Visuomenėje, kur gilios alkoholio vartojimo tradicijos, o tabakas ir alkoholis lengvai prieinami - apsaugoti vaikus ir paauglius nuo žalingų įpročių nėra lengva. Nei vieni tėvai nenori, kad jų vaikas būtų alkoholikas, narkomanas ar griautų savo sveikatą rūkydamas. Jei tėvai gyvena be žalingų įpročių - vaikui lengviau paaiškinti apie svaigalų daromą žalą. Todėl tėvai turėtų aiškiai suprasti žalingų įpročių atsiradimo priežastis bei pasekmes, jų daromą žalą, ir, svarbiausia - būti pavyzdžiu savo vaikams. Tėvai turėtų suprantamai, be gąsdinimų, pagal vaiko amžių, papasakoti apie žalingus įpročius. Galima parodyti socialinių filmukų ar papasakoti istorijų iš aplinkinių gyvenimo apie žalingų įpročių pasekmes. Jei norite apsaugoti savo vaiką nuo žalingų įpročių - turite žinoti tiesą apie jų daromą žalą.
Alkoholio vartojimo problema Lietuvoje yra paplitusi dideliu mastu. Nesaikingas alkoholio vartojimas - slepiama visų socialinių sluoksnių Lietuvoje kasdienybė. Lietuvoje vis dar labai gaji posovietiniams kraštams būdinga išgertuvių kultūra. Tai reiškia, kad vartojami stiprieji gėrimai ir geriama tol, kol prisigeriama arba kol paprasčiausiai baigiasi alkoholis. Tokie alkoholio vartojimo įpročiai nepaprastai žalingi sveikatai, o tai, kad jie mūsų krašte gerokai paplitę, atskleidžia su alkoholio vartojimu susiję sveikatos sutrikimai ir mirtys: jų skaičius ypač išauga savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vis dėlto, tolerancija alkoholiui pasižyminti mūsų kultūra po truputį keičiasi - žmonės keliauja, mato kitokių pavyzdžių ir iš jų mokosi. Tačiau, pastebima, alkoholio vartojimo tradicijos keičiasi netolygiai. Miesto žmonės, išsilavinę, pasiturintys vartoja vis mažiau alkoholio ir vis dažniau renkasi ne stipriuosius, o silpnesnius alkoholinius gėrimus. Tuo tarpu socialinėje atskirtyje atsidūrę žmonės (ypač vieniši bedarbiai vyrai regionuose) geria nepaprastai daug.
Tyrimai parodė, kad Lietuvoje alkoholį vartoja beveik 40% 13-14 metų paauglių, o rūko - apie 30%. Be to, rūkantys moksleiviai 3 kartus dažniau vartoja alkoholį, lyginant su nerūkančiais. Dar sunkiau suvokiamas tėvų leidimas vartoti paaugliams alkoholį švenčių metu. Tokiu savo elgesiu tėvai patys didina šansus, kad jų vaikas taps alkoholiku.
Alkoholio poveikis vaikams ir paaugliams
Alkoholio poveikis vaikams turi ir antrą dugną - ne tik prastą savijautą dabar, bet ir, tikėtina, netinkamus alkoholio vartojimo įpročius ateityje. Vaikus gali apimti nesaugumo jausmas ir nerimas, nes jiems sunku prognozuoti suaugusiųjų elgesį, matant apsvaigusius artimuosius, o gal ir nepažįstamus žmones. Jei alkoholis nesaikingai vartojamas namuose, sutrinka vaiko dienos rutina. Dažnai šeimoje matant gausų alkoholio vartojimą, toks elgesio modelis nejučia gali būti pradedamas suvokti kaip natūralus. Augdami išgertuvių kultūroje vaikai, paaugliai taip pat įgauna poreikį ne šiaip smalsiai paragauti alkoholio, bet jį vartoti nesaikingai, prisigerti. Taigi akivaizdu, kad išgertuvių kultūra Lietuvoje vietą nuosaikiam alkoholio vartojimui užleidžia sunkiai, ir turi daug fanų net tarp vaikystės slenkstį ką tik peržengusių jaunuolių.
