Profesoriaus Alberto Skurvydo teigimu, ikimokyklinio amžiaus vaikai net apie 90 proc. laiko turėtų praleisti aktyviai judėdami. Tai padeda vystytis motoriniams įgūdžiams ir stiprinti raumenis. Šie pirmieji judesiai yra ne tik žavus etapas, bet ir labai svarbūs motorinių įgūdžių ir raumenų jėgos vystymuisi.
„Remiantis vokiečių mokslininkų fizinio aktyvumo rekomendacijomis, ikimokyklinio amžiaus vaikams reikia praleisti bent 180 minučių užsiimant fizinėmis veiklomis bei nueiti 10-14 tūkst. žingsnių per dieną, o mokyklinio amžiaus vaikams - būti aktyviems 90 minučių ir kasdien surinkti 11-15 tūkst. žingsnių“, - teigia A. Skurvydas.
Profesorius pabrėžia, jog labai svarbu nepamiršti kasdienių pasivaikščiojimų. Tiesa, tam, kad ši judėjimo „dozė“ būtų veiksminga, negalima užsisėdėti dienos eigoje - kas vieną sėdėjimo valandą darykite trumpas aktyvias pertraukas, pavyzdžiui, 5 sek. pabėgiokite vietoje arba atlikite kitus pratimus labai dideliu intensyvumu“, - patarimais dalijasi A. Skurvydas.
„Naujausios sporto mokslininkų rekomendacijos - judėti ne mažiau kaip tris šimtus minučių per savaitę. Toks fizinis aktyvumas apsaugo net nuo keturiadešimties lėtinių ligų. Vaikams siūlyčiau judėti dar daugiau - nuo šimto dvidešimt iki šimto aštuoniasdešimt minučių per dieną”, - teigia prof. A. Skurvydas.
„Fizinis aktyvumas ne tik gerina sveikatą, bet ir skatina kūrybiškumą. Įrodyta, kad įvairūs pratimai stimuliuoja proto aktyvumą“, - sako A. Skurvydas.
Kiek vaikams rekomenduojama judėti?
Profesorius A. Skurvydas supažindina su nė kiek nedžiuginančia realybe - Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, vaikai yra per mažai fiziškai aktyvūs. „Remiantis naujausiais tyrimais, pakankamai judančių vaikų yra tik apie 20-30 procentų. Šiuo metu yra šiek tiek padidintos optimalios judėjimo normos, kurios tikrai nėra mažos. Vaikams rekomenduojama ne tik aktyviai judėti, tačiau kelis kartus per savaitę atlikti ir vadinamuosius jėgos pratimus, kurie yra itin naudingi kaulams ir raumenims“, - teigia pašnekovas.
Anuomet vaikams siūlydavo judėti nuo 120 iki 180 minučių per dieną. Dabar, pasak profesoriaus, optimalios judėjimo normos yra šiek tiek padidintos. Važinėjimas dviračiu - fantastiška veikla, kurią tėvai turėtų vaikams siūlyti ir ją skatinti. Važiuojant dviračiu lengvai pakeliamas pulsas, šios veiklos metu yra stiprinama širdis“, - sako pašnekovas.
„Važinėjant dviračiu vaikas turėtų praleisti kasdien ne mažiau nei 2 valandas. Žinoma, galima važinėti ir daugiau. Vasarą ši veikla turėtų būti savaime suprantama bei tėvų skatinama. Galima važinėti vis naujose vietose, taip vaiko susidomėjimas bus didesnis“, - pataria pašnekovas.
Važiavimas dviračiu - vaikams labai naudingas. Vis dėlto, šiuolaikinės rekomendacijos pabrėžia, kad svarbu nepamiršti ir kasdienio vaikščiojimo lėtu ir vidutiniu tempu. „Daugybės atliktų tyrimų rezultatai teigia, kad vaikams nuo 4 iki 6 metų amžiaus rekomenduojama kasdien nueiti nuo 10 iki 14 tūkstančių žingsnių. Nuo 6 iki 11 metų amžiaus berniukams patariama nueiti nuo 13 iki 15 tūkstančių žingsnių. Tokio amžiaus mergaitėms šios rekomendacijos keliais tūkstančiais žingsnių mažesnės. Tokio fizinio aktyvumo labai naudingas širdžiai, plaučiams, kepenims, smegenims. Paaugliams nuo 12 iki 14 metų amžiaus rekomenduojama nueiti nuo 10 iki 12 tūkstančių žingsnių per dieną. Tiesa, 12 tūkstančių visada yra geriau, nei 10“, - itin naudinga informacija dalinasi profesorius.
