Vaikų ugdymo(si) pažanga ir pasiekimai yra nuolat stebimi ir vertinami, siekiant užtikrinti individualų ugdymo procesą ir padėti kiekvienam vaikui pasiekti geriausių rezultatų. Tam taikomos įvairios pasiekimų vertinimo metodikos, apimančios tiek formalius, tiek neformalius metodus. Darželyje vaikų pasiekimus vertina pedagogai ir tėvai. Mokyklose mokinio pasiekimams ir pažangai vertinti ar (ir) įvertinti naudojami įvairūs būdai ir priemonės.
Vertinimo samprata ir principai
Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Mokykla, vadovaudamasi teisės aktais ir mokyklos susitarimais, parengia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą. Mokykla numato, ar mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti bus naudojami: pažymiai (10 balų vertinimo sistema), komentarai, kaupiamieji taškai, aplankas (e. portfelis, e. Vertinimo būdų mokantis pagal dalykų, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas. Mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus. Apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus. Mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją. Informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. Analizuoja ir tikslina mokinių mokymą ir mokymąsi. Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo ir panaudojimo tvarką. Ji užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnį. Teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams. Mokyklos steigėjo administracijos švietimo padalinys analizuoja vertinimo informaciją mokyklose ir ja remiasi priimdamas sprendimus. Vertindamas mokyklos darbo veiksmingumą atsižvelgia į sociokultūrinį kontekstą. Užtikrina, kad išorinio mokinių pasiekimų vertinimo tvarka būtų derinama su mokykla ir mokytojais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimą reglamentuojančius dokumentus. Nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant vidurinio ugdymo programas.
Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais. Mokytojas, remdamasis Bendrosiomis programomis, konkretina ugdymo turinį (sudaro ilgalaikį planą), kartu planuodamas ir vertinimą. Mokomųjų dalykų ilgalaikiuose planuose, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programose aprašo mokymosi pažangos ir pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistemą.
Formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas
Formuojamasis vertinimas - tai mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą. Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, vaiko atstovams pagal įstatymą, mokytojams. Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus, jo rezultatus fiksuoja pažymiu ar kita forma. Išoriniu apibendrinamuoju vertinimu užtikrinamas patikimas, duomenimis grįstas ugdymo proceso grįžtamasis ryšys. Be to, jis suteikia galimybę šalies mastu informuoti bendruomenę apie tai, kaip sekasi siekti užsibrėžtų nacionalinių švietimo tikslų.
Vertinimas priešmokyklinio ugdymo programoje
Priešmokyklinio ugdymo programos vertinimo metodai siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. y. sukurti 5-6 m. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus, tai mokslų metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas vertinant ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį. Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.
Vertinimo metodai ir formos ikimokyklinėje įstaigoje
| Vertintojai | Metodai, būdai ir formos | Dažnumas | Pasiekimų fiksavimo ir pateikimo formos |
|---|---|---|---|
| Pedagogai | Visuminis - kriterinis bei ištisinis fiksavimas. Atskiros ugdymo srities vaikų pasiekimai (kalbos, fizinė, socialinė ir emocinė raida, pažinimo ir meninė raida). | 2 kartus metuose | Fiksuojama vertinimo ir stebėjimo protokoluose |
| Pedagogai | Vaiko veiklos ir kūrybos darbelių analizė. | 2 kartus metuose | Fiksuojama protokoluose |
| Pedagogai | Vaiko adaptacijos laikotarpis. Atskirų situacijų aprašymas (įvairi vaikų veikla, žaidimai, poelgiai, vaiko emocinė būsena ir kt.). | 2 kartus metuose | Fiksuojama aprašomąja laisva forma |
| Tėvai | Neformalus stebėjimas. Individualūs pokalbiai, diskusijos. | Nuolat | Nefiksuojama |
| Tėvai | Formalus vertinimas. Tėvų susirinkimai, diskusijos. | 2 kartus metuose | Fiksuojama vertinimo ir stebėjimo protokole (pageidaujant tėvams) |
| Vaikai | Neformalus stebėjimas, žaidimas. Savianalizė. Pasakojimas, diskusijos. Praktinė veikla. Piešimas, komunikavimas. | Nuolat | Fiksuojama ant įvairių vaikų darbų, diplomų ir kt. |
Vaiko pasiekimų aplanke kaupiami vaiko dailės ir kiti darbeliai, sukurtos knygelės, pasakojimai, samprotavimai, žodinė kūryba, vaiko rašytinės kalbos pavyzdžiai.
Vertinimas mokykloje
Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, vaiko atstovams pagal įstatymą, mokytojams. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami pasiekimų lygiai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami.
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas mokant nuotoliniu būdu. Kodėl? Kaip?
Valstybiniai brandos egzaminai
Visi organizuojami egzaminai yra valstybiniai. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas ir matematikos valstybinis brandos egzaminas turi bendrojo ir išplėstinio kurso atskiras užduotis. Kiti egzaminai rengiami pagal išplėstinio kurso reikalavimus. Visus valstybinius brandos egzaminus sudaro II dalys. Pirmąją dalį, kurią sudaro 40 taškų užduotis (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros VBE, kurią sudaro 30 taškų) mokiniai laiko pirmaisiais mokymosi metais pagal Vidurinio ugdymo programą (III gimnazijos klasėje), o II egzamino dalį, kurią sudaro 60 taškų užduotis (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros VBE, kurią sudaro 70 taškų) - pabaigę mokymąsi pagal Vidurinio programą (po IV gimnazijos klasės). Valstybinio brandos egzamino rezultatą sudaro valstybinio brandos egzamino pirmos dalies ir valstybinio brandos egzamino antros dalies rezultato suma. Valstybinis brandos egzaminas laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko egzamino I ir II dalies galimų taškų.
