Išlaikymo vaikams klausimai yra vieni jautriausių šeimos teisės santykiuose. Jie neatsiejami nuo vaiko teisių ir interesų apsaugos, o jų sprendimas teismuose dažnai priklauso nuo įvairių aplinkybių - tiek tėvų turtinės padėties, tiek besikeičiančių vaiko poreikių. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą vaikams iš jų tėvų šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisti vaikui tam tikrą turtą. Taip pat gali būti taikoma mišri išlaikymo forma, pavyzdžiui, skiriant vaikui konkretų turtą ar konkrečią pinigų sumą ir išlaikymą periodinėmis išmokomis.
Teismai nustato konkrečius vaiko poreikius, kurie priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos ir pan. Taip pat vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į šias aplinkybes: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus reglamentuoja CK 3.201 straipsnis. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti: aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu; aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių esminiu pasikeitimu - padidėjimu ar sumažėjimu.
Išlaikymo dydis gali būti padidintas ar sumažintas ir dėl vaiko poreikių pasikeitimo. Poreikių padidėjimas nustatomas, pavyzdžiui, jeigu dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. Sumažėjimas nustatomas, kai vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt. Teismų praktikoje pripažinta, jog vaikų poreikiai objektyviai didėja jiems augant.
Teismų praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai pagrindas padidinti vaikui priteistą išlaikymą arba pakeisti išlaikymo formą buvo nustatytas dėl aplinkybės, kai asmuo savo noru vengia teikti išlaikymą kas mėnesį ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas. Jeigu tėvas (motina) yra pajėgus teikti išlaikymą pagal savo pajamas arba turi santaupų, tačiau piktybiškai neteikia išlaikymo, tai gali būti laikoma pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą ir dydį. Pavyzdžiui, iš mėnesinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo į konkrečia pinigų suma sumokamą išlaikymą.
Teismų praktikoje yra buvę ir atvejų, kai vieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydis buvo sumažintas. Teismai tokiose bylose nustatė šias aplinkybes: vieno iš tėvų netektas darbingumas ir dėl to gerokai sumažėjusios nuolatinės pajamos; pablogėjusi sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio; padidėjusios išlaidos sveikatos priežiūrai; darbo netekimas ir bedarbystė; atsiradę dideli finansiniai įsipareigojimai; esminis darbo užmokesčio sumažėjimas; esminis bendros finansinės padėties pablogėjimas; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų (kitų vaikų, tėvų) ir kt. Didelių skolinių įsipareigojimų įgijimas teismų nebūtinai bus įvertintas kaip turtinės padėties pablogėjimas, nes įvertinama visa asmens finansinė situacija iš esmės.
Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal, tarkime, būsto kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Tokiu atveju vertinamas ir įgytas turtas, jo vertė. Todėl vien tai, kad asmuo prisiėmė įsipareigojimus, ne visada bus vertinama kaip turtinės padėties pablogėjimas. Tačiau bet kuriuo atveju išlaikymo dydis gali būti padidintas ar sumažintas tik nustačius tam teisinį pagrindą atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teisę kreiptis į teismą turi vaiko tėvai, o tam tikrais atvejais pats vaikas, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Kadangi kainos laikui bėgant kyla (maistas, drabužiai, paslaugos brangsta), išlaikymo suma, nustatyta prieš metus ar daugiau, gali tapti per maža patenkinti vaiko poreikius.
Todėl valstybė numato, kad kas mėnesį teikiamas išlaikymas turi būti indeksuojamas - t. y. perskaičiuojamas pagal oficialų kainų augimo rodiklį, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat verta paminėti, kad vaikams valstybė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymąmoka mėnesines išmokas (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 122,50 Eur). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismo priteisiamo išlaikymo vaikui suma negali būti sumažinta valstybės mokamos išmokos suma, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia tėvams tenkinti daugiau nei minimalius vaiko poreikius. Ši išmoka tokiu atveju turėtų būti skiriama papildomiems, o ne būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Tai reiškia, kad iš esmės padidėjus vaiko poreikiams yra pagrindas didinti išlaikymo dydį nepaisant valstybės skiriamos išmokos vaikams.
Apibendrinant galima teigti, kad išlaikymo dydžio ar formos pakeitimas yra teisinė priemonė, leidžianti prisitaikyti prie nuolat kintančių gyvenimo aplinkybių. Teismai, vertindami tiek tėvų finansinę padėtį, tiek vaikų poreikius, vadovaujasi geriausių vaiko interesų prioriteto principu.
Tėvai, kurie atskirai augina vaikus, tačiau abu turi pareigą juos išlaikyti, dažnai žino, kad išlaikymo dydis priklauso nuo esamo MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo). Tačiau svarbu suprasti, kad MMA yra tik orientacinis dydis, o ne įstatymo numatytas minimalus išlaikymo dydis. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) tėvai visuomet gali susitarti patys. Apsisprendus kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ar sumažinimo, faktinė situacija turi atitikti įstatyme numatytas sąlygas. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis tiek vienu iš pagrindų, tiek abiem pagrindais.
Teismui būtina nurodyti ir įrodyti, kas pasikeitė ir kokia apimtimi pasikeitė (ar tai būtų tėvų turtinė padėtis, ar vaiko poreikiai), nes teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą tik tais atvejais, kai aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti jau priteistą išlaikymą. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Taigi, norint kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) reikia įsivertinti visas savo asmeninio gyvenimo aplinkybes, o ne vadovautis kitų (draugų, kaimynų) atvejais.
Pažymėtina, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kita vertus, tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų - ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, - vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą. Taip yra dėl to, kad sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo. Teismo įsakymo atveju nėra vertinami nei vaiko poreikiai, nei skolininko turtinė padėtis ir galimybės mokėti prašomo dydžio išlaikymą.
Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Kadangi visus klausimus, susijusius su vaiko interesais, turi teisę spręsti abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Taikus tėvų susitarimas dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio keitimo turi keletą privalumų, kurie gali būti naudingi tiek tėvams, tiek vaikams. Greitesnis procesas: Taikus susitarimas leidžia išvengti ilgo teismo proceso, kuris gali užtrukti mėnesius ar net metus. Mažesnės išlaidos: Teisiniai mokesčiai ir kitos su teismo procesu susijusios išlaidos gali būti didelės. Didesnis kontrolės lygis: Tėvai patys gali nuspręsti, koks išlaikymo dydis yra tinkamas, atsižvelgdami į savo finansinę padėtį ir vaiko poreikius. Geriau vaikui: Tėvų bendradarbiavimas ir gebėjimas rasti kompromisą gali sukurti teigiamą aplinką vaikui. Lankstumas: Taikus susitarimas gali būti lengviau keičiamas, jei pasikeičia tėvų ar vaiko aplinkybės. Taigi, taikus tėvų susitarimas ne tik palengvina procesą, bet ir prisideda prie geresnės vaiko gerovės.
Magistro darbo analizė atskleidžia ir šios darbo temos aktualumą bei svarbą. Mokslinių straipsnių, teismų praktikos analizė rodo, kad tiek mokslo darbuose, tiek teismų praktikoje dažniausiai paliečiama vien vaikų išlaikymo problematika. Darbas naujas ir originalus tuo, jog nagrinėjamos vaikų išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo problemos, sietinos su minimalios mėnesinės algos kriterijaus interpretacija bei analizuojami „vaiko pinigai“ priskirtini prie pinigų sumos, kuria yra tenkinami vaiko poreikiai. Tyrimo tikslas - atskleisti vaikų išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo kriterijus bei jų taikymo pagrįstumą, siekiant identifikuoti problemas dėl teisės normų aiškinimo teismų praktikoje.
