.“
Darbuotojai skundžiasi dėl vadovybės elgesio. Viena auklėtoja pasakojo: „Direktorės emocijų nevaldymas. Posėdžio metu tranko kumščiu į stalą. Šaukia ant darbuotojų. Analogiškai kalbėjo ir trečioji auklėtoja, kurią pavyko pakalbinti žurnalistui. „Dedasi labai negeri dalykai. Išeinu dėl tos pačios priežasties, dėl kurios išeina ir visi kiti darbuotojai - dėl nuolatinės įtampos, dėl vadinamo mobingo, psichologinio smurto iš vadovės ir jos pavaduotojos. Kažkodėl Švietimo skyrius niekada neklausė, kodėl ten taip keičiasi darbuotojai. Vis pateikiama, kad mes išeiname kur geriau. Beje, čia visada ir mums, ir tėvams, turintiems pretenzijų atsakoma - „nepatinka, ieškokis, kur geriau, nepatinka - eik lauk”. Tai kaip gali neiti lauk, jei vadovo toks požiūris? Iš nervų net susergi ir šeima mato tai, tad ragina pagaliau išeiti.“
Kita auklėtoja pridūrė: „Niekada nesu patyrusi tokių dalykų, kad negali paklausti, nes į klausimus sulauksi tik pašaipos, ironijos.“
Direktorė Laima Anužytė-Kilnė neatsakė, kiek darbuotojų pastaruoju metu paliko darbą ir teigė, kad jų kaitą lemia situacija švietimo sektoriuje. Ji taip pat atsisakė telefonu kalbėtis su „Atviros Klaipėdos” žurnalistu, nes teigė negalinti būti tikra, jog kalbasi būtent su žurnalistu, bet sutiko atsakyti į klausimus raštu.
Įstaigos direktorė Laima Anužytė-Kilnė telefonu kalbėtis su „Atviros Klaipėdos” žurnalistu atsisakė, nes teigė negalinti būti tikra, jog kalbasi būtent su žurnalistu, bet sutiko atsakyti į klausimus raštu. Paklausus, ar tiesa, kad pastaruoju metu Jūsų vadovaujamoje įstaigoje yra nemenka personalo kaita, ji atsakė: „Kaita visada neišvengiama, kai išauga vaikų skaičius ir darbų apimtys (pas mus statomas naujo darželio pastatas).“ Paklausus, ar tiesa, kad esami ir buvę pedagogai tvirtina, jog iš vadovybės pusės jaučia psichologinį smurtą, ji atsakė: „Pirmiausia turėtume apsibrėžti sąvoką :”Psichologinis smurtas”. Jei iš žmonių nori kokybiško darbo, tai nereiškia, kad reikalaujama kažko neįmanomo. Jei kalbėti plačiau apie įstaigos požiūrį į darbuotojus, mano pozicija priešinga. Pas mus labai stipri motyvavimo sistema.“
Dėl auklėtojų griežtumo ir taikomų bausmių, apskritai dėl jų elgesio modelio, tėvai susisiekė su darželio vadove, buvo surengtas tėvų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir tos grupės mokytojos, ir direktorė. „Po susirinkimo įvyko rotacija. Į „Šarkiukų“ grupę paskirta nauja auklėtoja. Vaikas dar tyrinėja ją, bet džiaugiasi.“
Vienas iš grupės vaikų neatlaikė įtampos ir tėvai perkėlė į kitą darželį. Kitam vaikui pripažintas stiprus dantų sukandimas dėl streso ir specialistai skyrė nervus raminančių vaistų.
COVID-19 laikų patirtys taip pat kelia nerimą. Vieną dieną mama pasiėmė vaiką iš darželio, jis buvo su šlapia kepure. Grįžęs iš karto gulėsi į lovą, nes labai skaudėjo galvą. Paaiškėjo, kad pakilusi aukšta temperatūra. Klausiau, kaip jautėsi dieną. Sakė, kad irgi skaudėjo galvą, bet auklėtoja sakė, kad praeis. Nepavykus numušti temperatūros iš pat ryto - į ligoninę. Vaiką - į reanimaciją. Teigiamas COVID-19 testas ir plaučių uždegimo diagnozė. Informavau auklėtoją, bet kitų grupės vaikų tėvams ji nieko nesakė. Kai vaikas pasveiko ir grįžo į darželį, auklėtojai išsakiau pretenzijas. Padėtis nesikeitė. Tėvai nusprendė ieškoti priešmokyklinės grupės kitoje įstaigoje. Paskutinę dieną darželyje, kaip pasakoja mama, vaikas buvo aprėktas, ko jį čia atvedė, nes jis jau neva nebelanko šio darželio. Tėvas vaiko nepaliko.
