Alerginės ligos yra pasaulinio masto visuomenės sveikatos problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis apie 150 milijonų gyventojų kenčia nuo alergijos ir šis skaičius nuolat auga, ypač vaikų tarpe. Europos Alergologų ir Klinikinių Imunologų Akademija prognozuoja, kad per artimiausius kelis dešimtmečius alergijomis sirgs daugiau nei pusė Europos gyventojų. Pasaulio mokslininkai ir visuomenės sveikatos specialistai išskiria pagrindines alerginių susirgimų daugėjimo priežastis: oro tarša, visuotinis atšilimas ir klimato kaita, taip pat per daug švari/sterili aplinka. Pastaroji, anot ekspertų, gali paskatinti alergijų išsivystymą dar vaikystėje, mat organizmo imuninė sistema nebegali atskirti kenksmingų medžiagų nuo nekenksmingių.
Alergija - tai neįprasta ir ypatingai jautri organizmo reakcija į įvairius aplinkos veiksnius: maistą, namų dulkes, žiedadulkes, chemines medžiagas, kurios įprastai daugeliui žmonių nėra kenksmingos. Žmonių, sergančių alergija, imuninė sistema reaguoja į šias medžiagas kaip į grėsmingas ir pradeda gaminti antikūnus (imunoglobulinus E). Antikūnui ir antigenui susijungus išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sukelia alerginius simptomus.
Alergijos simptomai gali būti labai įvairūs:
- Sloga
- Čiaudulys
- Nosies gleivinės, akių niežėjimas
- Dusulys, kosulys
- Niežtintis bėrimas
- Pykinimas, vėmimas
- Nuovargis, galvos skausmas
Alergologiniai tyrimai: kada ir kodėl jie reikalingi?
Alergologiniai tyrimai yra būtini, siekiant išsiaiškinti tikrąją alergijos priežastį ir ją sukeliančius alergenus. Dėl alergijų nukenčia ne tik gyvenimo kokybė, darbingumas, bet ir sveikatos būklė, kuri, nesiimant reikalingų priemonių, gali labai stipriai pablogėti. Alergijos metu, žmogaus organizme pradeda gamintis IgE antikūnai, kurie jungdamiesi su uždegiminę reakciją sukėlusiomis ląstelėmis, sukelia nepageidaujamas organizmo reakcijas: niežėjimą, slogą, kvėpavimo sutrikimus ir kitus nepageidaujamus reiškinius.
Alergologinio tyrimo metu yra nustatomos medžiagos, patenkančios į organizmą per kvėpavimo takus, odos paviršių, maisto produktus, kontaktą su naminiais gyvūnais, vabzdžių įkandimus ar buityje naudojamas chemines medžiagas. Tad pagrindinis šių tyrimų tikslas - nustatyti alergenus, kurie ir sukelia alerginę reakciją.
Alergijos tyrimai dažniausiai atliekami, kai ilgiau nei kelias savaites jus vargina alergijai būdingi simptomai: odos niežulys, paraudimas, bėrimas, priepuolinis, įkyrus čiaudulys, kosulys, akių ašarojimas ir paraudimas, apsunkintas kvėpavimas, viduriavimas, pilvo raižymas. Tačiau šiais ar panašiais simptomais gali pasireikšti ir kitos ligos, todėl alergenų tyrimas padės išsiaiškinti tikrąsias priežastis.
Atliekant alergijos tyrimus visiškai sveikam žmogui, gali būti tokia situacija, kad nustatomas įsijautrinimas tam tikriems alergenams, nors žmogus nejaučia jokių alergijos simptomų. Vadinasi, organizmas kol kas puikiai toleruoja konkrečius alergenus ir į juos audringai nereaguoja. Tačiau tai reiškia, kad toks žmogus turi didelę riziką kažkada susirgti viena iš alerginių ligų, todėl svarbu žinoti, jog žmogui visuomet privalu pažinti savo alergijas, jas nuolat stebėti ir atsižvelgiant į pasireiškiančius klinikinius simptomus, jų vystymąsi bei tyrimų rezultatus koreguoti gyvenimo būdą, prireikus parinkti konkrečiam žmogui tinkamiausius gydymo būdus.
Dažniausiai nustatoma alergija maistui (karvės pienui, kiaušiniams, žuviai, riešutams, kviečiams ir kt.) ir alergija įkvepiamiems alergenams (dulkių erkutėms, žiedadulkėms, pelėsiniam grybui, naminiams gyvūnams). Dažniausiai alergiją žmonėms sukelia maistas, dulkių erkutės, pelėsių sporos, augalų žiedadulkės, gyvūnų kailis ir pleiskanos.
