Atsimenu akimirkas iš vaikystės, kai nekantriai laukdavau vakaro meto. Mama liepdavo eiti į lovą, o pati atsivesdavo nutrintą ir jau mintinai mokamą pasakų knygą. O tada… Iš puslapių pradeda veržtis karalaičių ir princesių nuotykiai, visus nuskriausti bando godūs ponai, o juos aplink pirštą apsuka gudrūs valstiečiai, piktosios raganos grobia vaikus, o ugnimi besispjaudantis slibinai saugo ilgakases gražuoles! Net ir tada, kai sudėtingiausią pasaką skaityti galėjau visiškai savarankiškai, man patikdavo klausytis mamos balso. Vėliau paaugo brolis ir vakaro pramoga tapo skaitymas vaidmenimis. Knygų skaitymo nauda vaikams neabejotina, nesvarbu, ar jie tai daro patys, ar klauso tėvų, mokytojų, auklių balso. Tiesa, atrodo, kad šiomis dienomis pasakų žanro populiarumas sumenko. Pasakos, ko gero, yra paveikiausias žanras. Įvykiai veja įvykius. Skaitytojų ir klausytojų laukia didingų karžygių ir visai paprastų kaimo gyventojų nuotykiai. Raganos, velniai, drakonai ir slibinai - ne šio pasaulio būtybės, kurias kiekvienas vaikas turi įsivaizduoti pats. Skatinkite vaikus skaityti pasakas, ar tą darykite patys, jei jie dar nemoka dėlioti žodžių ir netrukus pastebėsite, kad mažyliai į pasaulį žvelgia drąsiau.
Pasakos yra svarbi tautosakos dalis, fiksuojanti senąjį gyvenimą. Pasakojimai, perduodami iš kartos į kartą, parodo, kuo žmonės tikėjo, kaip jie gyveno, bendravo, šventė ar dirbo įvairius darbus. Liaudies pasakos padeda pažinti tradicijas, o įvairių autorių sukurtos istorijos tampa puikia priemone sužinoti, kas vyksta miškuose, upėse ar laukuose. Vytauto V. Gėrio ir blogio, kvailybės ir išminties, bailumo ir drąsos priešprieša yra būdinga kone visos pasakoms. Iki pergalingo finalo, kuriame ant laimėtojo pakylos stoja gėris, skaitytojų laukia daug nuotykių. Juk savo gerąsias savybes dar reikia įprasminti. Dėl šios priežasties garsiai skaityti vaikams naudinga ir patiems suaugusiems. Liaudies pasakose daug gražių tarminių ar kasdienybėje rečiau naudojamų žodžių, įvairių nedažnai sutinkamų junginių. Gėris visada nugali blogį. Tačiau, kaip minėjau kalbėdama apie vertybes, veikėjams tenka daug patirti. Skriaudžiamas herojus kelią skinsis per iš pažiūros neįveikiamas kliūtis. Princai kausis su drakonais, našlaitės kentės nuo pamočių ir raganų skriaudų, o kur dar įvairios laumių ar velnių pinklės? Teigiama visų šių istorijų baigtis įkvepia tikėti, kad ir kokia sudėtinga bebūtų situacija, visada yra išeitis.
Skaitymo nauda vaikų raidai
Mokslininkai teigia, kad skaitymas ne tik padeda ugdyti geresnius kalbos ir bendravimo įgūdžius, bet ir skatina kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir kūrybiškumą. Skaitymas padeda ir vaiko emociniam vystymuisi. Teigiama, kad knygas skaitantys vaikai užauga empatiškesni, turi aukštesnį emocinį intelektą. Taigi, knygų skaitymo nauda neginčijama ir akivaizdi, tačiau kaip šiuolaikinę vaikų kartą, teikiančią pirmenybę laikui prie ekranų, bet ne knygų skaitymui, paskatinti skaityti knygas? Šį klausimą iš tėvų dažnai išgirsta ir mokyklų pedagogai.