Pasak mamos, pradėjęs lankyti šią priešmokyklinę grupę vaikas nuolat būdavo įsitempęs, darželyje net bijodavo tuštintis. „Vaikas vis pasakodavo, kaip sėdi su draugais įsitempę ir laukia, kol auklėtoja baigs kalbėti su kitais vaikais. Atžala - jau antroje klasėje, bet vis dar, pasak mamos, vaikui išlenda koks nors skaudus prisiminimas iš „Šarkiukų“ grupės.“
Naujoji direktorė, J. teigimu, neturi jokių asmeniškumų su „Šarkiukų“ grupės mokytojomis. „Jeigu žmogus yra sąmoningas, jis gali keisti savo elgesį bendraudamas su vaikais ir su tėvais. Bet nelankstūs medžiai lūžta. Esame paslaugos teikėjai. Turime atsižvelgti į šeimų poreikius, į vaikų ir į tėvų poreikius. Šiuo metu štilis. Nežinau, kaip toliau bus. Negaliu prognozuoti.“
Mokytoja Ingrida, minima skunduose dėl „Šarkiukų“ grupės, teigė: „Jūs gavote užsakymą, tai jūs jį ir vykdote. Aš visus savo paaiškinimus palikau direktorei.“ Ji taip pat pridūrė, kad planuoja išeiti iš darbo.
Ji pasakojo, kad minimoje grupėje ryte vaikus pasitikdavo tik vieną rytą per savaitę. „Vaikai prisiglaudžia, apsikabina. Jeigu labai bijotų, neitų artyn. Lauke būname visos auklėtojos kartu, matome visus vaikus. Normalios taisyklės.“ Dėl kėdučių, anot jos, - „supermamyčių išpūstas burbulas“. „Grupė yra pereinama. Per ją vaikšto dar dvi grupės mažiukų. Kai kurie žioplinėja ir už nepristumtų prie staliukų kėdučių kliūva.“ Buvo nemalonumas su tualetu. Vaikai pritaško, neatsargiai šlapinasi, primeta tualetinio popieriaus. Anot jos, ta mergaitė, kuri taip pasakojo, labai mėgsta fantazuoti siekdama kam nors padaryti įspūdį.
Apie direktorę ji atsiliepė, kad ji - geras žmogus, ypač ją mėgsta pagalbinis personalas, nes jų nekritikuoja. „Jai vienodai, kaip dirba auklėtojų padėjėjos. Pedagogams sunku su ja susikalbėti. Senoji direktorė ir dėl švaros prie pagalbinio personalo prisikabindavo ar dėl iki galo neatlikto darbo. Žinoma, kad naujoji labiau mėgstama, nes nieko nereikalauja. Bet ji niekada tiksliai neatsako į klausimus, kitą kartą praeina pro šalį mūsų visai nepastebėdama. Apie Ingridos kalbėjimo toną sakė, kad ji niekada piktai nekalba su vaikais, bet „paploninto leliukiško balso nedaro, nes vaikai šioje grupėje ruošiami mokyklai“. „Kaip kolegė - su ja viskas tvarkoje. Ji daug ką gali patarti. Vaikai nėra vedžiojami už rankytės. Daug ką turi padaryti savarankiškai. Tai irgi jiems yra diskomfortas, stresas, bet vėliau apsipranta. Vaikai turi išmokti susikaupti, nes pro juos daug žmonių vaikščioja pirmyn atgal.“