Verta paminėti, kad alergijos priežastys yra susijusios su paveldimumu. Mokslinių studijų metu apskaičiuota, jog šeimoje, kurioje vienas iš tėvų serga alergine liga, tikimybė, kad alergiškas bus ir gimęs vaikas, yra triskart didesnė nei nealergiškų tėvų šeimoje, o jei šeimoje alerginėmis ligomis serga abu tėvai - ši tikimybė išauga net 5 kartus. Be genetinių veiksnių, manoma, kad įtakos turi ir pakitusi mūsų gyvenamoji aplinka - perdėtas sterilumas, perdirbtas maistas, užterštas oras ir daugybė kitų, kurie nebūtinai patys savaime yra alergijos sukėlėjai, bet gali būti veiksniai, paaštrinantys alergijos eigą. Padidėjęs streso lygis taip pat gali paveikti imuninę sistemą ir padidinti įsijautrinimą alergenams ir / ar galimybę alergijai vystytis.
Kaip pasiruošti alergologiniams tyrimams?
Laboratoriniai alergijų tyrimai yra tiksliausi, kai atliekami alergijos paūmėjimo metu, todėl prieš tyrimą rekomenduojama valgyti kuo įvairesnį maistą, daugiau laiko leisti gamtoje (dėl sąlyčio su žiedadulkėmis), nevengti kontakto su gyvūnais.
Alergijos tyrimai bus tikslesni, jei juos atliksite alergijos paūmėjimo metu. Keletą dienų prieš alergijų tyrimą išskirtinai rekomenduojama pabūti gamtoje, valgyti įvairesnį maistą, turėti kontaktą su gyvūnais, pelėsiais.
Alergijų laboratorinė diagnostika
Alergenai - didelės molekulinės masės baltymai, sudaryti iš skirtingų komponentų (molekulių). Laboratorinio tyrimo metu nustatoma, į kokius alergenus reaguodamas organizmas gamina daugiau antikūnų, taip yra nustatomi alergenui specifiniai imunoglobulinai E (IgE).
Alergijų laboratorinė diagnostika remiasi bendrų ir specifinių IgE nustatymu.
- Specifinių IgE tyrimų metu nustatoma, į kokius alergenus reaguodamas organizmas gamina daugiau antikūnų, taip yra nustatomi alergenui specifiniai IgE.
- Molekulinio lygio (alergenų komponentų) tyrimų metu nustatomas organizmo atsakas į konkretų alergeno komponentą.
Tačiau įprastinio alergijų tyrimo metu nustačius alergenui specifinius IgE, lieka neaišku, kuri alergeno dalis (komponentas) sukėlė imuninį atsaką, todėl gali būti atliekami specialūs molekulinio lygio tyrimai, kurie nustato, kuriam alergeno komponentui pacientas jautrus.
Molekulinio lygio (alergenų komponentų) tyrimai leidžia tiksliai diagnozuoti alergijų priežastį, paskirti reikalingą gydymą, tinkamai sudaryti gyvensenos ir mitybos planą, padėti išvengti nereikalingų dietų.
Laboratorinio kraujo tyrimo metu organizme aptinkamas atsakas į alergenus (antigenus), pasireiškiantis kaip antikūnų pagausėjimas kraujyje. Neradote Jums reikiamo tyrimo? Tačiau yra tam tikrų skirtumų. 1. Alergija maistui. Pasitaiko, tiek mėsos, tiek daržovių, tiek vaisių ar riešutų alergijų. 2. a) alerginės reakcijos būna sezoninės, kylančios dėl žolių ir žiedadulkių patekimo į orą. b) ne sezoninės, besitęsiančios ištisus metus - dėl pelėsių, gyvūnų epitelio, pleiskanų, plaukų, plunksnų. Pasitaiko ir namų dulkių erkučių alergija. 3. 4. Įvertinęs alergijos formą, gydytojas gali patarti, kurie alergenų tyrimai tinkamiausi.
Alergijos formos
Alergijos formos būna labai įvairios, tačiau pagrindinės yra skirstomos:
- Į sezoninę alergiją;
- Alergiją maistui ar tam tikriems maisto produktams;
- Bronchinę astmą, kurią sukelia alergenai, patekę į kvėpavimo takus ir dirginantys gleivinę;
- Alergija gyvūnams ir vabzdžių įkandimams.