Vaikai, savo tėvus matę išgėrusius, rečiau juos laiko teigiamais gyvenimo pavyzdžiais. Be to, dėl alkoholio pasikeitęs tėvų elgesys beveik visuomet yra vaikų nerimo ir prastos emocinės savijautos šaltinis. Svarbu suprasti, kad alkoholizmas šeimoje ne visada pasireiškia per fizinį smurtą. Dažnai tai būna emocinis apleidimas, nesugebėjimas kurti artumo, arba nepastovios tėvų emocijos, kurios suformuoja vaikams iškreiptą pasaulio suvokimą.
Net ir nedidelis alkoholio vartojimas paveikia tavo mąstymą bei jausmus. Alkoholio vartojimas vaikystėje ir paauglystėje gali turėti itin žalingą poveikį sveikatai. Ši psichoaktyvi medžiaga pažeidžia įvairias mūsų organizmo sistemas, pradedant virškinimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų ir baigiant smegenimis. Alkoholio vartojimas gali: Apsunkinti santykius su aplinkiniais. Sukelti mokymosi sunkumų. Padidinti rizikingą elgesį ir sumažinti tavo saugumą. Sukelti teisinių problemų.
Lietuvoje alkoholį įsigyti galima tik nuo 21 metų. Tad įsigijimas jaunesniame amžiuje ir vartojimas yra nelegalus. Jei paminėti dalykai pasirodė tau pažįstami, yra tikimybė, kad galbūt turi alkoholio vartojimo sunkumų. Tokiu atveju, svarbu imtis veiksmų, ieškoti pagalbos. Alkoholio vartojimas jauname amžiuje yra rimtas sunkumas, visgi jis tikrai gali būti įveikiamas su tinkama pagalba, palaikymu ir pasiryžimu.
Vaikų vaidmenys šeimose, kuriose yra alkoholizmo problema
Gyvenimas šeimoje, kurioje vienas iš tėvelių yra priklausomas nuo alkoholio, nesaldus, o ypač patiems mažiausiems jos nariams. Tiesa ta, kad jos centru tampa ne mažylis, o tas, kuris turi bėdų dėl stikliuko: juk namuose nuolat aidi barniai, o jų gyventojai, užuot visą savo rūpestį ir meilę atidavę atžalai, priversti kontroliuoti vieni kitus, nuolat mąstyti, kaip situaciją būtų galima pakeisti į gerąją pusę, kaip „perauklėti“ vyrą arba žmoną.
Į tai, kad tėvų priklausomybė nuo alkoholio yra tiesiogiai susijusi ir su vaiko problemomis, atsižvelgiama labai retai. Apmaudu, tačiau dažniausiai šeima vengia pripažinti, kad alkoholio vartojimas - tai ne tik blogas elgesys ir prastas pavyzdys, žalingas įprotis ar silpnavališkumo požymis, o būtent liga, kuri žaloja ne tik tą, kuris geria, bet ir visą šeimą.
Vaikai tokiose šeimose dažnai prisiima skirtingus vaidmenis, bandydami prisitaikyti prie sudėtingos situacijos:
- „Šeimos herojus“. Tai labai paklusnus vaikutis, kuris rodo gerus rezultatus įvairiose srityse. Nei mokytojai, nei tėvai niekada nepavadintų jo problemišku. Netgi atvirkščiai - tokiu vaiku galima gėrėtis ir didžiuotis. Savo elgesiu toks vaikas neretai primena mažą suaugusįjį: jis brandus, atsakingas, visada pasirengęs padėti (juk už tai jį kas nors pagirs). Jis labai jautriai išgyvena dėl kiekvienos klaidelės, nes negali sau leisti būti netobulam. Kai vaikas užauga: įprotis prisiimti atsakomybę už visus ir viską išlieka visą gyvenimą. Dukra arba sūnus gali tapti darboholiku, o savo partneriu pasirinkti tą, kuris elgiasi vaikiškai, yra priklausomas ar turi kokių nors bėdų. Jis neturi jėgų ir vidinių resursų, kad sulauktų tokio pasisekimo, kaip „šeimos herojus“. Jį retai giria, nes jis „nenusipelnė“. Jam skaudu ir jis piktas, ir nieko su tuo negali padaryti.
