Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai išleido knygą „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“, kurioje publikuojami trijų operų libretai, jų vertimas į lietuvių kalbą, dr. Dainiaus Būrės komentaras „Dvaro vertybės Virdžilijaus Pučitelio (Virgilio Puccitelli) libretuose“ ir knygos sudarytojos, LDK muzikos paveldo tyrėjos habil. dr. Jūratės Trilupaitienės studija „Dramma per musica XVII a. pirmosios pusės Vilniuje“. Knyga visuomenei pristatyta Valdovų rūmuose surengtame vakare „Prie operos Lietuvoje ištakų“. Mintimis apie operos meną dalijosi leidinio autoriai, vertėjas prof. habil. dr. Guido Michelini’s, muzikologai Laima Vilimienė ir prof. dr. Jonas Bruveris. Ryškiausias baroko epochos muzikos žanras, sujungęs muziką, dramą ir dailę, - dramma per musica, arba ankstyvoji opera, muzikologės J. Trilupaitienės teigimu, Lietuvą pasiekė neįtikėtinai greitai - nepraėjus nė keturiasdešimčiai metų nuo jos atsiradimo Florencijoje. 1636 m. rugsėjo 4 d. į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus publika rinkosi žiūrėti operos „Elenos pagrobimas“ („Il ratto di Helena“). Nežinoma, kaip skambėjo pirmosios operos muzika ir kas ją sukūrė. Manoma, kad tai galėjęs būti italų kompozitorius Marco Scacchi’s, dirbęs karališkosios kapelos vadovu, o gal muziką rašė keli kūrėjai. Nors XXI a. operos afiša neįsivaizduojama be kompozitoriaus vardo, XVII a. Dramma per musica pastatymus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose inicijavo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza (1595-1648), garsėjęs geru skoniu, aistra muzikai ir mėgęs Vilnių. Per dvidešimties metų laikotarpį (1628-1648), kai buvo statomos operos Vilniuje ir Varšuvoje, Vazų kapela išaugo iki didžiulės, įvairiatautės 40 muzikų komandos. Joje dainavo apie 12 aukštos klasės solistų, atliekančių sudėtingas partijas. Prof. J. Trilupaitienė pažymi, kad A. Nėra žinoma, ar A. Filologas prof. habil. dr. G. Michelini’s iš Italijos Valdovų rūmų muziejui atvežė žinią, kad kovo 22 d. knyga „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“ pristatyta kompozitoriaus M. Scacchi’o muziejuje, Galėzės miestelyje, kur kūrėjui atminti nuo 2001 m. rengiamas muzikos festivalis ir atliekami jo ir jo amžininkų italų kūriniai. Ateityje M. Leidinio apie pirmąsias operas Vilniuje kelionė Italijoje nenutrūksta. Netrukus knyga bus pristatyta San Severino Markės mieste - čia gimė ir 1654 m. mirė libretų kūrėjas V. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Pakeliui į spaustuvę ir kiti leidiniai - prof. habil. dr. Antano Tylos „Lietuvos iždas“ ir dr. Edmundo Rimšos „Heraldika“. Prieš porą mėnesių pristatyta Valdovų rūmų muziejaus išleista prof. habil. dr. D. Būrė žmonėms, gaivinantiems istoriją, skyrė žodžius: „Lyg prakilnios damos ir narsūs riteriai jie stoja į kovą prieš laiką, kuris lyg smėlio audromis užkloja paprastai daug gražių dalykų. Ačiū, kad esate kartu!
Nuo dailės iki televizijos ir teatro - tokį kelią nuėjo Aistė Mažutytė, menininkė ir žurnalistė, kuri vis dažniau pasirodo viešojoje erdvėje. Nors jos karjera prasidėjo nuo dailės, Aistė atrado save ir žiniasklaidoje, o pastaruoju metu - ir teatre.