Alergija įkvepiant
Vieni dažniausiai pasitaikančių alergenų yra tie, kurie sukelia alergiją, patekę į kvėpavimo takus. Alergija įkvepiant pasireiškia alerginė sloga, čiaudėjimu, sunkiu kvėpavimu ar net bronchine astma, akių jautrumu ir ašarojimu. Tokio tipo alergija pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau labiausiai išryškėja sulaukus vyresnio amžiaus, maždaug nuo 25-erių metų. Tam įtakos turi labai daug aplinkos veiksnių: gyvenimo įpročiai, pvz., nuovargis, stresas, oro tarša, fizinė organizmo būklė. Taip pat reiktų nepamiršti, kad alergija įkvepiant yra sezoninė, todėl pavasarį, žydint augalams ir kai kuriems medžiams (pvz., beržams) prasideda pats alergenų pikas. Vasaros periodu, daugiausia alergenų kyla iš pievose žydinčių augalų. Tuomet labai aktyviu alergijos simptomu tampa šienligė, dėl kurios gali paūmėti bronchinė astma bei odos sudirgimai.
Alergijos per odą
Alergijos per odą dažniausiai pasireiškia įvairiais bėrimais ir odos sudirgimais. Tačiau ne visais atvejais odos bėrimai reiškia, jog jūs esate alergiškas. Tad labai svarbu išsitirti, kokie alergenai iš aplinkos ar tiesioginio kontakto metu sukelia bėrimus ir kitas alergines reakcijas. Viena iš pagrindinių alergijos įkvepiant priežasčių yra tiesioginis kontaktas su alergenų šaltiniu. Tai gali būti įvairios lakios cheminės medžiagos, kurias kasdien naudojame buityje; kosmetika ir higienos priemonės ir net nešiojamų drabužių medžiagos sudėtis. Pagrindinis simptomas yra kontaktinis dermatitas. Jį atpažinti galima pagal šiuos požymius: odos paraudimą; patinimą; raudonus, niežtinčius spuogelius ant kūno, kurie palaipsniui tampa rimtais odos pažeidimams.
Alergija įgėlus vabzdžiams
Alergija vabzdžių įgėlimui yra viena pavojingiausių alerginių reakcijų formų. Pagrindinis simptomas - anafilaksija, kuri laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis ir mirtimi. Tokiu atveju, rekomenduojama turėti adrenalino, nes tai yra vienintelis vaistas, galintis padėti nuo anafilaksijos ir išgelbėti žmogaus gyvybę.
Alergija kiaušiniui vaikams
Alergija kiaušiniui yra viena dažniausių alergijų maistui vaikystėje - ypač tarp kūdikių ir mažų vaikų. Dažniau pasitaiko tik alergija karvės pienui. Kiaušiniai plačiai naudojami kasdienėje mityboje ir įvairių produktų gamyboje - jie yra vertingas baltymų, riebalų rūgščių ir vitaminų šaltinis.
Vis dėlto, alergija kiaušiniui gali sukelti įvairius simptomus: nuo lengvų odos bėrimų ar virškinimo sutrikimų iki rimtų kvėpavimo sunkumų ar net gyvybei pavojingos anafilaksijos. Kaip ir kiekviena alergija maistui, ši būklė reikalauja tikslios diagnostikos. Gydytojo alergologo konsultacijos metu įvertinama paciento sveikatos istorija ir atliekami reikalingi alergijos tyrimai, kad būtų patvirtinta alergijos kiaušiniui diagnozė.
Nustačius alergiją kiaušiniui, ypač jeigu pasireiškia greito tipo nuo IgE priklausomos reakcijos, dažniausiai rekomenduojama eliminacinė dieta, kurios metu būtina vengti visų su kiaušiniais susijusių produktų. Ilgalaikis tokios dietos laikymasis gali apsunkinti pilnavertę mitybą ir turėti įtakos gyvenimo kokybei tiek alergiškam žmogui, tiek jo artimiesiems.
Kiaušinio maistinė vertė ir svarba vaikų mityboje
Kiaušiniai - tai vienas vertingiausių maisto produktų mūsų kasdienėje mityboje. Juose gausu visaverčių baltymų, vitaminų, mineralų, antioksidantų ir sveikųjų riebalų rūgščių, svarbių augančiam vaiko organizmui. Nors dėl alergijos kiaušiniui kai kuriems vaikams tenka šio produkto vengti, daugeliui jis - svarbi ir naudinga mitybos dalis.
Maistinė vertė virto kiaušinio (44 g):
- Baltymai: 5,5 g
- Riebalai: 4,2 g (iš jų 1,4 g - sočiųjų)
- Cholesterolis: 162 mg
- Natris: 180 mg
- Fosforas, kalis: po 60,3 mg
- Kalcis: 24,6 mg
- Geležis: 0,8 mg
- Magnis: 5,3 mg
- Slenas: 13,4 µg
- Folatai: 15,4 µg
- Liuteinas ir zeaksantinas: 220 µg
Kodėl kiaušiniai svarbūs vaiko mityboje?