- „Maištininkas“. Kai vaikas užauga: maištingumas, priešiškumas ir kitos panašios savybės neleidžia prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Jis visada linksmas, aktyvus, krečia pokštus, viską nuleidžia juokais, tačiau jo išdaigos aplinkiniams tampa vis nesaugesnės. Už tokio elgesio paprastai slepiasi baimė užmegzti artimus ryšius, nes jie gali suteikti skausmo. Vaikas bijo, kad kas nors iš jo pasijuoks, kai jis tam nebus pasirengęs, todėl pats šaiposi iš visų ir net iš savęs. Tokiu elgesiu vaikas atitraukia šeimą nuo jos problemų ir suteikia galimybę jai atsipalaiduoti.
- „Nematomas vaikas“. Turėti tokį vaiką tėvams labai patogu: jis tylus, drovus, nesipainioja po kojomis, daug laiko praleidžia vienas, pasinėręs į savo svajas ir fantazijas, nesivelia į konfliktus. Vaikas laikosi neutralios pozicijos dėl to, kad visada jaučiasi nereikalingas ir niekam neįdomus. Toks vaikas negali pasireikšti, nes savimi netiki. Kai vaikas užauga: paprastai net ir suaugęs jis lieka uždaro būdo, jaučiasi nereikalingas, nesidomi gyvenimu.
Visos šios kaukės užkerta kelią vaiko, kaip asmenybės, vystymuisi. Jos padeda išgyventi nepalankiomis sąlygomis, tačiau „priauga“ ir tampa gyvenimo dalimi, kurios atsikratyti labai sunku.
Alkoholizmo etapai paaugliams
Svarbu žinoti, kaip vystosi priklausomybė nuo alkoholio, kad galėtumėte laiku pastebėti pirmuosius požymius:
- Adaptacija. Pradžia nemaloni: ir skonis, ir kvapas, ir apgirtimas sukelia nemalonius pojūčius. Alkoholis vartojamas retai ir geriamas tuomet, kai paauglys negali atsisakyti. Gali trukti nuo 3 iki 6 mėnesių, per kuriuos paauglio organizmas adaptuojasi prie alkoholio.
- Pripratimas. Šis etapas gali tęstis iki metų. Paauglys sistemingai vartoja alkoholį, norėdamas pasijusti suaugusiu, savarankišku, o taip pat kopijuodamas savo draugų elgesį.
- Psichinė priklausomybė. Tai pradinė alkoholizmo stadija. Potraukis alkoholiui stiprėja, paauglys nekontroliuoja išgeriamo kiekio.
- Psichofizinė priklausomybė. Atsiranda abstinencijos sindromas, silpnėja savikontrolė. Atsiranda depresijos, astenija (liguista būsena, pasireiškianti greitu fiziniu ir psichiniu nuovargiu, padidėjusiu jautrumu, dėmesio nepastovumu), nemiga.
- Degradacija. Ūmėja chroniškas alkoholizmas.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS): tragedija, kurios galima išvengti
Maža galva, sutrumpėję akių plyšiai, papildoma odos raukšlė vidiniame akies kampe, trumpa riesta nosis, įdubusi nosies nugarėlė, plonos siauros lūpos, ypač viršutinė - šiuos ir kitus naujagimių, kurių mamos nėštumo metu gėrė alkoholio, bruožus pastebi medikai. Tačiau tai dar ne viskas. Pakanka vienkartinio alkoholio pavartojimo ir gali turėti vaiką, kuriam bus reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra.
Pasaulinė vaisiaus alkoholinio sindromo diena minima kasmet nuo 1999 metų konkrečiu laiku: rugsėjo mėnesio 9 dieną, 9 valandą 9 minutės. Taip dar kartą primenama, jog moteris visus devynis nėštumo mėnesius turi nevartoti jokių alkoholinių gėrimų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai tyrimais atskleidė, jog Lietuvos kūdikių namuose net 40 proc. vaikų turi vaisiaus alkoholinį sindromą. Skaičiuojama, kad šalyse, kuriose reprodukciniu laikotarpiu moterys linkusios vartoti alkoholį, tokius sutrikimus turi 2-5 proc. vaikų. Lietuvoje apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus moterų alkoholį vartoja žalingai.
