Diskusijos dėl abortų ribojimo ar draudimo Lietuvoje vyksta ne pirmus metus, o kai kuriose Europos Sąjungos šalyse šios procedūros yra griežtai apribotos ar net visiškai uždraustos. Aptarsime, kokia patirtimi gali pasidalinti šalys, kuriose abortai draudžiami, ir ko galime tikėtis Lietuvoje, jei toks įstatymas vis dėlto bus priimtas.
Abortas (lot. abortus) - mediciniškai persileidimas ar dirbtinis nėštumo nutraukimas. Tai embriono, esančio moters gimdoje, sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje įvyksta apie septyniasdešimt trys milijonai abortų. Rodikliai skiriasi šalyse, kuriose yra mažiau apribojimų, ir šalyse, kuriose yra daugiau. Nuo 2000 m. trisdešimt aštuonios šalys pakeitė savo abortų įstatymus, o visos, išskyrus vieną - Nikaragvą, išplėtė teisinius pagrindus, kuriais remdamosi moterys gali naudotis abortų paslaugomis. Visai neseniai Kolumbija įteisino abortus pagal pareikalavimą iki dvidešimt keturių nėštumo savaičių.
Tačiau kai kuriose šalyse išlieka didelis pasipriešinimas abortams, o pastaraisiais metais daugelis šalių, ypač autokratinės, stabdė moterų ir reprodukcinių teisių plėtrą. Pasaulinė abortų įstatymo tendencija buvo liberalizacija, tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose 2022 m. birželį Aukščiausiasis Teismas panaikino 1973 m. Roe prieš Wade'ą sprendimą, kuris garantavo konstitucinę teisę pasidaryti abortą.
Skaudi Airijos patirtis
Airija ilgą laiką turėjo vienus griežčiausių abortų įstatymų Europoje. Savitos Halappanavar mirtis 2012 m., kai jai buvo atsisakyta atlikti skubų abortą, sukėlė viešas diskusijas ir protestus. Ši moteris, nors buvo Indijos pilietė, su šeima gyveno Airijoje. Ji susirgo lėtine liga, kuri grėsė jos gyvybei. Kai moteris kreipėsi į gydytojus ir buvo paguldyta į ligoninę, ji paprašė nutraukti nėštumą, nes labai blogai jautėsi. Tačiau jai buvo atsakyta, kad Airijoje labai gerbiamos vaisiaus teisės, todėl jie negalintys to padaryti. Tuo metu jos būklė dar buvo visai patenkinama, bet ji sparčiai blogėjo. Kai jau moteris atsidūrė ties agonijos riba, ją perkėlė į reanimaciją ir nutraukė nėštumą. Tačiau po to ji išgyveno parą ar dvi ir mirė nuo kraujo užkrėtimo. Procedūra buvo atlikta pavėluotai - nėštumo nutrauktas jau tada, kai vaisius jos įsčiose buvo žuvęs. Tačiau kol vaisiaus širdelė plakė, medikai gynė jį, o ne pačią moterį.
2018 m. Airijos referendume net 66,4 proc. balsavusiųjų pasisakė už tai, kad ši procedūra šalyje būtų nebedraudžiama. Airijos premjeras L. Varadkaras referendumo rezultatą įvertino taip: „Žmonės išsakė savo valią.“
Lenkijos situacija ir abortų turizmas
Lenkijoje šiuo metu labai sunku rasti gydytoją, kuris nutrauktų nėštumą, tačiau už labai didelius pinigus tai įmanoma. Dauguma lenkių važiuoja į užsienį - Baltarusiją, Kaliningrado sritį, į Vakarus (Lietuvą, Vokietiją, Olandiją). 2020 m. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad abortai vaisiaus sutrikimo atvejais prieštarauja Konstitucijai, todėl šalies abortų įstatymas yra vienas griežčiausių Europoje. Reaguodami į tai, šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš sprendimą, nors jis ir toliau galioja.