- Sudėtyje pilnaverčiai baltymai ir visos 9 nepakeičiamosios aminorūgštys.
- Kiaušinis padeda išlaikyti sveiką cholesterolio lygį organizme, didindamas gerąjį cholesterolį (DTL) ir nedidina širdies ligų rizikos.
- Geras omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.
- Turi cholino - svarbaus smegenų veiklai ir nervų sistemai.
- Geras vitamino D šaltinis, kuris ypač svarbus kaulų sveikatai.
- Karotenoidai (liuteinas, zeaksantinas) teigiamai veikia regėjimą.
- Padeda kontroliuoti svorį, turi palyginti nedaug kalorijų, suteikia sotumo jausmą.
Nors kiaušiniai yra vertingas mitybos elementas, alergija maistui, ypač alergija kiaušiniui, gali reikšti būtinybę jų vengti.
Alergijos kiaušiniui paplitimas: ką rodo statistika
Alergija maistui - vis dažnesnė visuomenės sveikatos problema. Pastaraisiais dešimtmečiais jos paplitimas vis auga, ypač tarp vaikų. Alergija maistui diagnozuojama maždaug 6-10 % vaikų ir kiek rečiau suaugusiems - iki 3-5 %, priklausomai nuo šaltinių. Tarp dažniausių vaikų maisto alergenų išsiskiria alergija kiaušiniui, ypač Vakarų šalyse. Tyrimų duomenimis, vištos kiaušinis yra vienas pagrindinių alergenų kūdikių ir mažų vaikų mityboje. Pagal Europos „EuroPrevall“ tyrimą, patvirtintą provokaciniu oraliniu mėginiu, kuris buvo atliktas tarp kūdikių visoje Europoje, alergijos kiaušiniui paplitimas pirmaisiais dvejais gyvenimo metais siekia vidutiniškai 1,23 %. Įdomu tai, kad šis rodiklis labai skiriasi tarp šalių - Jungtinėje Karalystėje alergija kiaušiniui pasitaiko 2,18 % kūdikių, o Graikijoje - vos 0,07 %. Tuo tarpu tarp suaugusiųjų alergija kiaušiniui yra gerokai retesnė - ja serga tik apie 0,1 % gyventojų.
Kas didina alergijos kiaušiniui riziką?
Tyrimai rodo, kad alergija kiaušiniui dažniausiai išsivysto vaikystėje, o tam įtakos turi keli svarbūs rizikos veiksniai. Vienas reikšmingiausių - atopinis dermatitas, ypač jei jis prasideda anksti ir pasireiškia sunkia forma. Tokiems vaikams, ypač berniukams, padidėja tikimybė įsijautrinti kiaušiniui. Be to, nustatyta, kad kūdikiai, kuriems pirmosiomis gyvenimo savaitėmis buvo skirti antibiotikai, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Kiaušinio alergenai: kas sukelia alergiją kiaušiniui?
Alergija kiaušiniui - tai iškreipta, nenormali imuninės sistemos reakcija į tam tikrus kiaušinyje esančius baltymus. Tokias reakcijas gali sukelti IgE antikūnai, kurie atpažįsta specifinius kiaušinio baltymus ir aktyvina putliąsias ląsteles bei bazofilus, arba jos gali būti susijusios su kitomis imuninės sistemos ląstelėmis, tokiomis kaip eozinofilai ar T limfocitai. Dažniausiai alerginę reakciją sukelia kiaušinio baltyme esantys alergenai, tačiau jautrumas gali pasireikšti ir trynio baltymams.
Dauguma alergizuojančių baltymų yra kiaušinio baltyme. Svarbiausi iš jų:
- Ovomukoidas (Gal d 1) - pagrindinis alergenas, kurio savybės nepakinta net ir kaitinant kiaušinį, todėl ypač kliniškai svarbus. Tai reiškia, kad jei žmogus turi alergiją Gal d 1, jis gali reaguoti tiek į žalius, tiek į virtus ar keptus kiaušinius, net į maisto produktus kuriuose yra kiaušinių (pvz. kepinius).
- Ovalbuminas (Gal d 2) sudaro daugiau nei pusę (apie 54 %) visų kiaušinio baltymo baltymų. Jis, skirtingai nei Gal d 1, yra jautrus karščiui, tad kepant ar verdant jo alergiškumas sumažėja. Dėl to alergija šiam baltymui dažniausiai pasireiškia tik valgant žalius arba ne iki galo termiškai apdorotus kiaušinius.