Pavojingiausias laikotarpis - nuo trečios iki dešimtos savaitės, skaičiuojant nuo pastojimo datos. Tai yra tas laikotarpis, kai vystosi visi organai ir sistemos. Ir tuo metu veikiantis alkoholis bei jo metabolitai gali sutrikdyti normalią vaikų organų sistemų raidą. Jautriausiai į šį poveikį reaguoja smegenys. Nulis alkoholio - nulis vaisiaus pažeidimo rizikos. Būdingi ir dauginiai defektai vidaus organuose. Be minėtos centrinės nervų sistemos pakitimų. Šie pažeidimai iki gimimo lieka visam gyvenimui.
Alkoholio vartojimas prie vaikų: įstatyminiai ir moraliniai aspektai
Teoriškai, alkoholį vartoti prie vaikų galima, nes to daryti nedraudžia nei įstatymai, nei poįstatyminiai aktai, nėra ir nulio promilių taisyklės. Tačiau, jeigu vaiko (-ų) tėvai akivaizdžiai yra apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, tokia aplinka laikoma nesaugia, o šių medžiagų vartojimas priskiriamas prie rizikos veiksnių.
Įprastai vien dėl to, kad vienas iš tėvų ar abu tėvai namuose aptinkami neblaivūs, nepakanka, kad vaikas teismo sprendimu laikinai būtų paimamas ir apgyvendintas kitur. Išimtis - kūdikiai ir vaikai iki 3 m. Taigi, jei abu kūdikio tėvai ar vienintelis jų yra akivaizdžiai apsvaigęs.
Paprastai laikomasi nuostatos, kad aplinkoje, kur vartojamas alkoholis ir auga vaikų, turėtų būti bent vienas suaugęs blaivus asmuo. Jis galėtų pasirūpinti vaiku, skubiai reaguoti nutikus nelaimei, iškviesti pagalbą ir t.t.
Saikingas alkoholio vartojimas ir vaikų auklėjimas
Tyrimai rodo, kad vaikai daugelį elgesio modelių perima iš tėvų. Tad verta susimąstyti, kokią įtaką vaikams daro prie jų vartojamas alkoholis. Jei vartojate alkoholį prie vaikų, paaiškinkite, kad to nedera daryti kasdien. Galite išgerti vieną taurę, o antrosios atsisakyti - parodysite, kaip praktiškai atrodo saikingas alkoholio vartojimas.
Pasikalbėkite su vaikais, kodėl nepilnamečiams negalima vartoti alkoholio (esminiai argumentai - jog jų smegenys vis dar vystosi ir stiprieji gėrimai joms gali daryti žalą, pavartojusiu alkoholio paaugliu gali pasinaudoti kiti asmenys ir t.t.).
Visada verta užduoti sau keletą klausimų: ar mes esame sąmoningi ir žinome, kiek mes geriame ir kaip tai paveikia aplinkinius žmones? Kokį pavyzdį mes rodome mus matantiems vaikams? Stengiamės apsaugoti vaikus nuo per ankstyvo vartojimo, tačiau galbūt mūsų pačių gėrimo įpročiai jiems rodo, kad alkoholis yra įprastas būdas sumažinti stresą, švęsti ar bendrauti.
Apsvaigusio asmens elgesys yra nenuspėjamas, tad santykius šeimoje gadina nusivylimai - apsvaigęs asmuo lengviau pamiršta įsipareigojimus ir dažniau praleidžia suplanuotus susitikimus ar kitus svarbius įvykius. Nesutarimai šeimoje dėl alkoholio vartojimo ir tvyranti įtampa labiausiai gali paveikti vaikus - jiems yra svarbu žinoti, kad gali pasitikėti aplinkiniais žmonėmis.
Kalbėjimas su savo vaikais apie alkoholį
Kaip suprasti, kad tėvai vartoja nesaikingai?
Jie nesugeba kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekio. Jų elgesys keičiasi pavartojus svaigiųjų gėrimų - gali tapti agresyvūs, nekontroliuoti savo emocijų. Jų nesaikingas vartojimas kelia problemas jūsų kasdieniame šeimos gyvenime - galbūt tėvai prarado darbą, ne visada gali pasirūpinti savimi ar jumis, jūsų šeimoje da...