Lenkės šiandien susiduria su sunkiai suvokiamomis problemomis. Šioje šalyje netgi sunku gauti receptą kontraceptikams, kadangi dauguma gydytojų prigąsdinti jų neišrašinėti. Moterys iš lūpų į lūpas perduoda pavardes tų gydytojų, kurie tai daro. Nors echoskopijos tyrimas nėštumo metu pagal nustatytą tvarką turi būti daromas du kartus, medikai atsisako jį daryti vien tam, kad nerastų vaisiaus patologijos ir moteris nepareikalautų nutraukti nėštumo. Taip pat dažnai nekreipiamas dėmesys į kitų sričių gydytojų rekomendacijas nutraukti nėštumą dėl kokios nors patologijos.
Maltos ir kitų šalių patirtis
Maltietės taip pat masiškai vyksta į užsienį, kadangi čia galioja itin griežti draudimai. Šioje šalyje net diskusija abortų tema traktuojama kaip įtartina, todėl visuomenės atstovai ir politikai net bijo prasižioti apie tai, kad nebūtų persekiojami. Maltoje abortai leidžiami tik tais atvejais, kai moters gyvybei gresia pavojus arba vaisius neturi galimybių išgyventi.
Besivystančiose ar labai mažų pajamų šalyse (Afrikoje, Azijoje) situacija dar blogesnė, kadangi abortai ten visiškai nelegalūs, todėl vyksta siaubingi dalykai. Kadangi kvalifikuotų specialistų nėra, jaunos merginos, be giminių žinios, dažnai kreipiasi į kitas moteris, kurios bando nutraukti nėštumą žalingų žolelių pagalba, su įkišimu į gimdą - pačios merginos bando badytis virbalais arba pakabų galais ir neretai miršta. Į sužeistą vietą įsimeta infekcija ir po truputį ateina mirtis.
Zambija yra viena iš nedaugelio Afrikos šalių, kurioje abortai leidžiami dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, tačiau, nepaisant liberalių įstatymų, dėl struktūrinių ir kultūrinių kliūčių Zambijos moterims sunku atlikti abortus. Hondūre yra vieni griežčiausių pasaulyje abortų įstatymų, kurie uždrausti nuo 1985 m.
Nelegalių abortų pavojai ir pasekmės
Nesaugūs abortai kelia didelį pavojų moters sveikatai ir gyvybei. Net ir civilizuotose šalyse, jei moters imuninė sistema silpna ir jai atliekamas nėštumo nutraukimas nesteriliomis sąlygomis, o nelegalaus aborto atveju tai labai tikėtina, prasideda infekcija. Moteris karščiuoja, bet bijo kreiptis į gydytoją, nes ją pradės tardyti, kas jai padarė abortą. Taigi atsėlina tas pats pavojus - kraujo užkrėtimas arba nukraujavimas.
Kalbant apie abortų turizmą, tai irgi nėra taip jau nekalta. Po aborto moterys dažnai vyksta namo, nors turėtų kuo mažiau judėti. Komplikacijų atveju jos taip pat nesikreipia į gydytoją.
PSO registruoja dėl netinkamai atliekamo nėštumo nutraukimo komplikacijų mirštančias moteris ir sovietmečiu. Ginekologės teigimu, moralinis spaudimas moterims yra žiaurus. Poabortinis sindromas, kurį kvestionuoja dauguma medikų, o remia iš esmės tik religijai, o ne medicinai didesnį vaidmenį suteikiantys, pasak medikės, jei ir gali atsirasti, tai dėl kitų priežasčių. „Žinoma, gali atsirasti, jei moteriai nuolat kalama į galvą, kad ji yra žudikė,“ - sako R. Nadišauskienė.