Kalbos ir pažintinių gebėjimų lavinimas
Skaitymas ir rašymas yra labai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja kalbos suvokimas, smulkieji judesiai, garsų suvokimas ir susiejimas su vaizdiniais, garsų suliejimas į visumą ir kiti veiksniai. Mokslininkai patvirtina, kad knygų skaitymas, ypač ankstyvojoje vaikystėje, žymiai praplečia vaikų žodyną ir gerina kalbos suvokimą. Skaitymas balsu supažindina vaikus su taisyklinga gramatika ir frazių sudarymu. Tai ugdo vaikų kalbėjimo įgūdžius, gebėjimą žodžiu išreikšti savo nuomonę. Skaitant knygas, laikraščius ar interneto puslapius vaikai supažindinami su naujais žodžiais. Net ir tuomet, kai žino ne kiekvieną, jų reikšmę gali suprasti iš konteksto ir kitą kartą susidūrus su nežinomi žodžiu jau bus aiškiau.
Vaikai pasaulį pažįsta ne tik per įvairias patirtis. Puiki priemonė pažinti pasaulį - ir knyga. Skaitant knygeles mažas vaikas gali išmokti gyvūnų, daržovių, drabužių ir t. t. pavadinimus. Skaitydamas vaikas mąsto: knygose pateikiami įvykiai, dialogai neišvengiamai skatina samprotauti ir ieškoti problemų sprendimo būdų. Ugdomas gebėjimas mąstyti. Lavinami vaiko fantazija, kūrybiškumas.
Tyrimai rodo, kad skaitymo įgūdžiai yra svarbi prielaida geresniems matematikos rezultatams. Kiti tyrimai taip pat atkreipia dėmesį į stiprią sąsają tarp matematinio skaitymo suvokimo (angl. mathematics reading ability) ir akademinės pažangos. Skaitantis vaikas gali pats perskaityti klausimą, užduotį, informaciją. Pradėdamas skaityti vaikas pirmiausia susipažįsta su garsais ir raidėmis, išmoksta perskaityti skiemenį, tada - žodį, galiausiai - sakinį.
Skaitymas perduoda išmintį ir praturtina vaikų gyvenimą. Skaitymas atveria duris į faktinę informaciją apie bet kokius dalykus - praktinius ar teorinius. O įvertinant informacijos šaltinių gausą bei turtingumą - internetą, bibliotekas, mokyklas, knygynus - gerai skaityti mokantys ir informacijos šaltinį rašte įžvelgiantys vaikai visą likusį gyvenimą galės naudotis žmonijos sukauptomis žiniomis, didžiųjų pasaulio protų įžvalga ir praeities bei dabarties idėjomis. Pavyzdžiui, skaitant noveles, kurių veiksmas vyksta kitoje vietoje ir kitame laike, vaikai aiškiau supranta kitus žmones, nes susitapatina su novelių veikėjais ir jų problemomis. Skaitydami tikras ar pramanytas istorijas vaikai netiesiogiai patiria naujų dalykų, susipažįsta su naujomis idėjomis be neigiamos tokių bandymų įtakos jų realiems gyvenimams. Jie gali susidurti su veikėjais, su kuriais norės susitikti dar nekartą, pakartotinai skaitydami mėgstamą knygą ar mėgstamos knygos tęsinį.
Knygos vaikams suteikia galimybę lavinti kritinį mąstymą, pavyzdžiui, sprendžiant užduotis, padeda surasti ryšį tarp priežasčių ir pasekmių, moko, kaip elgtis konfliktų metu ir ragina prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Detektyvinės istorijos padeda vaikams pagal pateiktas užuominas priimti logiškų išvadų, ragina bandyti atspėti, kaip baigsis viena ar kita istorija. Net labai mažiems vaikams pasakojimas su pasikartojančiu motyvu ar paprasta mįsle, kurią reikia išspręsti, didina pasitikėjimą savimi. Jie gali prognozuoti motyvo pasikartojimą ar sėkmingai įspėti mįslę.