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta nuostata, kad vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo tabako, alkoholio, narkotikų vartojimo. Deja, pasitaiko, kad vaikas savo artimoje aplinkoje nuolat mato nuo šių žalingų įpročių priklausomus žmones: tėvus, senelius, giminaičius. Kaip tai atsiliepia augančiam vaikui? „Jeigu šalia priklausomybę turinčio asmens auga vaikas, netinkamas suaugusiojo elgesys neabejotinai sukelia ilgalaikių padarinių kartu gyvenančių vaikų fizinei ir emocinei sveikatai, mokymuisi, ateičiai. Vaikai, gyvenantys žalingai alkoholį vartojančiose šeimose, patiria problemų ne tik dėl psichologinių veiksnių, susijusių su girtaujančių artimųjų elgesiu, bet ir dėl nepatenkinamų pagrindinių fizinių poreikių.
Pasak M. Kostiučenko, nemaža dalis mokinių į mokyklas ateina iš šeimų, kuriose vienas iš tėvų, abu tėvai, ar kiti artimieji žalingai vartoja alkoholį ar yra nuo jo priklausomi. „Vaikai didžiulę įtampą patiria dėl daugybės neigiamų patyrimų ir labai prieštaringų jausmų. Jie myli savo tėvus, nori jiems padėti, svajoja apie darnią šeimą, kurioje galėtų jaustis saugūs ir mylimi, ir kartu pyksta ant tėvų, jaučia bejėgiškumą ir kaltę, jaučiasi atsakingi už šeimos garbę. Neigiamų patyrimų ir jausmų gausa sekina fizines ir psichikos galias. Fiziniai nepritekliai, alkis, miego stoka, skausmas, baimė, liūdesys, apmaudas, kaltė menkina mokslo pasiekimus, stabdo asmenybės tobulėjimą. Tokie vaikai gali būti dirglesni, įsitempę, netinkamai elgtis, būti pasyvūs, abejingi“, - sako mobiliosios komandos specialistas M.
Vaiko teisių apsaugos specialistai įsitikinę, kad būtent tėvai ir artimieji atlieka lemiamą vaidmenį kurdami sveiką ir blaivią aplinką, nustatydami taisykles ir rodydami gerą pavyzdį vaikams. „Mokyklos gali padėti vaikams, tačiau, pripažinkime, mokykla yra nepajėgi šios sudėtingos problemos spręsti viena. Tam yra sukurtas platus valstybės tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų tinklas, į kurias galima kreiptis, su kuriomis galima konsultuotis ir įtraukti jas į kompleksinę pagalbą vaikams, kurių artimieji alkoholį vartoja žalingai“, - sako mobiliosios komandos specialistas M.
Tad kodėl alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų šeimose vaikai ne visuomet sulaukia jiems reikalingos pagalbos? Pasak M. Kostiučenko, vaikai dažniausiai nesako tiesos apie juos kamuojančias problemas, neišsipasakoja apie patiriamą smurtą, drovisi prisipažinti, kad jiems trūksta reikalingų priemonių ir net maisto. Jie baiminasi tarnybų ir pareigūnų įsikišimo, nerimauja dėl pasekmių kitiems savo šeimos nariams, bijo, kad šeima iširs, o jie patys atsidurs valstybės globoje. Neretai ir kiti suaugę šeimos nariai reikalauja, kad vaikai su niekuo neaptarinėtų šeimos problemų, artimųjų alkoholio vartojimo. Kviečiame rūpintis jaunaisiais mūsų piliečiais ir apie vaikus, kurie galimai patiria žalą gyvendami su priklausomais asmenimis, pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui.
2020 metais skelbto Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc. Lietuvos 15-16 amžiaus mokinių - beveik dvigubai mažiau, nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse (ESPAD šalių vidurkis 47 proc.). Nors ekspertai pastebi, kad alkoholio vartojimas šalyje išlieka problema, situacija gerėja lyginant su ankstesniais metais. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, alkoholio vartojimo tarp Lietuvos mokinių rodikliai nuolat gerėjo po piko 2003 metais, kai 98 proc. moksleivių pripažino, kad bent kartą gyvenime vartojo alkoholio, o 77 proc. pripažino, kad alkoholį gėrė per 30 dienų iki apklausos. Nors jaunuolių alkoholio vartojimo įpročiams įtakos turi daug faktorių, didelį vaidmenį žalingų įpročių susiformavime atlieka ir tėvų elgesys.