Valstybinis brandos egzaminas (VBE) - egzaminas, kurio užduotis parengta pagal Bendrosiose programose apibrėžtą struktūrą ir reikalavimus ir kuris vykdomas valstybinio brandos egzamino centruose. Nuo 2013 m. Lietuvoje keitėsi VBE mokinių darbų vertinimas. Ligi tol VBE mokinių darbų vertinimas buvo norminis su kriterinio vertinimo elementais. VBE išlaikę mokiniai būdavo vertinami skalėje nuo 1 iki 100 balų. Nuo 2013 metų VBE užduotys ir jų vertinimas yra kriteriniai. Remiantis kriterinio vertinimo principais, egzaminą laikiusiojo rezultatas priskiriamas iš anksto nustatytam VBE pasiekimų lygiui. Atnaujinus Bendrąsias programas, nuo 2024 - 2025 mokslo metų VBE rezultatas yra priskiriamas slenkstiniam, patenkinamam, pagrindiniam ar aukštesniajam pasiekimų lygiams.
Mokiniui leidžiama laikyti brandos egzaminą, jei jis yra pabaigęs mokomojo dalyko programą ir to mokomojo dalyko metinis įvertinimas yra ne mažiau kaip patenkinamas. Mokyklos vadovas įsakymu patvirtina leidimą laikyti brandos egzaminą. Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų dalykų metinius įvertinimus, laikomas baigusiu vidurinio ugdymo programą. Kai mokinys išlaiko ir brandos egzaminus - įgijusiu vidurinį išsilavinimą. Mokymosi pasiekimų pažymėjimas išduodamas vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokiniui, nelaikiusiam brandos egzaminų ar išlaikiusiam tik dalį brandos atestatui gauti privalomų egzaminų. Šis skaitmeninis dokumentas nuo 2023 m. gegužės 1 d. Brandos atestatas išduodamas mokiniui, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam valstybinius brandos egzaminus. Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus (išskyrus tuos atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu kandidatas bus atleistas). Vienas iš jų privalomas - lietuvių kalbos ir literatūros bendruoju arba išplėstiniu lygiu. Mokinys, be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, gali rinktis ir laikyti neribotą skaičių skirtingų dalykų brandos egzaminus. Nuo 2016 m. norintis studijuoti mokinys valstybės finansuojamoje studijų vietoje, laiko matematikos brandos egzaminą (išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas). Nuo 2023 m. gegužės 1 d. Pažymėjimo ir brandos atestato paskutinėje lentelėje nurodytas skaitmeninis kodas ir QR kodas. Šį kodą mokykla gali suteikti mokiniui, jei mokinys neturi galimybės jungtis per Elektroninius valdžios vartus ir atsisiųsti (ar peržiūrėti) savo pažymėjimo ir /ar brandos atestato.
Brandos egzaminus išlaikę Lietuvos mokyklų abiturientai nuo 2024 m. gaus skaitmeninius brandos atestatus lietuvių ir anglų kalbomis. Tai numatyta pakeistoje Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkoje, kuri įsigalios nuo 2024 m. Brandos atestatai pasiekiami (gali būti peržiūrimi, atsiunčiami ir atspausdinami) Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre. Atestatai laikomi išduotais, kai mokyklai juos sudarius įregistruojami Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre, suteikiant registracijos numerį. Notariškai tvirtinant brandos atestato autentiškumą, pirmiausia iš Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro išspausdintą brandos atestatą fiziniu arba elektroniniu parašu pasirašo mokyklos vadovas ir pažymi mokyklos antspaudu.
Vertinimo informacijos fiksavimas ir panaudojimas
Pusmečio mokinių pažanga fiksuojama elektroniniame dienyne. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, skiriami papildomi darbai. Mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams) informacija apie mokinio pažangą ir pasiekimus teikiama žodžiu ir raštu. Dorinio ugdymo 1-4 klasėse mokinių mokymosi pasiekimai vertinami nurodant padarytą arba nepadarytą pažangą: „p. p“ arba „n. p“.
Pasiekimų įvertinimų reikšmė: 10 - puikiai, 9 - labai gerai, 8 - gerai, 7 - pakankamai gerai, 6 - patenkinamai, 5 - pakankamai patenkinamai, 4 - silpnai, 3 - blogai, 2 - labai blogai, 1 - nieko neatsakė, neatliko užduoties, neatvyko be pateisinamos priežasties. Mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimas vykdomas reguliariai. Vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo(si) tikslus. Kontrolinių darbų tvarkaraštis, suderintas su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, rengiamas mėnesiui ir skelbiamas mokytojų kambaryje, mokyklos skelbimų lentoje. Per dieną organizuojamas vienas kontrolinis darbas. Sudarant kontrolinio darbo užduotis rekomenduojama laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių. Mokytojas, ištaisęs kontrolinius darbus, juos grąžina mokiniams ne vėliau kaip po 10 dienų. Darbų rezultatai aptariami metodinių grupių susirinkimuose. Metodinių grupių mokytojai analizuoja diagnostinių testų rezultatus ir priima sprendimus dėl tolesnio mokinių mokymo(si) strategijų, pedagoginės pagalbos teikimo bei ilgalaikio plano koregavimo (jei reikia). Metodinių grupių mokytojai analizuoja pusmečių, metinių, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų rezultatus. Priima sprendimus dėl sėkmingų mokymo(si) metodų, priemonių, naudojamų užduočių ir kt.
tags: #5 #forma #vaiku #vertinimas