Vaikai yra veikiami juos supančio pasaulio ir stengiasi jį atkartoti. Nuolatinis prievartos kupinų animacinių filmų žiūrėjimas neigiamai juos veikia, o dėmesingai atrinktos pasakos ir knygos didina jautrumą kitiems sutvėrimams. Pavyzdžiui, gali paskatinti labiau bendrauti ir bendradarbiauti, dalintis su kitais, gražiai elgtis su gyvūnais, gerbti aplinką ir aplinkinius.
Emocinis ir socialinis vystymasis
Skaitymas gali tapti savotiška rutina ar ritualu, tad pirmiausia svarbu rasti jaukią, patogią ir skaitymui pritaikytą vietą. Skaitymą galima susieti su migdymu ir skaityti kaskart vaikui ruošiantis ilsėtis. Skaitymas atpalaiduoja smegenis. Skaitymo terapija padeda vaikus atpalaiduoti ir užmigdyti.
Skaitymas padeda sumažinti nerimą, kurį vaikai dažnai patiria, išgyvendami svarbiausius gyvenimo įvykius, tokius kaip mokymosi pradžia, pirmasis pasimatymas ar artėjantis svarbus atsiskaitymas. Galbūt jie to neparodys, tačiau jauni žmonės dažnai jaučiasi apleisti, ir kitokie, nei jų bendraamžiai. Skaitydami vaikui istorijas, Jūs praplėsite jų horizontus, kadangi supažindinsite juos su veikėjais, sąvokomis, ir santykiais už jų tiesioginio pažinimo ribų.
Ugdomos vaiko emocijos, empatija, pamatinės vertybės. Iš knygų vaikai gali išmokti užjausti, padėti silpnesniems. Knygos padeda pakeisti vaiko įpročius ar lengviau nugalėti įvairias baimes.
Nors manoma, kad skaitymas yra iš esmės vienam asmeniui skirtas užsiėmimas, tam tikromis aplinkybėmis tai gali būti bendrauti skatinanti veikla. Pavyzdžiui, kai vienas iš tėvų ar senelių garsiai skaito pasaką, tai puiki galimybė vaikui ir suaugusiam pasimėgauti ramiu bendravimu be kasdienybei būdingos įtampos, skubėjimo ar streso. Tuo metu pasidalijama keliomis minutėmis brangaus laiko, o taip pat - pasakoje išdėstytomis idėjomis, vertybėmis. Be to, vyresni vaikai gali būti skatinami paskaityti jaunesniems, taip stiprinant jų tarpusavio santykius. Skaitymas per pamokas suartina vaikus ir tai gali tapti bendros teigiamos patirties dalimi.
Skaitymas - ne bausmė. Labai svarbu skaitymo netapatinti su bausme (už neatliktą užduotį, per ilgą telefono naudojimą ir pan.), tad kitas būdas, kurį siūlo mokytoja J. Perednienė - paversti skaitymą žaidimu! „Už kiekvieną perskaitytą skyrių, knygą apdovanokime vaiką, ir tai nebūtinai turi būti materialus atpildas. Vaikas tikrai apsidžiaugs išgirdęs tėvų pagyrimą, pajutęs švelnų apkabinimą ar gavęs galimybę padiskutuoti apie netinkamą knygos veikėjo poelgį. Vaikas knygą prisimins tik tuo atveju, jei apie ją su juo pasikalbėsite,“ - patarimais dalijasi mokytoja.
Kaip skatinti vaikus skaityti?
Skatinkite vaikus skaityti pasakas, ar tą darykite patys, jei jie dar nemoka dėlioti žodžių ir netrukus pastebėsite, kad mažyliai į pasaulį žvelgia drąsiau. Tėvai padeda darželinukams, skaitydami su jais paprastas istorijas, o vėliau, skaitydami jas drauge su vaikais. Tai yra vertingas būdas megzti emocinį ryšį, ir taip pat įdiegti vaikams domėjimąsi knygomis. Deja, tėvų ir vaikų bendradarbiavimas skaitant neretai baigiasi tuo metu, kai vaikui labiausiai to reikia - kai jis ar ji pradeda mokytis mokykloje.