Vis tik, profesorius rekomenduoja atkreipti dėmesį į kiekvieną vaiką individualiai. Svarbu įvertinti jo sveikatos būklę, savijautą, mėgstamas veiklas. Tačiau jei norisi laikytis rekomendacijų, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dalis įveikiamų žingsnių per dieną turėtų būti nueiti sparčiu tempu.
Aktyvūs žaidimai ir judėjimas - vaikų vystymosi pagrindas
Turbūt nėra vaiko, kurio būtų neįmanoma sudominti jokia aktyvia veikla. Profesorius A. Skurvydas rekomenduoja atrasti užsiėmimus, kurie suteiktų džiaugsmą, patiktų. Anot jo, aktyviai judėti vaikus galima skatinti ir per žaidimo formą. Ši taktika suveikia bene visada. „Įvairios estafetės, kvadratas, krepšinis, futbolas - vaikus dominančios veiklos. Tėvams patarčiau dažniau su vaikais išvykti į spontaniškas išvykas, keliauti po neatrastas ir dar nepažintas vietas. Vaikai džiaugiasi galėdami užsiimti aktyviomis veiklomis, lenktyniauti. Kartais tėvai turi tą paskatinti“, - teigia jis.
Profesorius primena ir tai, kad tėvai neturėtų tikėtis, jog vaikams užteks aktyviai judėti tik per fizinio lavinimo pamokas. Anot jo, jos skirtos išmokti aktyviomis veiklomis užsiimti taisyklingai, tačiau judėti ir sportuoti vaikai turi ir po pamokų bei savaitgaliais.
Pirmiausia - aktyvios veiklos, o tik tada skaitymas ir skaičiavimas
Šiuolaikiniai tėvai labai daug energijos ir jėgų skiria vaikų intelektualiniam ugdymui. Vis dėlto, pašnekovas pataria tėvams nepersistengti ugdant savo vaikus. Jo teigimu, vaikų smegenys vystosi etapais, tad 4-6 metų amžiaus vaikui naudingiau bėgioti, žaisti ir važinėti dviračiu. Mokytis tokio amžiaus vaikai turi per fizinius pratimus, žaidimus ir estafetes.
„Žinoma, reikia vaikus supažindinti ir su raidėmis, skaičiais bei įvairiomis užduotėlėmis. Tačiau moksliniai tyrimai teigia, kad jei vaikai bus pernelyg daug stimuliuojami šiose srityse, jų protas bus treniruojamas pernelyg anksti. Tokiu būdu smegenys labai greitai pasikeis. Vaikai greičiau išmoks skaičiuoti ir skaityti, tačiau, tikėtina, kad suaugus smegenys pradės keistis į blogąją pusę“, - sako pašnekovas. Anot jo, jei tėvai siekia, kad jų atžalos suaugę būtų itin sėkmingi, vaikystėje jų nereikia labai spausti. Pradėti vertėtų nuo žaidimų, fizinių veiklų, palaipsniui įtraukiant ir kitus mokslus.
Taip pat svarbu ir tai, kad kiekvienas vaikas mokosi matydamas pavyzdį. Tad jei norisi, kad atžala skaitytų knygas ir važinėtų dviračiu - patys tėvai turėtų daugiau laiko skirti skaitymui bei aktyviam laisvalaikiui, tokiu būdu rodydami teigiamą pavyzdį.
Judėjimas visą gyvenimą
Profesorius A. Skurvydas pabrėžia, kad judėti reikia visą gyvenimą. „Žinoma, jeigu jaunystėje judėjote mažiau, o senatvėje - daugiau, bet koks judėjimas vis tiek išeis į naudą. Tyrimai rodo, kad net jeigu fizinio aktyvumo taisykles pradėsite taikyti nuo 60-ies, gyvenimo trukmę galite prailginti dar apie 7-10 metų“, - teigia jis.