1968 m. atlikta studija parodė, kad kasmet JAV buvo padaroma apie 1.2 mln. nelegalių abortų. Moterys įsišvirkšdavo sau į gimdą baliklio, bandydavo sukelti persileidimą badydamos vaisių aštriais daiktais, per gimdos kaklelį kišdavo aštrius daiktus ir taip bandydavo išsigramdyti gimdos sieneles. Daugybė moterų mirė dėl vidaus organų pažeidimų, kraujo užkrėtimo, nukraujavimo.
Valstybės vaidmuo ir visuomenės nuomonė Lietuvoje
Reprodukcinės sveikatos ekspertės teigimu, valstybei priskirta pareiga ginti žmogaus teises bei užtikrinti saugų gyvenimą. Tačiau šiuo atveju valstybė nesipriešina tam tikrų visuomenės jėgų norui uždrausti abortus. Kaip ji galėtų tai daryti? Tam tikrais dokumentais, įstatymais, strategijomis, programomis. Tačiau jokių reprodukcinės sveikatos dokumentų mes neturime. Pas mus nėra nei reprodukcinės sveikatos strategijos, nei programos, nei šeimos planavimo programos, nėra jokių kontracepcijos prieinamumo programų, nėra dėmesio jauniems žmonėms, kurie pradeda lytinį gyvenimą ties suaugusiųjų riba, o kontracepciją turi pirkti tomis pačiomis kainomis kaip dirbantys žmonės.
Prieš keletą metų DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 84 proc. lietuvių pateisintų abortą net dėl materialinių paskatų. Visiškai pateisinti abortus dažniau linkusios pačios moterys, taip pat 36-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai.
Šiuo metu Lietuvoje atliekama apie 7 tūkst. abortų per metus, per 100 iš jų - dėl medicininių indikacijų, likę - moters pageidavimu. Kasmet abortų skaičius mažėja. Specialistai šią tendenciją sieja su visuomenės išprusimo reprodukcijos srityje bei kontracepcijos būdų populiarėjimu.
Daugumos Lietuvos gyventojų nuomone valstybė neturėtų kištis į asmeninius žmonių sprendimus dėl nėštumo nutraukimo. Minėto 2015 m. „Spinter“ tyrimo duomenimis, tik 1 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų, kad valstybė galėtų kištis sprendžiant, ar turėtų būti atliekamas abortas, ar ne. Valstybė vietoje draudimų, turėtų žymiai labiau pasirūpinti visuomenės, ypač jaunimo, sveika gyvensena, lytiniu ugdymu bei rengimu šeimai.
Abortus nori įteisinti įstatymu, dabar reglamentuoja tik ministro įsakymas
Pasaulio tendencijos ir ES parama
Nors daugumoje 27 valstybių bloko šalių teisė nutraukti nėštumą yra liberalizuota, kai kuriose šalyse - ypač Maltoje ir Lenkijoje - ji išlieka griežtai ribojama. Moterų teisių aktyvistai teigia, kad dėl to daugiau nei 20 mln. moterų ES neturi prieigos prie saugaus aborto.
Europos Komisija pareiškė, kad šalys gali „savanoriškai“ pasinaudoti esamais ES socialiniais fondais, kad „paremtų galimybę nutraukti nėštumą pažeidžiamose situacijose esančioms mergaitėms ir moterims“. „Mes norime, kad kiekviena moteris galėtų gyventi užtikrintai ir laisvai. Tai yra tai, kam valstybės narės gali įsipareigoti, su ES parama“, - sakė EK viceprezidentė Roxana Minzatu.
ES lygybės komisarė Hadja Lahbib pristatė EK žingsnį kaip „revoliucinį“. „Tai pakeis moterų gyvenimus,“ - sakė ji. - „Moteris, kuri neturi lėšų keliauti, nusipirkti traukinio ar lėktuvo bilieto, ar sumokėti už saugią sveikatos priežiūrą, kad atliktų tinkamą abortą, galės vykti bet kur Europos Sąjungoje.“
tags: #abortu #baudziamumas #uzsienio #valstybese