Kaip sudominti juos skaitymu? Mokytoja turi patarimą ir azartiškų vaikų tėvams. Ji sako, kad tokiems vaikams derėtų pasiūlyti sudalyvauti knygų skaitymo lenktynėse. „Skaitykite tą pačią knygą ir pamatysite, kaip smagu įsitraukti į skaitymo varžybas, ypač jeigu laimėtojo laukia prizas. Žinoma, knyga visuomet turi būti aiškiai matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, visada po ranka, kad turint kelias laisvas minutes nereiktų jos ilgai ieškoti,“ - pataria tėvams mokytoja Jurgita Perednienė.
Skaitymas - puikus laisvalaikio paįvairinimo būdas, ypač kol mažylis dar nelanko darželio ir tėvams išradingai tenka ieškoti būdų jį užimti. Taigi pirmiausia svarbu, kad namuose būtų vaiko amžių ir interesus atitinkančių knygų. Vaiką sudominti galima įvairiais būdais, pavyzdžiui, prašant jo surasti knygoje vieną ar kitą paveikslėlį, keičiant balsą, jei knygoje yra dialogų, skaitant vieno ar kito knygos veikėjo žodžius galima rankose laikant skirtingus žaislus bei imituojant tų veikėjų kalbą ir t.t.
Mokantis skaityti svarbu parinkti vaiko amžių ir skaitymo gebėjimus atitinkančias knygas. Pradžioje rinkimės knygeles, kurias vaikas gali perskaityti per savaitę. Visi gerai jaučiamės, kai pasiekiame tikslą. Tinkamos apimties knygos parinkimas padės vaikui patirti pasiekimo džiaugsmą ir stiprins įgalinimo jausmą. Knygų apimtis turi didėti palaipsniui. Dažna klaida - susižavėjimas didelės apimties knygomis. Smagu matyti savo vaiką su stora knyga rankose, tačiau dalį vaikų tai atbaido nuo skaitymo, nes labai sunku sulaukti pabaigos.
„Šiaurės licėjaus“ mokykloje lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Jurgita Perednienė sako, kad didžioji dalis tėvų supranta skaitymo naudą, tačiau patys tam skiria labai mažai laiko. „Aš visiems tėvams sakau - skaitykite kartu su savo vaiku. Tai bus jūsų laikas drauge, kurį paversite tam tikru malonumu. Užsidarykite su vaiku kambaryje, atsisėskite ar atsigulkite šalia ir skaitykite… Ramiai, neskubėdami, pakaitomis, išsiaiškindami visus nesuprantamus žodžius, aptardami veikėjų poelgius, iliustracijas, juokdamiesi kartu. Ir nesvarbu, ar šiandien jūsų vaikas perskaitė 10, ar 20 puslapių. Paverskite knygos skaitymą laiku kartu, kurį jis norės ir norės patirti, net jei jau bus suaugęs ir gyvens atskirai,“ - pataria pedagogė.
Lietuvių kalbos pedagogė sako, kad kiekvieno mokytojo užduotis yra ir pačius vaikus paskatinti ieškoti savų metodų, kaip jiems lengviau ir be įtampos perskaityti knygas iš mokytojo „užduoto“ literatūros kūrinių sąrašo. „Pasidalinsiu patarimu, kurį man pasakė patys vaikai. Šis metodas skatina laikytis drausmės, tačiau jo dėka knyga perskaitoma lengvai ir be streso. Tereikia turimą puslapių skaičių padalinti iš to mėnesio dienų skaičiaus, pavyzdžiui, jei knygą sudaro 255 puslapiai, tai įveikta ji bus kiekvieną dieną skaitant po 8-9 puslapius. Galima leisti sau neskaityti savaitgaliais, tačiau tuomet darbo dienomis reikės perskaityti po 13 puslapių,“ - moksleivių skaitymo metodu dalijasi lietuvių kalbos pedagogė.