„Deja, tik labai maža dalis senjorų geba tiek judėti - apie 95 ir daugiau proc. niekaip negali pasiekti šios fizinio aktyvumo ribos. Prof. A. Skurvydas sako, kad „Galima net ir po 60-ies metų pradėti judėti, ir gyvenimo trukmė gali pailgėti dar apie 7-10 metų.“
Kaip mankšta padeda man išlikti sveikai? - Mankštos nauda vaikams
Albertas Skurvydas: kaimo vaiko patirtis ir vertybės
Albertas Skurvydas, kilęs iš Skuodo rajono, jautriai prisimena savo vaikystę kaime, jaunystę, sunkius ir lengvus darbus. Jis pabrėžia, kad kaimo vaikas geba labiau susikaupti. Nors senais laikais buvęs paniekinamas priežodis - „tu kaimietis“, dabar jis nebevartojamas blogąja prasme. Profesorius paaiškina, kad vienkiemių vaikai, augę tarp šeimos narių, turėjo mažiau socialinio bendravimo, tačiau galėjo daugiau laiko skirti mokymuisi ir gebėjo labiau susikaupti.
A. Skurvydas dabar pastebi, kad skirtumas tarp kaimo ir miesto vaikų yra beveik minimalus. „Kai labiau su jaunu žmogum įsišneku, aš įžiūriu tą skirtumą, bet apskritai jo beveik nėra, - teigia profesorius. - Pats būdamas dėstytoju pastebėjau, kad kaimo vaikai nuoširdesni, jie nenori pyktis, nenori atsikirsti.“
Profesorius prisipažįsta, kad vertina ir gerbia paprastus, atvirus, nuoširdžius, darbščius ir kantrius žmones. Labai nemėgsta dviveidystės, puošnumo, mandrybių, dirbtinių kultūrų vaikymosi. Jis mano, kad svarbu skirti dėmesį vaikų išprusinimui, tolerancijos ugdymui, giminės kultūros puoselėjimui, kad mes labiau bendrautume, vienas kitą palaikytume, kad vertybės įsirašytų tautos charakteryje.
Paklaustas, iš kur toks charakteris, profesorius nenuneigia ir savo genų. Buvęs vienas dėdė, kuris senais laikais knygas kaime skaitė, buvo keistuolis tylenis. Tačiau kaip svarbiausią dalyką buvęs Sporto universiteto rektorius pabrėžia, kad vaikystėje gyveno tame pačiame name, kur buvo pradinė mokykla. Kai pamokoms pasibaigus vaikai išeidavo iš mokyklos, A. Skurvydas likdavo klasėje, kurioje būdavo sudėti įvairiausi įrankiai, gaubliai, žemėlapiai, ir sklaidydavo, vartydavo knygas, žemėlapius, vedžiodavo upes gaublyje, apžiūrinėdavo visokius instrumentus.
„Mokykloje gyvenau ir greitai įgijau meilę mokslui, kantrybę. Net ir pirmokas būdamas spręsdamas kokį nors matematikos uždavinėlį turėjau įgimtą atsakomybės bruožą, norėjau būti geriausias klasėje, galėjau visą dieną po pamokų pasiliki, kad tik kitą dieną būčiau geriausias. Kad gražiausiai parašyčiau, geriausiai apskaičiuočiau. Labai anksti išsiugdžiau darbštumą, - prisimena A. Skurvydas. - Kaime būdamas aš mėgau vienas pats iškeliauti į gamtą. Mėgau vienatvę, atsigulti pievoje ir žiūrėti į debesis, pasvajoti, mąstyti, galvoti.“
Mokytojai, o vėliau ir dėstytojai pastebėjo vaikino darbštumą, polinkį mokslui, skirdavo vis sunkesnes užduotis. Taip jis liko universitete, kuriame tapo visų gerbiamu rektoriumi.
| Amžiaus grupė | Rekomenduojamas fizinis aktyvumas (min./dieną) | Rekomenduojamas žingsnių skaičius (žingsniai/dieną) |
|---|---|---|
| Ikimokyklinio amžiaus (iki 6 m.) | 180 | 10 000 - 14 000 |
| Mokyklinio amžiaus (6-11 m.) | 90 | 11 000 - 15 000 (berniukai), 10 000 - 13 000 (mergaitės) |
| Paaugliai (12-14 m.) | 90 | 10 000 - 12 000 |