- Ovotransferinas (Gal d 3) - yra dar vienas baltymas, kuris praranda savo alergines savybes kaitinant. Jis sudaro apie 12 % kiaušinio baltymo ir, kaip ir ovalbuminas, dažniausiai sukelia simptomus tik suvalgius žalių ar mažai termiškai apdorotų kiaušinių.
- Lizocimas (Gal d 4) sudaro tik apie 3-3,4 % kiaušinio baltymų, tačiau jis yra ypatingas - turi stiprias antibakterines savybes. Dėl to lizocimas naudojamas net maisto (pvz., sūrio, vyno) ir farmacijos (pvz., akių lašų) pramonėje kaip natūralus konservantas (E1105).
Taigi kiaušinio baltymų alergiškumas priklauso nuo jų atsparumo karščiui ir virškinimo fermentams. Pavyzdžiui, ovomukoidas išlieka aktyvus termiškai apdorotuose produktuose, tačiau skrandyje gali būti iš dalies suardomas. Dėl to kai kurie pacientai gali toleruoti virtus ar keptus kiaušinius juos valgant, bet vis tiek patirti kontaktines odos reakcijas. Tuo tarpu ovalbuminas, kuris yra termiškai jautrus, dažniau sukelia reakcijas žaliam arba mažai apdorotam kiaušiniui. Vaikai, kuriems nustatyti specifiniai IgE ovalbuminui, dažnai gerai toleruoja kepinius ar kitus patiekalus, kur kiaušinis termiškai apdorotas.
Nors daugiausia alergenų yra baltyme, kai kurie žmonės reaguoja ir į kiaušinio trynį, kuris taip pat turi alergizuojančių baltymų, įskaitant:
- Alfa-livetiną (Gal d 5) / vištos serumo albuminą - pagrindinį trynio alergeną;
- YGP42 (Gal d 6).
Alfa-livetinas (Gal d 5) yra susijęs su paukščio-kiaušinio sindromu - būkle, kai jautrumas išsivysto įkvepiant paukščių alergenus (pvz., nuo plunksnų ar išmatų), o vėliau organizmas pradeda reaguoti ir į kiaušinio trynio baltymus. Tokie pacientai gali patirti kvėpavimo takų simptomus (rinitą ar astmą) kontaktuodami su paukščiais bei alergines reakcijas suvalgę kiaušinių. Dėl Gal d 5 baltymo, kuris taip pat randamas vištienos raumenyse, iki 5 % vaikų, alergiškų kiaušiniui, gali būti jautrūs ir vištienai. Šis baltymas yra tik iš dalies termolabilus, tad jautrumas gali išlikti net ir termiškai apdorojus produktus.
Taip pat žinomi ir kiti kiaušinio baltymai, kurie retesni, bet svarbūs diagnozuojant kryžmines reakcijas:
- Gal d 7 (miozinas) - susijęs su pirminė alergija vištienai;
- Gal d 8 (alfa-parvalbuminas);
- Gal d 9 (beta-enolazė);
- Gal d 10 (aldolazė) - šie baltymai gali būti žymenys pacientų, alergiškų tiek vištienai, tiek žuviai ar abiem.
Be vištos kiaušinių, kryžmines reakcijas taip pat gali sukelti kiaušiniai iš kitų paukščių - ančių, žąsų, kalakutų ar putpelių - dėl baltymų sudėties panašumo.
Alergijos kiaušiniui simptomai
Dažniausiai pasitaikanti alergijos kiaušiniui forma - tai IgE sukelta alerginė reakcija. Ji prasideda greitai - dažniausiai per kelias minutes ar iki dviejų valandų po kiaušinio ar jo turinčio produkto suvartojimo. Simptomai dažniausiai paveikia odą, virškinimo ir kvėpavimo sistemas.
Dažniausi odos simptomai (iki 90 % atvejų):
- Dilgėlinė (išbėrimas);
- Niežulys;
- Paraudimas (eritema);
- Vokų ar lūpų patinimas (angioedema).
Virškinamojo trakto simptomai (iki 60 %):
- Pykinimas;
- Vėmimas;
- Pilvo skausmas (kolikos tipo).
Kvėpavimo sistemos simptomai (iki 40 %):
- Dusulys;
- Švokštimas;
- Nosies užgulimas ar sloga;
- Rinokonjunktyvitas (akių ir nosies gleivinės uždegimas).
Simptomų sunkumas gali būti labai įvairus - nuo lengvų iki pavojingų gyvybei. Viena sunkiausių formų - anafilaksinė reakcija, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos. Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, kiaušinis buvo 7 % sunkių anafilaksinių reakcijų priežastis tarp kūdikių ir vaikų.