Labai panašus skaitymo skatinimo būdas yra susijęs su laiku. Reikia susitarti su vaiku, jog bus skaitoma kasdien po 15 minučių. Skaičius nebauginantis, laikas lygus nusiprausimui duše, tad vaikams nesunku įsipareigoti ir pasiekti reikiamą rezultatą. Tik būtina viena sąlyga - telefonas turi likti kitame kambaryje, kitaip nuolat kirbės mintis jį patikrinti ar pažiūrėti, kiek liko laiko skaityti.
Skaitymas garsiai. Dėl tos pačios priežasties verta mokytis skaityti garsiai: kuo daugiau pojūčių įtraukiame, tuo aktyviau veikia vaiko smegenys. Kai vaikas skaito garsiai ir piršteliu seka skaitomą tekstą, įtraukiami ne tik regos, bet ir klausos bei lytėjimo pojūčiai. Kartu galima įtraukti ir uoslės bei skonio pojūčius, paskatinant vaiką įsivaizduoti kvapus ar skonius tose teksto vietose, kur tai aktualu.
Skaitymas šeimoje. Svarbu, kad skaitymas vaikui keltų teigiamas emocijas. Kasdienė skaitymo veikla su mama arba tėčiu, pokalbis apie knygą gali tapti maža šeimos tradicija, kuriančia tvirtą ryšį tarp vaiko ir tėvų. Vaikai nuoširdžiai stengiasi daryti dalykus, kurie svarbūs tėvams. Tad džiugi tėvų reakcija į mažas vaiko skaitymo pergales jį tikrai motyvuoja. Tad skaitymas - tikrai ne vien raidžių pažinimas. Tai gebėjimas suprasti pasaulį, lavinti vaizduotę, mokytis mąstyti kritiškai ir kūrybiškai.
Knyga „Vakaro pasakos iš viso pasaulio“ skirta 5-8 metų vaikams. pasaulius, kuriuose personažai virs sriubą iš akmens, kovos su slibinais ar sužinos, kodėl zebrai dryžuoti. „Miško pasakos“ - vaikiškų knygų klasika. Knygos veikėjai - žmogiški miško žvėreliai, kurie prisigalvoja įvairių veiklų. Nuo barsuko, iki skruzdėlyčių. Visi gyvena taikoje ir darnoje, kartu spręsdami įvairius kasdieninius reikalus. Broliai Grimai gerai žinomi pasakoriai, sukūrę tokias žinomą pasaką kaip „Jonukas ir Grytutė“ ir kitas. O štai Brolių Grimų pasakos apie gyvūnus nukelia į mišką, kuriame laukia įvairūs žvėreliai ir jų nuotykiai. Na ir klasikinės Brolių Grimų pasakos! Knyga iliustruota anksčiau nepublikuotomis anglų dailininko Arturo Rekhemo iliustracijomis. Knyga kiekvienai mergaitei, bet skaityti ją gali kiekvienas! Primirštos „Pasakos apie drąsias mergaites“ gali įkvėpti šių dienų mažąsias skaitytojas. Aukso tiltas. Rašydama apie pasakų skaitymo naudą minėjau, kad šios istorijos yra puiki priemonė pažinti senąsias tradicijas. Pasakos yra tautos išminties lobynas, į kurį senoliai pririnko įvairių žinių bei patarimų. Tačiau niekas nenori skaityti nuobodžių pamokymų ar pamokslų, todėl visos istorijos apipintos nuotykiais. „Karalaitė ant žirnio“, „Bjaurusis ančiukas“, „Piemenėlė ir kaminkrėtys“, „Sniego karalienė“, „Coliukė“ - pasakos, su kuriomis užaugo ne viena karta. Lietuvių liaudies pasakos - dar viena nuostabi rinktinė, kurioje laukia trisdešimt trys pasakos. Tarp jų ir „Eglė Žalčių karalienė“, „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, „Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė“, „Ožka ir vilkas“, „Žmogus, lapė ir vilkas“, „Dangus griūva“ ir kitos. Juokų ir melų pasakos - tam tikras lietuvių liaudies tautosakos žanras, kuriam būdingi ydingi, godūs, kvaili, meluoti ir apgaudinėti mėgstantys veikėjai bei pamokantys siužetai. Vilko išdaigos. „Vilko išdaigos“ siūlo ne tik smagias istorijas. Tai tinkama knyga pradedantiems skaityti, nes pasakos parašytos didžiosiomis raidėmis. Žinoma, akį traukia ir smagios iliustracijos. Įvairūs skaitymo pratimai pradedantiesiems įtraukia skiemenuotas knygeles. Rekomenduoju Prano Mašioto pasakas! Autoriaus pasakėlės išmintingos ir patrauklios. Vaikų laukia susitikimas su kiškiu, žąsinu, kačiuku, ežiu, varle bei kitais personažais. Knygos tekstai parašyti didžiosiomis raidėmis ir padalinti skiemenimis.