Kaip padėti sau ir draugams?
Jei nerimauji dėl savo alkoholio vartojimo, pasikalbėk su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki. Jie gali ne tik suteikti emocinį palaikymą, bet ir padėti ieškoti sprendimo, pvz., palydėti pas specialistą. Gali būti naudinga pasižymėti, kada ir kiek vartoji alkoholio.
Jeigu manai, kad draugo sveikatai ar gyvybei yra iškilęs pavojus, ar kyla pavojus aplinkiniams, skambink į Bendrąjį pagalbos centrą 112 ir papasakok, kas vyksta. Papasakok draugui, kaip jautiesi, ką pastebi. Gali būti, kad draugas net nesuvokia, jog turi alkoholio vartojimo sunkumų. Tad žvilgsnis iš šalies iš tiesų vertingas. Pasikalbėk su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki.
Alkoholizmas šeimoje - tai ne tik individuali problema, bet ir gilus, sisteminis skausmas, persmelkiantis kiekvieną namų kampą. Kai alkoholikas gyvena po vienu stogu su šeima, pasekmės - ypač vaikams - būna toli gražu ne tik emocinės. Tai yra psichologinė žala, kuri dažnai pavirsta ilgalaikėmis vaikystės traumomis ir formuoja vaikų požiūrį į pasaulį, santykius bei pačius save. Priklausomybė nuo alkoholio paauglystėje: ką svarbu žinoti? Alkoholizmas - visos šeimos liga. Alkoholio priklausomybę turinčio žmogaus elgesys turi įtakos jo santykiams ne tik su antrąja puse, bet ir su vaikais. Alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys, griaunantis šeimų santykius. Priklausomybe nuo alkoholio sergantis asmuo paveikia visus šeimos narius. Tokia šeima dažniausiai yra chaotiška, neprognozuojama, tad ir vaidmenys bei tvarka tokioje šeimoje nėra aiškūs. Minėtosios šeimos dažniausiai pasižymi tėvystės įgūdžių stoka, prastu namų ūkio valdymu, šeimos narių tarpusavio bendravimo trūkumu. Moksliniai faktai byloja, kad vaikai jaučiasi vieniši, pikti, nusivylę ar nervingi dėl tėvų negalėjimo nustoti vartoti alkoholį, kad juos slegia mintys dėl tėčio ar mamos alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių sunkumų. Alkoholio priklausomybę turinčių tėvų suaugusiems vaikams sunku užmegzti bei išlaikyti artimus santykius, jie bijo būti apleisti. Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Juos nuolat lydi nesaugumo jausmas, nepatiklumas ir baimė būti įskaudintiems, o tai trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs. Visi nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai auga panašioje aplinkoje. Personažai gali būti kitokie, bet alkoholikų namuose vyksta gana panašūs dalykai. Konkretūs įvykiai gal ir skiriasi, bet iš esmės namų, kuriuose gyvena alkoholio priklausomybę turintis asmuo, aplinka visada yra tokia pati. Visą laiką tvyro įtampa ir nerimas. Nepaisant skausmingos patirties, daugelis alkoholikų vaikų suaugę ilgainiui sugeba prisitaikyti gyvenime, mokytis, dirbti, siekti savo tikslų. Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali, tačiau visos turi vieną bendrą bruožą - nematomus randus, kuriuos užaugę alkoholikų vaikai nešiojasi su savimi. Supratimas apie tai, kas vyksta jų viduje, suteikia jėgų keistis ir kurti sveikesnį bei laimingesnį gyvenimą. Prisiminkite, kad jūs nesate vieni. Kai susižeidžiame, likęs randas primena tai, ką patyrėme. Jei būdami vaikais augame šalia tėvų, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, turime daugybę nematomų randų tiek širdyje, tiek psichikoje. Galbūt svarstote, kodėl nenutraukiate toksiškų santykių arba apskritai nesiseka užmegzti artimą ryšį. Gal