Alergija kiaušiniui žindomiems kūdikiams
Kai kalbama apie alergiją kiaušiniui, svarbu žinoti, kad alerginės reakcijos gali pasireikšti ir išimtinai žindomiems kūdikiams. Tai gali nutikti dėl tam tikrų kiaušinio baltymų - ovalbumino ir ovomukoido - patekimo į motinos pieną. Vis dėlto tyrimai rodo, kad mamos suvalgyto kiaušinio kiekis nėra patikimas rodiklis, parodantis, kiek šių baltymų pateks į pieną. Dėl to įsijautrinimo rizika per motinos pieną išlieka diskusijų objektu.
Dabartinės rekomendacijos sako, kad profilaktinė eliminacinė dieta žindančiai mamai (atsisakant kiaušinių) nėra pagrįsta ir neturėtų būti taikoma maisto alergijos prevencijai. Tačiau išimtiniais atvejais, kai: kūdikiui pasireiškia sunkus, nuolat besitęsiantis atopinis dermatitas, kuris nereaguoja į vietinį gydymą; arba yra įtariama, kad simptomai susiję su motinos vartojamais kiaušiniais, gali būti taikoma diagnostinė eliminacinė dieta mamai.
Tokiu atveju rekomenduojama 2-4 savaitėms pašalinti kiaušinius iš motinos mitybos ir stebėti, ar vaiko simptomai sumažėja ar išnyksta. Po to kiaušiniai turėtų būti grąžinami į mamos dietą, kad būtų įvertinta, ar simptomai atsinaujina.
Ne IgE ir mišrios alerginės reakcijos į kiaušinį
Be įprastų IgE sukeliamų reakcijų, alergija kiaušiniui gali pasireikšti ir ne IgE medijuotomis, arba mišriomis (IgE ir ne IgE) imuninėmis reakcijomis. Tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia šie sutrikimai:
- Atopinis dermatitas (egzema);
- Virškinimo trakto sutrikimai, susiję su uždegimu (eozinofilinės gastroenteropatijos) - pasireiškia kaip pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas ar blogas svorio augimas.
Vienas dažniausių ne IgE reakcijos pavyzdžių - atopinis dermatitas kūdikiams. Tarptautinio daugiacentrinio tyrimo duomenimis nustatytas ryšys tarp ankstyvos atopinio dermatito pradžios, vidutinio ar sunkaus atopinio dermatito ir įsijautrinimo kiaušiniui. Uždelstos (ne IgE) reakcijos dažniausiai pasireiškia per 6-48 valandas po kiaušinių suvartojimo. Tokios reakcijos dažnai pasireiškia kaip atopinio dermatito paūmėjimai ir kyla dėl T limfocitų sukeltų mechanizmų, o ne dėl IgE. Šios vėlyvos reakcijos diagnozuojamos sunkiau, nes jų pasireiškimas gali būti ne toks akivaizdus. Taip pat aprašoma nemažai atvejų, kai vaikams pasireiškia tiek ūmūs IgE priklausomi simptomai, tiek vėlyvos odos reakcijos, t. y. Virškinamojo trakto simptomai dėl alergijos kiaušiniui.
Virškinamojo trakto simptomai dėl alergijos kiaušiniui
Nedidelei daliai vaikų, sergančių alergija kiaušiniui, pasireiškia virškinamojo trakto simptomai. Vienas iš tokių sutrikimų - alerginis eozinofilinis ezofagitas (EoE). Tai lėtinis stemplės gleivinės uždegimas, kurį sukelia mišrūs IgE ir ne IgE medijuoti procesai. EoE pasireiškia dėl eozinofilų kaupimosi stemplėje, dėl ko gali atsirasti simptomai, susiję su stemplės funkcijos sutrikimu - rijimo sunkumai, skausmas, maisto strigimas.
Kiaušiniai taip pat gali būti susiję su maisto baltymų sukeltu enterokolito sindromu (FPIES) - reta, bet ne IgE tipo alerginė reakcija. Ši būklė pasireiškia praėjus 2-6 valandoms po alergeno suvalgymo ir būdinga:
- Gausiu vėmimu;
- Blyškumu;
- Miegoistumu;
- Ir viduriavimu.
Abi šios būklės reikalauja gydytojo įvertinimo ir tikslios diagnozės, nes jų eiga gali būti užsitęsusi ar klaidinanti.
Alergijos kiaušiniui tyrimai
Klinikinė anamnezė, orientuota į alergiją, yra vienas svarbiausių žingsnių diagnozuojant alergiją maistui, įskaitant ir alergiją kiaušiniui. Gydytojas alergologas konsultacijos metu turi įvertinti simptomus, jų pasireiškimo laiką, ryšį su kiaušinio vartojimu bei ligos istoriją.