Logopedės Viktorijos Bartkevičienės patarimai, kaip išmokyti vaiką skaityti 📖!
Kuo vaikas didesnis, tuo daugiau teksto ir mažiau iliustracijų knygoje gali būti, bet atminkite, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams paveikslėliai knygose vis dar labai svarbūs. Su paaugusiu vaiku jau galima nuvykti į knygyną ar biblioteką ir leisti jam pačiam išsirinkti patikusias knygas.
Knygų skaitymo nauda
Skaitymas suteikia malonumą. Svarbiausią priežastį, kodėl verta skaityti, palikome pabaigai - skaitymas vaikams teikia nesuskaičiuojamas malonumo ir pramogų valandas. Visos anksčiau išvardintos pragmatiškos priežastys visai nebūtinos siekiant pateisinti skaitymo atsiradimą vaikų gyvenime. Pasakos lavina vaizduotę, atveria naujus, jaudinančius fantastiškus ir realius pasaulius. Jos leidžia vaikams svajoti ir suteikia gerą pagrindą skaitymą vertinti kaip visą gyvenimą prieinamą malonumų šaltinį, todėl skaitykite savo mažiems vaikams kasdien ir skatinkite juos tai daryti. Išbandykite viską - paprastas knygas, internete esančias elektronines knygas, klasikines vaikams skirtas noveles ir pasakas bei šiuolaikiškesnius pasakojimus. Jei vaikas norės tą pačią pasaką klausytis daug kartų - nesijaudinkite. Vaikams malonus mėgstamos, mintinai išmoktos pasakos pažįstamumas ir nuspėjamumas. Tai visai nekenksminga. Dar kartą perskaitykite vaikams mylimą seną pasaką ir supažindinkite juos su naujomis. Jūsų vaikų širdyje ir galvoje atsiras vietos viskam.
Skaitymas - ne tik raidžių pažinimas. Tai gebėjimas suprasti pasaulį, lavinti vaizduotę, mokytis mąstyti kritiškai ir kūrybiškai. Savo mokyklos bendruomenėje esame įsitikinę, kad skaitymo džiaugsmas gimsta iš mažų kasdienių pergalių, bendro šeimos laiko ir nuoseklaus mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo.
„Jei norite kad jūsų vaikas būtų protingas - skaitykite jam pasakas. Jei norite, kad jis būtų labai protingas - skaitykite jam daug pasakų.“ Albertas Einšteinas
Vaikai labai daug išmoksta ne tik stebėdami mus, suaugusius, bet ir iš knygų, kurias pradžioje mes jiems skaitome, o vėliau jie skaito jas patys. Daugelis pasakų yra senesnės, nei dauguma šalių, išliko ilgiau, nei dauguma kultūrų ir pastatų, kuriuose jos pirmą kartą buvo pasektos. Pasakos bei istorijos yra stebuklingas portalas, kuris gali nunešti bet kokio amžiaus žmogų į kitas vietas, suteikti galimybę atrasti kitas realybes. Tačiau šalia to, skaitymas turi labai praktinę naudą ir yra labai svarbi veikla vaikams. Jis ne tik išplečia vaiko žodyną, padeda išmokti skaityti bei rašyti, skaitymas vaikui garsiai padeda jam suvokti įvairius dalykus apie pasaulį, gyvenimą, žmones ir save.
