Vaiko atėjimas į šeimą yra vienas džiaugsmingiausių, tačiau kartu ir daugiausiai iššūkių keliančių gyvenimo etapų. Nors emocinis pasiruošimas tėvystei yra individualus, finansinis stabilumas yra tai, kuo stengiasi pasirūpinti kiekviena šeima dar prieš gimstant mažyliui. Lietuvoje veikianti socialinės paramos sistema yra gana plati ir kompleksiška, apimanti tiek vienkartines išmokas, tiek periodines kasmėnesines pajamas, kurios priklauso nuo tėvų darbo stažo bei gautų pajamų. Būsimiems tėvams dažnai kyla daugybė klausimų: kada ir kur kreiptis, kokie dokumentai reikalingi ir, svarbiausia, kokio dydžio finansinės paramos galima tikėtis.
Nepriklausomai nuo tėvų pajamų ar darbo stažo, kiekvienam Lietuvoje gimusiam vaikui yra skiriama vienkartinė išmoka. Tai yra valstybės parama, skirta padengti pirmąsias būtiniausias išlaidas, susijusias su naujo šeimos nario atsiradimu - nuo lovytės ir vežimėlio iki higienos priemonių. Vienkartinės išmokos dydis yra susietas su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris kasmet yra indeksuojamas. Įprastai ši suma siekia 11 BSI dydžių. 2024 metais, padidėjus BSI, ši suma viršijo 600 eurų.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. numatomas bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis yra 74 Eur, tad vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis yra 814 Eur. Kaip keisis vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis nuo 2026 m.? Numatyta, kad nuo 2026 m. išmoka didės, nes nuo 2026 m. birželio 1 d. bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis bus 74 Eur, tad 14 x 74 = 1036 eurai.
Svarbu paminėti, kad gimus dvynukams ar trynukams, ši išmoka yra mokama už kiekvieną vaiką atskirai. Taip pat mokama didesnė vienkartinė išmoka gimus vaikui. Kai gimsta dvynukai, per mėnesį išmoka siekia 296 eurų, jeigu trynukai - 592 eurų, jei ketvertukas - 888 eurų.
Norint gauti šią išmoką, tėvams reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių arba pateikti prašymą elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Pagrindiniai dokumentai, reikalingi išmokoms gauti, yra du: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (t. y. pasas arba asmens tapatybės kortelė) ir prašymas gauti išmoką. Bet kuri išmoka išmokama vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.
Visų pirma, kai gimsta vaikelis, gimdymo namuose gaunate tik išrašą apie kūdikio gimimo faktą. Tuomet deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinės išmokos ir papildomų išmokų, tokių kaip kasmėnesiniai vaiko pinigai, kurios priklauso gimus vaikui.
Periodinės išmokos vaikams
Vaiko pinigai
Kita visiems tėvams aktuali finansinė parama yra vadinamieji „vaiko pinigai“ (išmoka vaikui). Tai periodinė kasmėnesinė išmoka, mokama už kiekvieną vaiką nuo gimimo iki jam sukaks 18 metų (arba iki 23 metų, jei vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą). Universali išmoka: Ją gauna visi vaikai, nepriklausomai nuo tėvų pajamų. Vaiko pinigai yra puikus instrumentas, leidžiantis tėvams planuoti ilgalaikes išlaidas, pavyzdžiui, vaiko būrelius, ugdymo priemones ar tiesiog kaupti vaiko ateičiai.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 122,50 Eur suma. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu vaiko pinigai mokami kiekvienam vaikui iki tol, kol jam sueis 18 metų, tačiau jeigu aštuoniolikmetis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, jam taip pat priklauso vaiko pinigai. Tačiau tokiu atveju, kai sulaukiama pilnametystės dar besimokant mokykloje, tam, kad būtų mokami vaiko pinigai, vienas iš tėvų arba pats vaikas turi pateikti prašymą.
Padidinti vaiko pinigai Lietuvoje skiriami šeimoms, auginančioms negalią turintį vaiką arba 3 ar daugiau vaikų, vaikams iš nepasiturinčių šeimų (kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 VRP (atitinkamai 352 Eur žmogui). Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis pakartotinai nebenustatomas, šeima nebeatitinka gausios ar nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.
Vaikų pinigų išmokos arba kitaip - vaiko pinigai - tai parama, kuri gali papildyti šeimos biudžetą ir prisidėti prie vaikų poreikių patenkinimo. Ši išmoka aktuali ne tik Lietuvoje įsikūrusiems, bet ir užsienio šalyje dirbantiems tėvams bei globėjams. Tiesa, prieš pretenduojant į vaiko pinigus gyvenantiems užsienyje ar Lietuvoje bet kurioje valstybėje, ypač svarbu susipažinti su vietinėmis taisyklėmis, kurios gali būti aktualios Jūsų šeimai.
Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Juose yra nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė. Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris nedirba, o kitas iš vaiko tėvų gyvena ir dirba kitoje šalyje, išmoką vaikui turi mokėti ta šalis, kurioje vienas iš vaiko tėvų dirba. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai teisė į išmoką vaikui yra įgyjama keliose ES šalyse.
Išmokos motinystės ir tėvystės laikotarpiu
Dirbančioms moterims, kurios moka motinystės socialinio draudimo įmokas, priklauso motinystės išmoka, dažnai vadinama „dekretinėmis“. Ši išmoka mokama už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, kuris paprastai trunka 126 kalendorines dienas (70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po jo). Išmokos dydis siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ (arba 100 proc.). Ši išmoka yra skirta kompensuoti prarastas darbo pajamas tuo metu, kai moteris dėl nėštumo ir gimdymo negali dirbti.