Paklausus, ar daug tėvų melavo per susirinkimą, ji atsakė: „Visi vaikai į grupę atėję naujai. Nė vienas iš tėvų nepaklausė čia ir dabar, kas vyksta. Man atrodo, kad patys vaikučiai tam tikrus dalykus pasakoja nelabai suprasdami. Pavyzdžiui, viena mergaitė džiaugėsi, kad negavo nuobaudos. Bet ji niekada nėra gavusi. Tėvams, aišku, tai išgirdus visai kitaip atrodo. Kitas dalykas, jeigu tėvai tarpusavyje kalbasi apie baimes, galimas pedagogų klaidas, elgesį, vaikams darosi neramu. Jeigu tėvai nerimauja, kaip vaikas gali ramiai jaustis?“
Kreipėmės į Kaišiadorių rajono savivaldybės vadovus ir į savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrių. Direktorė apie skambutį buvo informuota ir ėmėsi priemonių. Buvo organizuotas Vaiko gerovės komisijos posėdis ir grupės tėvų susirinkimas, kuriuose aptarta situacija, siūlomi ir numatyti sprendimo būdai“, - teigė E. Levansavičiūtė. Anot jos, per pastaruosius penkerius metus savivaldybė nebuvo gavusi kitų raštiškų skundų dėl mokytojų darbo ir elgesio. Tačiau šiemet spalio 22 d. „Įvertinus visas aplinkybes ir situaciją, esant poreikiui bus imtasi veiksmų“, - teigė E. Paprašėme patikslinti, ar 2022 vasario 22 d. Toks kreipimasis vis tik rastas. „Jame buvo prašoma ištirti auklėtojos veiksmus. Atsakymą pateikė R. Arlauskienė, tuo metu ėjusi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas, o situaciją tyrė Rumšiškių lopšelio-darželio administracija“, - nurodė E.
Vaiko teisių gynėjai pranešimų apie netinkamą personalo elgesį su vaikais ikimokyklinėse įstaigose gauna itin retai. Už personalo elgesio įvertinimą atsakingi įstaigos vadovai ir steigėjas. Na, o vaiko teisių gynėjų užduotis yra pasirūpinti vaikų saugumu. Tad pirmiausia sieksime identifikuoti galimai netinkamą elgesį patyrusius vaikus ir išsiaiškinsime, ar vaikams ir šeimoms reikalinga emocinė ar kita pagalba. Esant poreikiui, šią pagalbą inicijuosime.
Patikėdami savo vaiką vaikų darželio kolektyvui, tėveliai tikisi, kad bus užtikrintas vaiko saugumas, tinkamas emocinis ir psichologinis klimatas. Vaikai linkę atkartoti suaugusiųjų elgesį, tad jeigu, pavyzdžiui, jam skaudžiai pliaukštelėjo, tą patį veiksmą jis gali atkartoti savo žaislui. Skriaudžiamas mažasis gali tapti liūdnas, irzlus, gali sutrikti miegas. Vaikas taip pat gali parodyti saugumo trūkumą dažniau nei įprastai glausdamasis prie tėvų, tarsi prašydamas apsaugoti. Todėl svarbu nuo mažens vaiką mokyti pasitikėjimo, atvirumo. Tai padarysime būdami vaikui dėmesingi, atidūs ir parodydami, kad viskas, apie ką jis kalba, yra svarbu. Kalbėkitės apie kūną ir asmenines ribas, ugdykite vaiko savęs vertinimą.