Kelias iš dailės į žiniasklaidą ir teatrą
Aistė Mažutytė nenori prisiminti tų visai jaunų dienų, kai kūrė bakalauro diplominį darbą Vilniaus dailės akademijoje - vitražus Trakų Švč. Pirmiausia todėl, kad mano kažkada seniau tuo faktu jau apsčiai prisigyrusi. Ir, atrodo, todėl, kad jaučia kaltę prieš buvusius dėstytojus, kurie štai jau keliolika metų, kaskart sutikę Aistę gatvėje, klausia, kada ji grįš į dailę. "Visiems kartoju, kad televizijoje dirbu laikinai, bet, akivaizdu, nieko nėra amžinesnio už laikinumą", - pripažino pirmadienį naujoje TV3 publicistinėje laidoje "Balsas.lt televizija" kaip laidos vedėja ir redaktorė debiutuosianti žurnaliste tapusi dailininkė. Kelias iš dailės į televiziją nėra neįprastas. Juo į televiziją atėjo ir keramikė Nomeda Marčėnaitė. Laidos iniciatoriai - Lietuvos leidybinė firma "Bomba records". Laida vykdavo nuo penktadienio iki sekmadienio ir užimdavo didžiąją dalį dienos eterio - red. past.) ir pakvietė mane vesti rytinę muzikinę laidą...Į televiziją mergina atėjo jaudindamasi, kad nemoka taip mikliai malti liežuviu, kaip tuo metu ten dirbusi Greta Jansonaitė ar Ramūnas Bradūnas. - Nei vaikystėje, nei paauglystėje. Stovėjo dėžė kambario kampe, uždengta tautiniais raštais austu kilimėliu. Tėvas kartais užmesdavo akį į sporto varžybas. Ir į žinių laidas. Man egzistavo tik kino teatras mūsų namo kieme. Antakalnyje, pavadinimu "Neris". Visas kiemo gyvenimas sukosi apie jį ir jame - tiek suaugusiųjų, tiek vaikų. Kelis metrus iki jo nušlepsėdavome su "tapkėmis". Ir ne vienas buvo patikėjęs, kad ji čia įleido šaknis visiems laikams. "Kvailino mane sakydami, kad ir pinigai bus kiti, ir auditorija didesnė, - prisipažino žurnalistė. - Svarbius sprendimus priimu žaibiškai. Viskas būna jau susigulėję per metų metus. Tiesiog kažkur giliai savyje esi jau įvardijęs, ko norėtum iš savęs. Kiekviena įstaiga, nesvarbu, visuomeninė ar komercinė, kaip ir žmogus, turi ir pliusų, ir minusų. - Vienas jūsų kolega LTV neseniai kalbėjo, jog visuomeninė televizija - pati saugiausia vieta dirbti šiais kebliais laikais: nors įsidarbinant reikia atlikti daug biurokratiniu formalumų, džiaugsmas tas, kad būti atleistam beveik negresia...- Prisiriši prie kolegų. Ir niekur čia nedingsi. Ar metus dirbi kartu, ar penkerius. Bet dirbsime kartu su viena LTV bendradarbe - prieš kelerius metus čia ekonomikos rubriką vedusia Aurelija Simutis. Ji - laidos redaktorė (prodiuseris Rolandas Skaisgirys - red. - Esate minėjusi, kad naujojoje laidoje ir redaktoriausite. Ar ryšitės griebtis ir naujų sau - ne kultūrinių - temų: ten gi turbūt bus ir politikos, ir ekonomikos. - Redaktoriausiu kaip ir iki šiol visą laiką. - Minėjote ir tai, kad ir jūs, ir kiti laidos rengėjai esate pasiryžę nagrinėti problemas jų dirbtinai nepūsdami. - Esame sau pasakę, kad problemų dirbtinai nepūsime. Dabar apie reitingus: suprantama, nieko negaliu pasakyti. Pirmosios laidos "Balsas.lt televizija" anonsas skelbia, kad bus ieškoma atsakymo į klausimą, ar tai, kas atrodo tiesa, iš tiesų ir yra tikra. "Balsas.lt televizija" žada nagrinėti visuomenės požiūrio kontrastus: kaip Lietuvoje išaukštinami ir pasmerkiami žmonės, o istorijų herojės - dvi puikiai pažįstamos moterys. "Vieni skambina dėl jos šeimos, rusiškos kilmės, kad jos tėvas yra buvęs KGB Personalo skyriaus vadas... Patikrinimo procedūros nėra. Ar gali būti, kad populiariausia kandidatė į Lietuvos prezidentus D.Grybauskaitė nutyli dalį savo biografijos faktų, o skelbiamą oficialią informaciją pagražina? Kita tema dar kartą primins visuomenę sukrėtusią dviejų Jonaičių vaikų nužudymo bylą. Lietuvos teismai padėjo tašką, kai iki gyvos galvos įkalintos Almos Bružaitės prašymas atnaujinti bylą buvo atmestas. Tačiau moters kalte abejojančių daugėja. Kodėl kalinės pusėn stojęs aukštas dvasininkas atmeta žemiškojo teismo sprendimą? Laidos rengėjai primena, kad Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro duomenimis, 1997-2002 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išteisino 13 asmenų. Šie niekuo nenusikaltę žmonės turėjo už grotų praleisti keletą mėnesių ar metų. "Abejonė gali likti, ir tokių atvejų yra, bet ji labai minimali. Į Lietuvą gotika atkeliavo XIV a. pabaigoje, pavėlavusi nuo Europoje vyravusios beveik 150 metų. Tai buvo pirmas stilius, atėjęs iš Vakarų. Kuo lietuviška gotika skyrėsi nuo prancūziškosios? Kodėl ji buvo statoma iš raudonų plytų? Ir ar tikrai Napoleonas svajojo apie Šv. Onos bažnyčią Paryžiuje?Vonios kambario teorija ir praktika gerokai skiriasi. Prabangių vonios kambarių vis daugėja, jų erdvės didėja. Tačiau kas lemia, kad visiems įprasta būtiniausių švarinimosi apeigų vieta taptu jaukiu ir estetiškai švariu kambariu? Ir kokie du elementai vonios kamabrį gali pakeisti iš esmės?Ne vieną dešimtmetį Rokiškio rajone Ilzenbergo dvaras stovėjo apleistas ir niekieno neprižiūrimas. Kol prieš septyniolika metų dvarvietę įsigijo verslininkas Vaidas Barakauskas. Prireikė net keturiolikos metų, kad dvaras būtų prikeltas ir jame atkurtas XIX amžiaus vidurio klasicizmo prisiminimas.Menininkų Sauliaus Valiaus ir Dianos Radavičiūtės namai Vilniuje, Užupyje, panašūs į muziejų. Daugybė meno kūrinių čia atkeliavo iš draugų menininkų. Kiti sukurti pačių šeimininkų rankomis. Iš akmenėlių, vinių, plunksnų, daiktelių, parsivežtų iš daugybės kelionių po pasaulį, sukomponuotos kompozicijos. Kruopščiai įrėmintos artimųjų fotografijos, relikvijos pasakoja čia gyvenančios poros istoriją.Ved.