Motinystės išmoka mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustai moteriai, kuri dirbdama mokėjo įmokas ir iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius bei kuriai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą gydytojas išduoda ne anksčiau nei sueina 30 nėštumo savaičių. Jeigu moteris reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi motinystės išmoka vis tiek priklausys.
Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali motinystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių), tačiau maksimalios ribos nenustatomos ir konkretus išmokos dydis priklauso nuo buvusių darbo pajamų.
Lietuvoje vis labiau skatinamas tėvų įsitraukimas į vaiko auginimą nuo pat pirmųjų dienų. Todėl tėvams (tėčiams) yra suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurias galima pasiimti bet kuriuo metu nuo vaiko gimimo iki jam sukaks vieneri metai. Tėvystės išmoka, kaip ir motinystės, priklauso nuo turimo draudimo stažo (12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius) ir buvusių pajamų. Išmokos dydis taip pat siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurias galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis. Pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka vieneri metai. Jeigu vyras reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, tėvystės išmoka vis tiek priklausys.
Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali tėvystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
EI motinystės ir tėvystės išmokos Kanadoje 2026 m. – paraiškos pateikimo, pateikimo terminų ir tinkamumo sąlygų paaiškinimas
Vaiko priežiūros išmokos
Viena sudėtingiausių ir tėvams daugiausiai klausimų keliančių sistemų yra vaiko priežiūros atostogos ir už jas mokamos išmokos. Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus (bendrai 4 mėnesius - du mama, du tėtis) mėnesius vaiką gali prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas gali būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.
Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Vieną iš tėvų atveju išmoka bus mokama paskutinius du mėnesius (siekiant įsitikinti, kad per vaiko priežiūros laikotarpį neatsiras tėvas/motina, įtėvis/įmotė ar globėjas, kuris galėtų pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais). Svarbu žinoti, kad nors seneliai negali pasinaudoti mamai ir tėčiui skiriamais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau gali prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jei atitiks nustatytas sąlygas.
Ši išmoka gali būti skiriama apdraustam motinystės socialiniu draudimu asmeniui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Jeigu vaiką prižiūrintis asmuo reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, vaiko priežiūros išmoka vis tiek priklausys.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai:
- Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmokos dydis siekia 60 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
- Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sueis 24 mėnesiai, pirmaisiais priežiūros metais išmokos dydis siekia 45 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, antraisiais - 30 proc.
- Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmokos dydis siekia 78 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Tokio pat dydžio vaiko priežiūros išmoka bus mokama ir už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, kuri suteikiama tais atvejais, jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų. Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas papildomas pajamas, gali dirbti ir išmokos jiems nemažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija minimalios mėnesinės algos. Gyventojai, kurie gauna maksimalią išmoką, gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, ir išmoka jiems nemažinama, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija buvusio vidutinio atlyginimo, bet ne daugiau 5 vidutinio darbo užmokesčio. Neperleidžiamais mėnesiais taisyklė kitokia - jų metu dirbant, išmoka iškart mažinama gautų pajamų suma. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, vaiką auginantis vienas iš tėvų gali ir dirbti, ir gauti viso dydžio (78 proc.) vaiko priežiūros išmoką. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.
Minimali vaiko priežiūros išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
Vaiko įvaikinimo atveju vaiko priežiūros išmoka mokama ne kol vaikui sueina 18 ar 24 mėnesiai, o 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai. Tai reiškia, kad įvaikinus vyresnį vaiką, vienas iš įtėvių gali gauti vaiko priežiūros išmokas 18 arba 24 mėnesius. Tokia galimybė egzistuoja įvaikinus bet kurio amžiaus vaiką iki 18 metų. Vaiko priežiūros atostogos vaiko įvaikinimo atveju turi būti suteikiamos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios.Kai vienoje šeimoje yra keli prižiūrimi vaikai, vaiko priežiūros išmokas už skirtingus vaikus gali gauti keli suaugusieji, jeigu atitinka visus kriterijus.
Papildomos išmokos ir parama
Vienkartinė išmoka yra taip pat skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šios išmokos dydis yra 315,07 eur. Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai - 353,65 Eur. Mokama moteriai, kuri neturi teisės į motinystės išmoką iš „Sodros“, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų.
Taip pat, atkreipkite dėmesį, kad išmokų dydžiai gali skirtis kas mėnesį. Taip yra todėl, kad jos paskaičiuojamos pagal darbo dienų skaičių. Galioja ir tai, kad dirbantys pagal individualią veiklą, verslo liudijimą ar autorines sutartis, gali gauti išmokas, jei buvo mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos.
Ekspertai rekomenduoja dar prieš vaiko gimimą atlikti „bandomąjį mėnesį“ - pabandyti gyventi su tokiomis pajamomis, kokios bus, kai vienas iš tėvų išeis vaiko priežiūros atostogų. Taip pat verta pasidomėti papildomomis naudomis, kurias siūlo konkrečios savivaldybės. Pavyzdžiui, kai kurie rajonai ar miestai skiria papildomas vienkartines išmokas (vadinamuosius „kūdikio kraitelius“ pinigine ar daiktine forma) savo gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą toje savivaldybėje.
Jei norite gauti konkretesnes instrukcijas, galite įsigyti paruoštą atmintinę su išsamia informacija. Joje rasite ne tik pagrindinę informaciją apie tai, kokios papildomos išmokos Jums priklauso, bet ir kokius dokumentus reikia pildyti gimus vaikui, kokia yra dokumentų pildymo eiga bei kūdikio užregistravimo niuansai. Iš viso - net 15 puslapių su pavyzdžiais, kuriuos galėsite atidžiai išsinagrinėti.