Klaipėdos regos ugdymo centre situacija taip pat nebuvo ideali. Tėveliai ir personalas visą laikotarpį, kurį dirbo pedagogė Aušra Kuzminskienė, nebuvo patenkinti jos darbu, ugdymo, vaikų drausminimo bei lavinimo metodais. Ši pedagogė nuolatos reikalaudavo atsiimti vaikus iš darželio iki 17 val. (nors darželis dirba iki 18 val.), o jų neatsiėmus tokiu metu buvo gaunami grasinimai tėvams vaikų teisėmis. Buvo perkami pirkiniai grupėje nepasitarus su tėvais, o vėliau reikalaujama iš jų pateikti pinigus už pirkinius. Taip pat auklėtoja neteisėtai rinko informaciją, išdalindama tėvams anketas ir reikalavo jas būtinai užpildyti be direktorės žinios. Šiose anketose buvo prašoma nurodyti vaikų asmens kodus, tėvų darbovietes bei pareigas. Yra informacijos, kad ši pedagogė darželyje naudodavo smurtą - tiek fizinį, tiek psichologinį, ugdymo metodai buvo pagrįsti gąsdinimu bei nuobaudomis. Taip pat koridoriuje sutikus vyresnius vaikus nuolatos replikuodavo tėvams: kartą mama ėjo su 5 metų vaiku, kuris nemokėjo skaityti, tai auklėtoja tą vaiką pavadino atsilikusiu. Dar buvo atvejis, kai vaikas pradėjo verkti prie mamos ir einant namo auklėtoja tą vaiką laiptinėje stumtelėjo ir pavadino verksniu, taip pat yra ne vienas atvejis, kai tėvams girdint ši auklėtoja vaikus vadindavo „myžniais, verksniais, atsilikusiais”. Tėvai taip pat pavargo nuo nuolatinės įtampos, atvedant vaiką į darželį ir paimant jį iš ten, tėvai net bijojo prasilenkti koridoriuje su šia pedagoge.
Gerbiama Aurelija, nepaisant,, kad gyvename didžiuliais tempais vienas kitą vejančiais pokyčiais, kiekvienu atveju į juos atsakoma pasipriešinimu. Kitas dalykas, pokyčiai dažniausiai lydimi įvairių baimių. Vaikas ateina į mokyklą ir iškart jame sukyla baimė. Baimę junta ir šeima, išleidžianti vaiką į mokyklą. Šeimose, kuriose orientuojamasi į griežtą auklėjimą, vaikui atsiranda papildoma baimė, gavus prastesnį įvertinimą. Įsivaizduokite, kaip vaikas turi gyventi? Jis turi bijoti mamos. Bijoti mokytojo. Jis gyvena nuolatinėje baimėje ir kada jis gali parodyti savo gebėjimus? Taip, vaikas bijo būti nemylimas ir atstumtas.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ atliko labai puikų tyrimą „Išgirskime vaiko balsą“. Ir pirmiausia vaiką reikia išgirsti šeimoje.
Pasidalinkite nuomonėmis apie jūsų vaikučių klasėse vykstančius tėvelių susirinkimus: Kaip dažnai jie vyksta? Kokia forma gaunate pranešimą apie įvyksiantį susirinkimą? Ar kalba mokytoja, auklėtoja atvirai apie vaikus ar tai tik pusmečio apibendrinimas?
Susirinkimų nuo Augustės darželio nekęsdavau. Pirmoj klasėj kai ji buvo, irgi kažkokie "ne į temą" būdavo - daug erzelio ir pinigų kaulijimas. Kai pervedėm pas kitą mokytoją, susirinkimai vyksta kas mėnesį. Negana to, mokytoja visada turi ką pasakyti: kas vyko, ką jie mokėsi, kokius projektus vykdo ar norėtų vykdyti - dėl to, kad pas juos visada veikla verda, o mokytoja turi nepaprastai daug žinių apie savo pradinukus.
Man patiko viena mintis kalbėjau su kitos mokyklos mama. Jie rugsėjo pirmą palieka auklėtojoms penkis vokus su užrašytais adresais ir mokytoja kas du mėnesiai juos prirašius apie vaiką atsiunčia. Ir sako mokytoja patenkinta, kai kas nepatinka tuoj į laiškeli ir surašo, o kai būna susirinkimas klasės analizuoja.
Didelę pagarbą jaučiu tokioms mokytojoms. Jums tikrai pasisekė. Mes, turbūt, į tuos pačius susirinkimus vaikštom...? Pas mus situacija tokia pati. Ir abiejose klasėse tėvai labai draugiški, bendraujantys tarpusavyje. Kartą per metus susiorganizuojam išvyką tėvai+ vaikai su auklėtoja. Kai į mūsų susirinkimus ateina kitų dalykų mokytojos, jos stebisi, kaip čia tiek daug tėvų susirinko Man labai patinka, kad tėvai bendrauja, tai drausmina vaikus, mes nebijom paskambinti vienas kitam ir pasakyti, jei matėm vieno ar kito vaiką darantį kažką negero.
