Šiandien neabejojama žindymo svarba naujagimiui ir kūdikiui. Žindymas siejamas su kūdikių ir vaikų sveikata, moterų ligų prevencija, šeimų gerove. Tiek žindančios moterys, tiek jų šeimų nariai bei sveikatos priežiūros specialistai šioje srityje patiria vis naujus iššūkius, kuriuos sąlygoja laikmetis, šiuolaikinio gyvenimo tempas bei supanti aplinka. Tai ir paskatino pasirinkti šios konferencijos temą.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra patvirtinusi pasaulinę visuomenės sveikatos rekomendaciją, kuri numato, jog siekiant užtikrinti optimalų kūdikių augimą, vystymąsi ir sveikatą, naujagimiai turėtų būti išimtinai žindomi pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius. Išimtinis žindymas - tai kūdikių maitinimas, kai jiems duodamas tik motinos pienas, neprimaitinant kitais produktais ir neduodant gerti kitų skysčių, įskaitant ir vandenį, arbatą ar sultis.
Rugpjūčio 1-7 dienomis nuo 1992 metų švenčiama Pasaulinė žindymo savaitė. Ši data išskirta siekiant įgyvendinti Inocenti deklaraciją, pasirašytą 1990 metais, kuri pabrėžia žindymo saugojimo, skatinimo ir palaikymo svarbą. Prieš 19 metų Pasaulio sveikatos organizacija (World Health Organization, WHO) ir UNICEF paskelbė Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą. Šios iniciatyvos tikslas buvo sutelkti pasaulines pastangas, kad ligoninėse būtų taikomos praktikos, kurios saugotų, skatintų ir palaikytų žindymą. Remiantis moksliniais tyrimais, buvo suformuluota dešimt principų, kuriais vadovaujantis žindymo sėkmė padidėja, ir paskelbta, kad ligoninės, kurios savo noru įgyvendins šiuos principus, gaus teisę vadintis Naujagimiams palankiomis ligoninėmis.
Š.m. lapkričio 28 d. LSMU Kauno ligoninėje vyko Lietuvos akušerių sąjungos (LAS) organizuota Tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Sėkmingo žindymo link: šių dienų aktualijos 2024”. Konferencijos metu ekspertai, politikos formuotojai bei praktikai aptarė žindymo problematiką, efektyviausius prevencijos būdus, tarpinstitucinio ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą, siekiant užtikrinti vaikų saugumą.
Konferencijos akcentai ir pranešimai
Konferencijoje įžanginį žodį tarė Lietuvos akušerių sąjungos (LAS) Prezidentė Ilona Joneliūnienė, kuri pabrėžė, koks svarbus yra ryšys su kitu žmogumi ir bendrystė. Ji perskaitė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos, Žindymo skatinimo komiteto pirmininko pavaduotojos, Ievos Gudanavičienės kreipimąsi į konferencijos dalyvius ir organizatorius.
Ieva Gudanavičienė savo kreipimesi pabrėžė: „Pasaulio sveikatos organizacija jau seniai pripažino būtinybę skatinti išimtinį žindymą pirmaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais bei tęsti žindymą iki dvejų metų ar ilgiau pagal šeimos poreikį. Žindymas ypač svarbus ne tik kūdikio, bet ir motinos fizinei ir psichikos sveikatai”. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros specialistų studijų programose mažai laiko skiriama žindymo bei kūdikių maitinimo konsultavimo ir paramos įgūdžiams, todėl diskusijos ir patirties dalijimasis yra itin svarbūs.
Konferencijos dalyvius ir svečius taip pat pasveikino LSMU Kauno ligoninės Direktorė slaugai Marija Žeruolienė, kuri dėkojo Ilonai Joneliūnienei ir jos suburtai akušerių bendruomenei už jų svarbų darbą. Direktorė slaugai akcentavo akušerio profesijos reikšmę moteriai visais gyvenimo tarpsniais, ypač gimdymo metu ir sėkmingo žindymo kelionėje.
Teorinė ir praktinė dalys
Pirmoji konferencijos dalis - teorinė-mokslinė. Jos metu dalyviai išklausė šešis pranešimus, iš kurių du vyko nuotoliu, o vienas buvo tarptautinis. Antroji dalis - praktinės dirbtuvės, kurioms vadovavo trys akušerės praktikės.
Pranešimai ir jų temos:
- Akušerė Ieva Girdvainienė pristatė „Žindymo konsultanto paslaugų teikimo reikalavimų aprašo“ projektą ir pasidalino įžvalgomis apie žindymo konsultavimo paslaugų teikimą Lietuvoje.