Norint patvirtinti alergiją kiaušiniui, dažniausiai atliekami:
- Odos dūrio testai (prick testas);
- Specifinių IgE antikūnų nustatymas - tiek bendriems kiaušinio baltymams, tiek atskiriems molekuliniams komponentams (pvz., ovomukoidui, ovalbuminui ir kt.).
Svarbu, kad tyrimų rezultatai būtų susieti su aiškiai pastebimais klinikiniais simptomais po kiaušinio vartojimo. Tik teigiamas testas be simptomų nereiškia klinikinės alergijos.
Provokacinis oralinis mėginys (POM): auksinis diagnostikos standartas
POM - tai kontroliuojamas kiaušinio vartojimo testas, atliekamas gydytojo alergologo priežiūroje. Jis padeda:
- Patvirtinti diagnozę;
- Nustatyti mažiausią kiaušinio kiekį, sukeliantį reakciją;
- Įvertinti, ar pacientas jau išaugo alergiją (tolerancija);
- Išvengti nereikalingų eliminacinių dietų.
Tyrimai rodo, kad daugiau nei 60 % pacientų, kuriems buvo įtariama ar diagnozuota alergija kiaušiniui, POM buvo neigiamas - tai reiškia, jog jie visgi toleravo kiaušinius.
Ką daryti esant ne IgE ar mišrioms reakcijoms
Odos dūrio testas ir specifiniai/molekuliniai IgE tyrimai naudingi, kai įtariamos ūmios IgE priklausomos reakcijos, tačiau jie nepadeda nustatyti ne IgE sukeltų alergijų (pvz., susijusių su atopiniu dermatitu ar virškinimo sutrikimais). Tokiais atvejais labai svarbu įvertinti visą klinikinį vaizdą, o esant poreikiui - atlikti provokacinį mėginį (POM) arba taikyti diagnostinę eliminacinę dietą. Odos lopo testai su maistu kartais taikomi tiriant uždelstas reakcijas į kiaušinį, tačiau jie nėra standartizuoti ir nėra rekomenduojami kaip rutininis tyrimas.
Alergijos kiaušiniui gydymo galimybės ir valdymo taktika
Alergijos gydymo ir valdymo planas priklauso nuo reakcijos tipo - ar tai IgE sukelta, ne IgE, ar mišri reakcija - bei nuo simptomų pobūdžio ir sunkumo.
Eliminacinė dieta
Pagrindinis gydymo būdas - alergeno eliminavimas iš mitybos. Tai nėra paprasta taktika, todėl būtina:
- Griežtai laikytis specialisto nurodymų;
- Atsakingai skaityti maisto produktų etiketes;
- Žinoti, kokiuose produktuose gali būti kiaušinio.
Pagal ES reikalavimus, kiaušinis turi būti aiškiai nurodytas etiketėje, nes tai vienas iš pagrindinių maisto alergenų. Kai kurie vaikai toleruoja gerai termiškai apdorotus kiaušinius (pvz., kepiniuose, virtus), tačiau jiems vis tiek būtina vengti žalių ar mažai termiškai apdorotų produktų, tokių kaip:
- Majonezas;
- Morengai;
- Kiaušinienė;
- Keptas kiaušinis (keptuvėje);
- Ledai ir pan.
Ką daryti netyčia suvartojus kiaušinio? Būtina turėti aiškų veiksmų planą, jei atsitiktinai suvartojamas kiaušinio turintis produktas. Tokiu atveju gali būti reikalingi: adrenalino autoinjektorius (leidžiamas tik ūmios reakcijos atveju).
Alergenų tyrimų metodai
Odos dūrio testas (prick testas) - vienas dažniausiai atliekamų tyrimų, skirtas nustatyti alergijos priežastis. Tyrimo metu ant dilbio paviršiaus arba nugaros užlašinama alergenų - žiedadulkių, pelėsių, gyvūnų, namų dulkių erkių ir kt. po to įduriama specialia adatėle. Šis tyrimas atliekamas Lvivo g. 1.
Alergenų tyrimai reikalingi įtariant galimą alergiją tam tikriems aplinkos veiksniams ar maisto produktams. Tyrimui atlikti imamas kraujo mėginys, kuris tiriamas laboratorijoje. Jo metu ieškoma organizmo atsako - antikūnų prieš tam tikrus alergenus (antigenus). Aptikus antikūnų pagausėjimą, yra nustatoma alergija tam tikrai medžiagai ar produktui. Alerginius tyrimus rekomenduojama atlikti alergijos paūmėjimo metu.