Aistė Mažutytė yra viena iš tų žmonių, kurie sugeba derinti skirtingas veiklos sritis ir jose sėkmingai tobulėti. Jos kelias nuo dailės iki televizijos ir teatro rodo ne tik universalumą, bet ir nuolatinį norą ieškoti naujų iššūkių.
Teatro vaidmenys ir aktoriniai atradimai
Vilniaus mažojo teatro (VMT) spektakliai pagal Mariaus Ivaškevičiaus kūrinius sudaro savotišką trilogiją: „Madagaskaras“ (2004), „Mistras“ (2010) ir „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ (2023). Aistė Mažutytė vaidina visuose trijuose šiuose spektakliuose, kurie vienija ne tik autorius, bet ir režisierių Rimo Tuminą, kurio mokiniai sudaro didžiąją dalį VMT aktorių trupės.
„Madagaskaras“ jai asocijuojasi su jaunyste ir nepatyrimu, kai R. Tuminas kantriai vedė aktorius link rezultato, kurį žiūrovai mato jau 21 sezoną. „Mistras“ gimė iš ypatingos meilės ir ilgesio tam tikram teatrui, tačiau tai buvo paskutinis Aistės darbas su mokytoju. Tuo tarpu darbas su režisieriumi Oskaru Koršunovu „Kanto“ repeticijose vėl sužadino aktorystės alkį ir džiaugsmą.
„Kanto“ herojus Martinas Lampė, kurį vaidina Aistė, yra tvirtą nuomonę turintis žmogus, kartais tiesmukai ir kategoriškai pasisakantis, dėl ko patiriantis įvairių keblumų. Martinas įsitikinęs, kad Kantas negalėtų išgyventi be jo nė dienos. Kaip teigia Aistė, Martinas yra tarsi žaidžiantis treneris krepšinio aikštelėje: jis stebi Kanto žaidimą, tačiau, kai veiksmas įstringa, bando koreguoti eigą, neretai pats įsitraukdamas.
Aistė stengiasi repetuoti ir vaidinti negalvodama apie istorinį kontekstą, o sutelkdama dėmesį į dabarties akimirką. Ji pabrėžia, kad santykis tarp Martino ir Kanto yra sudėtingesnis nei klasikinė pono ir tarno pora. Režisieriaus atradimas, kad Martinas Kantui pakeičia mamą, suteikė jų tarpusavio santykiams daugiau spalvų ir įvairesnių prisitaikymų.
Asmeniniai išbandymai ir vertybės
Aistė Mažutytė yra patyrusi ir asmeninių išbandymų, tarp kurių - tragiška artimųjų netektis autoavarijoje. Ši patirtis sustiprino jos požiūrį į atsakomybės svarbą visuomenėje, ypač keliuose. Ji mano, kad atsakomybės jausmą, toleranciją ir žmogiškumą reikia ugdyti nuo vaikystės.
Pasak Aistės, vaikai yra viena didžiausių atsakomybių žmogaus gyvenime. Ji gerbia kitų pasirinkimą neturėti vaikų, jei jaučiasi tam nepasirengę. Svarbiausia, anot jos, yra galėti vaikui perduoti ne tik materialines vertybes, bet ir išmokyti jį pajusti gyvenimo skonį.
Aistė taip pat patyrė gandus apie nėštumą, kurie pasirodė esantys netikslūs. Ji teigia, kad svarbius sprendimus priima greitai, remdamasi ilgametės patirties ir vidinio nusistatymo pagrindu. Ji tiki naujuoju TV3 publicistinės laidos projektu "Balsas.lt televizija", kurioje bus nagrinėjamos visuomenėje aktualios temos ir kontrastai.
Aistė Mažutytė, nors ir sako, kad televizijoje dirba laikinai, sėkmingai derina įvairias veiklos sritis, atskleisdama savo universalumą ir talentą.