Skaitymas tobulina rankos - akies koordinaciją. Gali skambėti juokingai, bet elektroninės knygos padeda vaikams tobulinti tikslumo reikalaujančius motorinius įgūdžius bei rankos - akies koordinaciją, kuomet naršant vaikiškus tinklalapius judinama pelė ir spaudomi elektroninės knygos puslapius perverčiantys mygtukai. Be to, vaikai įgyja taip pat reikalingų darbo su kompiuteriu įgūdžių, kurie be abejonės bus naudingi mokykloje ir vėlesniame gyvenime.
Akivaizdu, jog gebėjimas skaityti ir gyvybiškai būtinas Jūsų vaikui mokantis, kadangi be skaitymo vaikai negalės suprasti vadovėlių, rašoma portale Childdevelopmentinfo.com. Mokyklos neretai tikisi, jog vaikas galės skaityti jau 7 metų, naudodamas paprastą žodynėlį. Kad procesas vyktų lengviau, vadovėlių kūrėjai derina žodyną ir kalbą prie vaikų amžiaus. Dauguma vaikų į skaitymą žiūri kaip į nuobodžią namų ruošą, nes didžioji dalis jų skaito tik vadovėlius, o vadovėliai nekelia daug džiugių jausmų, dažnai jie yra skaitomi kompulsyviai.
Skaitymas - svarbus įgūdis, kurį vaikams reikia ugdyti. Jis ne tik būtinas siekiant išgyventi mokyklų ir universitetų kupiname pasaulyje, be jo neįmanomas suaugusio žmogaus gyvenimas. Gebėjimas sužinoti naujų dalykų, atrasti naudingą vienokią ar kitokią informaciją, pavyzdžiui, apie sveikatos sutrikimus, vartotojų teisių apsaugą, mokslo ar meno naujoves, priklauso nuo gebėjimo skaityti. Kadaise futurologai pranašavo rašytinio žodžio mirtį. Ironiška, tačiau išplitus internetui, skaitymas vis labiau įsitvirtina mūsų kasdieniame gyvenime. O visuomenė be popieriaus - tai mitas. Internetas - milžiniškas naujas informacijos ir pramogų šaltinis - yra grįstas paprastu žodžiu. Kad galima būtų efektyviai išnaudoti internetą ir įvertinti atrastos informacijos vertę bei autentiškumą, būtinas gebėjimas skaityti ir kritiškai mąstyti. Kuo daugiau vaikai skaito, tuo labiau ugdo šį gebėjimą. Tai labai paprasta. Kuo daugiau malonumo teikia skaitymas, tuo ilgiau vaikai sieks tokio malonumo tuo pačiu ugdydami savo gebėjimą skaityti, kuris bus būtinas ateityje. Skaitymas turėtų būti vertinamas kaip malonumą teikianti veikla, kaip linksmų istorijų ir naudingos bei įdomios faktinės informacijos šaltinis. Kuo daugiau mažiems vaikams skaitoma, tuo labiau jie trokšta patys išmokti skaityti.
Ką daryti pastebėjus, kad jūsų vaikui būdingas kažkuris skaitymo sutrikimas? Žodyno turtinimas. Tam tinka pasakų skaitymas ir kitos knygutės. Artikuliacinio aparato lavinimas. Čia padės įvairūs pratimai, tokie, kaip liežuviu pasiekti lūpas, dantis, išriesti liežuvį dūdele ir pan. Girdimojo suvokimo lavinimas. Tikslas - padėti vaikams skirti garsus pagal jų skambesį ir susieti su parašytais ar nupieštais objektais. Užduotys apima paveikslėlių, prasidedančių nurodytu garsu atrinkimu, pirmo žodžio garso įvardinimu, žodžių iš nurodytos eilės sugalvojimu ir t.t. Sutrikimai gana dažnai kyla ne tiek dėl fiziologinių, kiek dėl psichologinių priežasčių. Todėl skaitymo užduotys vaikams turi priminti žaidimą ir nekelti streso. Būtina skaitinius tinkamai parinkti pagal mažylio amžių.