nemokate atsisakyti ir visą laiką kažką gelbėjate, užuot pasirūpinę savimi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonėms, patyrusiems vaikystės traumų, padidėja smegenų srities - migdolinės liaukos - jautrumas stresui. Dėl to jų kūnai įpratę nuolat būti pavojaus režime ir jiems sunkiau atsipalaiduoti. Nepamirškime, kad vaikai negali kontroliuoti tėvų nesaikingo alkoholio vartojimo - tėvai turi savas vartojimo priežasties ir jos visiškai neturi nieko bendra su vaikais. Vaikai tikrai neprivalo slėpti alkoholio ar meluoti aplinkiniams, taip bandydami pateisinti tėvų poelgius. Tėvai ar globėjai patys turi susirūpinti savo elgesiu ir kreiptis pagalbos. Priklausomybė - tai visos šeimos liga. Net jei nuo svaigalų tampa priklausomas tik vienas šeimos narys, tai neišvengiamai veikia ir visą jo aplinką. Kita vertus, tai reiškia, kad daug kas priklauso ne tik nuo priklausomybę turinčio žmogaus, bet ir nuo jo artimųjų. Priklausomybių konsultantas yra pirmoji stotelė besikreipiančiajam pagalbos. El. Alkoholio vartojimo problema Lietuvoje yra paplitusi dideliu mastu - Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2017-2018 m. vykdyto tyrimo duomenimis, net 52% respondentų teigė, kad jų šeimose alkoholis buvo vartojamas žalingai ir galimai jų tėvai buvo priklausomi nuo alkoholio (NTAKD, n.d.). Suprantama, kad alkoholio vartojimas yra itin žalingas jį vartojančiam asmeniui, tačiau svarbu tai, kad nemaža dalis žalingų ir pavojingų gausaus alkoholio vartojimo pasekmių tenka artimiausiai aplinkai. Čia įvardinta tik maža dalis pasekmių, neigiamai paveikiančių alkoholį vartojančių asmenų artimuosius. Tačiau gausus alkoholio vartojimas itin stipriai paveikia šeimoje augančius vaikus. Neretai priklausomų tėvų auklėjimas tampa nenuoseklus, vaikai būna mažiau prižiūrėti ir dažniau apleisti, stokoja reikiamos emocinės paramos sunkiose gyvenimo situacijose (Windle, 1996). Tokia šeimos aplinka kenkia pasitikėjimo savimi vystymuisi, sutrinka emocinė raida. Neretai paaugliai patys pradeda vartoti alkoholį su bendraamžiais, siekdami kompensuoti šiltų tarpasmeninių santykių trūkumą (Windle, 1996). Dar svarbu suprasti tai, kad šeimoje augantys vaikai neturi galimybės pasirinkti savo gyvensenos ir šiuo aspektu yra stipriai priklausomi nuo tėvų. Nemaža dalis tyrimų patvirtina, kad gausiai alkoholį vartojančių tėvų vaikai gyvenimo eigoje dažniau įsitraukia į alkoholio vartojimą (Rüütel et. al., 2014; Karpuškienė, Rastenienė & Liepuonius, 2019; Mahedy et. Meulewaeter ir kt. (2022) tyrime dalyvavę jauni suaugę, vaikystėje gyvenę su priklausomais nuo alkoholio nei psichoaktyvių medžiagų tėvais, nurodė, kad jiems alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas buvo suprantamas, kaip neatsiejama kasdienybės dalis. Taipogi, tėvų alkoholio vartojimas stipriai paveikia supratimą, kaip turi funkcionuoti šeima - kai kurie paaugliai gali suprasti, kad disfunkcinis elgesys, kylantis iš alkoholio vartojimo yra norma, tad patys perima tuos elgesio modelius ir juos perkelia į kitus santykius ir savo kuriamą šeimą.
Jei Jums kartais išgeriate alkoholinių gėrimų, kviečiu skirti iki 20 min. savo laiko pasidalinti savo patirtimi ir sudalyvauti moksliniame tyrime. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti sąsajas tarp santykių su tėvais vaikystėje, tėvų alkoholio vartojimo bei jaunų suaugusiųjų alkoholio vartojimo.
tags: #alkoholi #vartojanciu #tevu #vaikai
