Abelis Vilis, gimęs apie 1515 m. Pabėtuose, Mažojoje Lietuvoje, buvo išskirtinė asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką prūsų raštijos istorijoje. Nors apie jo gyvenimą išliko nedaug žinių, žinoma, kad jis buvo protestantų dvasininkas, vertėjas ir pirmasis mūsų krašto neregys, dirbęs intelektualinį darbą su reginčiojo pagalba.
A. Vilio vardas nepamirštas iki šiol: jį cituoja mokslininkai, nagrinėjantys senąsias pasaulio kalbas, ypač besidomintys baltų kalbomis. Jo palikimas - iš vokiečių kalbos verstas Martyno Liuterio "Mažasis katekizmas", vadinamasis "Enchiridijonas", išleistas 1561 m. prūsų kalba. Tai vertingiausias ir didžiausias iki mūsų dienų išlikęs prūsų kalbos rašytinis paminklas.
Nuo 1542 m. evangelikų liuteronų dvasininkas kunigavo gimtuosiuose Pabėtuose. 1544-1545 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. Mokėjo keletą kalbų, pamokslus sakė ir prūsų kalba, t. y. sembos tarmės Pabėtų apylinkės šnekta. Kurį laiką kaip protestantų sektos narys buvo pripažintas klaidatikiu ir 1554 m. trumpai kalintas.
Vėliau, Prūsijos hercogo Albrechto Brandenburgiečio rūmų pamokslininko Johanno Funko rekomenduotas, į prūsų kalbą pradėjo versti M. Liuterio "Mažąjį katekizmą" ("Enchiridioną"). Tuo metu labai stengtasi, kad tikėjimo žodis kuo labiau paplistų tarp žmonių ir būtų suprantamas visiems jų gimtąja kalba. Evangelikai liuteronai rūpinosi, kad katekizmas būtų verčiamas į įvairias kalbas, kuriomis tuo metu buvo kalbama Prūsijoje ir už jos ribų.
Žinoma, kad A. Vilio regėjimas buvo silpnas, gyvenimo pabaigoje Vilis visiškai apako. Verčiant katekizmą jam padėjo raštingas prūsų baudžiauninkas Paulius Mėgotas, kuris mokėjo prūsų, lietuvių, kuršių ir vokiečių kalbas. Yra likęs įdomus dokumentas, liudijantis to meto situaciją. Kai valstiečio savininkas P. Mėgotą prispaudė prie baudžiavos darbų, A. Vilis, norėdamas atgauti pagalbininką, rašo skundą savo bičiuliui J. Funkui, dirbusiam pas valdovą, kad šis tarpininkautų ir kad vertėjas atgautų tokį reikalingą prūsų valstietį.
Taip, padedant Pauliui Mėgotui, iš vokiečių į prūsų kalbą buvo išverstas M. Liuterio "Mažasis katekizmas". 1561 m. Karaliaučiaus spaustuvėje buvo atspausdintas leidinys, kurio visas pavadinimas - "Daktaro Martino Lutherio mažasis katekizmas vokiškai ir prūsiškai".
Bibliniai pasakojimai apie Kaino ir Abelio aukas
Bibliniai pasakojimai atskleidžia pirmuosius žmonijos istorijoje konfliktus ir tikėjimo išbandymus. Kainas ir Abelis, Adomo ir Ievos sūnūs, pasirinko skirtingus kelius, kurie turėjo lemtingų pasekmių.
Pagal Bibliją, Adomas ir Ieva susilaukė dviejų sūnų. Vyresnysis vadinosi Kainas, o jaunesnysis Abelis. Kainas dirbo žemę, o Abelis ganė avis. Vieną kartą abu broliai išėjo Dievui aukoti atnašų. Jie pasidarė aukurus, prikrovė ant jų malkų ir uždegė. Ant malkų Kainas padėjo savo užaugintus javus ir vaisius, o Abelis geriausius savo bandos gyvulius.
Abelis buvo geras, todėl Dievas jo auką mielai priėmė. Tikėjimu Abelis aukojo geresnę auką negu Kainas ir dėl tikėjimo gavo liudijimą, kad yra teisus, Dievui paliudijus apie jo dovanas. Dievui priėmus tik Abelio auką, Kainas labai supyko ir ėmė pavydėti. Tačiau į Kainą ir jo auką Jis nepažvelgė. Vargas jiems! Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui.
Galiausiai Kainas nužudė Abelį. Viešpats paklausė Kaino: “Kur yra tavo brolis Abelis?” O jis atsakė: “Nežinau. Ką padarei? Kai tu ją dirbsi, ji nebeduos tau derliaus. Tu šiandien mane išvarai iš žemės. Aš turėsiu slėptis nuo Tavęs ir būsiu klajūnas ir benamis žemėje.” Ne kaip Kainas, kuris buvo iš piktojo ir nužudė savo brolį.
Adomas ir Ieva labai gailėjo savo gerojo sūnaus Abelio. Dievas juos paguodė ir davė kitą tokį pat sūnų, vardu Setas.
Prūsų raštijos istorija ir Abelio Vilio indėlis
Prūsų kalba, viena seniausių baltų kalbų, paliko mums vertingų raštijos paminklų, tarp kurių išsiskiria Abelis Vilis ir jo verstas Martyno Liuterio "Mažasis katekizmas". Tai liudija apie XVI amžiaus Mažosios Lietuvos kultūrinį ir religinį gyvenimą.
Nors prūsų kalba išnyko, jos liekanos saugomos archyvuose ir yra tyrinėjamos mokslininkų. Abelis Vilis, būdamas silpnaregis, o vėliau ir visiškai apakęs, sugebėjo sukurti svarbų raštijos paminklą, padedamas raštingo baudžiauninko Pauliaus Mėgoto. Šis faktas parodo, kaip bendradarbiavimas ir bendromis pastangomis gali būti pasiekti dideli tikslai.
XVI a. Pabėčiuose (dab. Romanovo) gimė Abelis Vilis, vertėjas. Kunigavo. Išvertė į prūsų kalbą M. Liuterio "Mažąjį katekizmą" ("Enchiridion", 1561 m.). Tai vertingiausias ir didžiausias iki mūsų dienų išlikęs prūsų kalbos rašytinis paminklas. Mirė tarp 1583-1593 m.
Viso pasaulio baltistai gerai žino sembų gyvenvietę Pabėčius (pavadinimas prūsiškos kilmės - Pabet). Kaimo pavadinimas prūsiškas (Pabet), šaltiniuose minimas nuo 1258 m. Bažnyčia garsi tuo, kad joje XVI a. kunigavo Abelis Vilis, išvertęs katekizmą į prūsų kalbą. Tai buvo trečioji ir paskutinė knyga prūsų kalba.
Profesorius V. Mažiulis pastebi, kad A. Vilio nepakankamas prūsų kalbos mokėjimas ir pats katekizmo vertimas nėra labai kokybiški, padaryta klaidų, tačiau mokslininkas teigia: "Katekizmas savo kalba visgi nėra prastesnis už kitus du katekizmus."