Atliekant šį tyrimą, ant nepažeistos paciento odos (dažniausiai nugaros srityje) 48 valandoms užklijuojami specialūs hipoalerginiai pleistrai su dubenėliais, kuriuose yra nedideli kiekiai alergenų. Vėliau stebima organizmo reakcija, kuri vertinama du kartus: po 48 val. nuėmus pleistrą ir dar po paros, iš viso praėjus 72 val. Odos lopo testai nėra atliekami nėščioms moterims. Dėl etinių principų.
ALEX Food - tai šiuolaikinis kraujo tyrimas, padedantis išsiaiškinti tikrąsias alergijos maistui priežastis. Maisto produktuose gausu skirtingų baltymų - molekulinių alergenų, tačiau jų poveikis žmogaus organizmui gali labai skirtis. Vieni baltymai yra stabilūs ir pavojingi - jie gali išprovokuoti rimtas, net gyvybei pavojingas reakcijas, tokias kaip anafilaksija. ALEX Food paletė sudaryta taip, kad apimtų visus kliniškai reikšmingus maisto alergenus - dažniausiai nulemenčius tiek vaikų, tiek suaugusiųjų alergiją maistui. Tyrime analizuojami 58 alergenai, iš kurių net 51 - konkretus molekulinis baltymas. Vienas svarbiausių šio tyrimo pranašumų - galimybė įvertinti įsijautrinimą ne tik buvimo ar nebuvimo principu, bet kiekybiškai. Kitaip tariant, galima tiksliai matyti, kiek organizmas reaguoja į tam tikrą alergeną. Tai leidžia ne tik tiksliau įvertinti esamą situaciją, bet ir sekti pokyčius ilgalaikėje stebėsenoje - kas ypač svarbu vaikystėje, kai alergijos gali keistis itin greitai. Kai kuriais atvejais imuninė sistema reaguoja ne į tikruosius baltymus, bet į tam tikras angliavandenių grandines (vadinamuosius CCD), kurios neturi realios įtakos alergijos pasireiškimui. Dėl to kai kurie įprasti tyrimai gali rodyti „teigiamą“ rezultatą net tuomet, kai alergijos iš tikrųjų nėra. ALEX Food išsprendžia šią problemą: jis automatiškai blokuoja CCD poveikį, todėl galutiniai rezultatai yra tikslesni, patikimesni ir kliniškai reikšmingi. patogus tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Tiriant visai mažus vaikus, alerginiai mėginiai gali ir neparodyti alergijos. Mažas alergeno kiekis sušvirkščiamas po oda. Jei manoma, kad vaikas alergiškas keletui produktų ar kokiai aplinkos medžiagai, tuomet atliekamas dar ir kraujo tyrimas.
Specifinė imunoterapija
Specifinė alergenų imunoterapija - efektyvus alerginės slogos, astmos gydymo būdas. Metodo esmė - pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, kol organizmas prie jo pripranta ir imuninė sistema nebereaguoja į alergeną. Imunoterapija atkuria imuninės sistemos balansą - sumažina imunoglobulino E gamybą. Nors tai ilgas kelias - gydymas užtrunka nuo 3 iki 5 metų, šiuo metu yra vienintelis, galintis sustiprinti organizmo imuninį atsaką į alergenus. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo geresnio efekto sulaukiama. Gydant šiuo metodu pasiekiama ilgalaikės ligos remisijos ar net pasveikstama.
Vaikų alergijos priežastys nėra visiškai aiškios. Viena iš prielaidų - kad tai perduodama jau su genetine informacija. Tačiau jei vienas iš Jūsų vaikų yra alergiškas nereiškia, kad ir kiti bus alergiški. Vaikas gali būti alergiškas, nors šeimoje ir niekas nėra alergiškas. Vaikui alergija sukelia daugybę nepatogumų, sutrinka miegas, vaiko aktyvumas ir darbingumas, gali atsirasti irzlumas. Alerginis rinitas turi neigiamos įtakos vaiko veido ir žandikaulio formavimuisi. Dėl sutrikusio kvėpavimo vaikas gali netaisyklingai laikyti liežuvį, formuojasi blogas sąkandis, vėliau gali išsivystyti kitų ortodontinių problemų. Tėveliai, norėdami ne trumpam numalšinti, o išgydyti vaiko alergiją ir jos priežastis gali rinktis šiuolaikišką gydymo metodą - poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją. Klinikiniai tyrimai rodo, kad imunoterapija vartojant vaistą po liežuviu reikšmingai sumažina ligos simptomus, simptomus šalinančių vaistų poreikį, gali užkirsti kelią ligos progresavimui, įsijautrinimui kitiems alergenams. Taip pat įrodyta, kad poveikis išlieka ir po 5-erių metų nutraukus gydymą. Poliežuvinės imunoterapijos gydymo būdui - 35-eri.