- Akušerė Emilija Vičiūnienė, knygos „(Ne)paprastas žindymas“ autorė, kalbėjo apie akušerių veiklos perspektyvas ir galimybes Lietuvoje, socialinių medijų vietą visuomenės gyvenime ir akušerių galimybes atliepiant nėščiųjų ar pagimdžiusių moterų bei naujagimių susilaukusiųjų lūkesčius bei poreikius.
- Akušerė Aurelija Povilaitytė, sėkmingai dirbanti Islandijoje, nuotoliu pasidalino savo profesinėmis patirtimis ir galimybėmis šalyje.
- Akušerė Marija Mizgaitienė pristatė projektą „Žindymo gidas“, kurio tikslas - didinti motinų bei sveikatos narių sveikatos raštingumą ir sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas skatinant žindymą ir kūdikių maitinimą laiku kitu maistu.
- Akušerė, dula, IBCLC Gitana Žilytė Burakė savo pranešime „Nepakankamos pieno gamybos priežastys: kai žinių ir noro neužtenka“ pasidalino naujausių mokslinių tyrimų duomenimis ir įžvalgomis.
- Akušerė, lektorė, Lietuvos akušerių sąjungos (LAS) Valdybos narė Rasa Liutikienė parengė pranešimą „Akušerio profesinės veiklos planavimas ir vertinimas pagal ES direktyvą 2005/36/ EC- akušeriai“.
Antroji konferencijos dalis - praktinės dirbtuvės, kurių metu vyko žindymo situacijų simuliavimas, atvejų aptarimas, diskusija, pasidalinimas patirtimi ir įžvalgomis. Akušerė Gitana Žilytė Burakė aptarė ir praktiškai parodė dažniausiai naudojamas žindymo padėtis. Akušerė Dangira Ruseckienė apžvelgė naujausius literatūros duomenis ir žindymą esant ypatingoms moters būklėms. Akušerė Ilona Grigutienė pasidalino asmenine patirtimi ir atskleidė problemos, susijusios su liežuvio pasaitėlio trumpumu, mąstą, pabrėždama ribotą diagnostiką ir kvalifikuotą pagalbą Lietuvoje.
Iššūkiai ir sprendimų paieška
Šeimos, susilaukusios naujagimio, susiduria ne tik su užplūdusiu džiaugsmu, bet ir su įvairiais naujais iššūkiais. Vienas iš jų - žindymas. Nors Lietuvoje žindymą gimdymo stacionare inicijuoja 98 proc. motinų, per pirmuosius keturis maitinimo krūtimi mėnesius, žindymą kas mėnesį nutraukia po 9-13 proc. moterų. Vėliau po ketvirto mėnesio kūdikį žindyti nustoja po 3-6 proc. Žindymas - tai technika, kuriai naudingi ne tik išankstiniai apmokymai, bet ir kokybiška konsultacija realiu žindymą metu.
„Juk tik viena taurė, čia nieko tokio“ - žodžiai, kuriuos neretai taria tiek pati besilaukianti moteris, tiek aplinkiniai, tą taurę siūlantys besilaukiančiai moteriai. Šios frazės kontekste svarbu paminėti ir tai, kad mažėja žindomų vaikų. Specialistų konsultacijos teikiamos 24 val. siekiant suteikti pagalbą ir palaikymą motinoms.
Viena iš svarbiausių iniciatyvų, skatinančių žindymą, yra „Naujagimiui palankios ligoninės“ iniciatyva. Jos tikslas - užtikrinti, kad ligoninėse būtų taikomos praktikos, kurios saugo, skatina ir palaiko žindymą. Dešimt principų, kuriais vadovaujantis žindymo sėkmė padidėja, apima:
- Visiems naujagimiams tuoj po gimimo suteikti odos prie odos kontaktą su motina.
- Mokyti motinas, kaip svarbu žindyti ir kaip tai daryti.
- Kūdikius maitinti tik mamos pienu, jei nėra medicininių priežasčių duoti vaistus ar kitą maistą.
- Naujagimius ir kūdikius maitinti pagal poreikį, t. y. kai kūdikis rodo alkio ženklus.
- Personalas neturi siūlyti čiulptukų, buteliukų, antspenių.
- Motinoms, turinčioms žindymo problemų, suteikti pagalbą.
Žindymo nutraukimas: kada, kaip nuspręsti, nujunkymo būdai, Q&A apie žindymo pabaigą
Po gimdymo ne tik pasikeičia kūdikio susilaukusių šeimų gyvenimo ritmas, bet dažnai naujagimio mamos patiria emocinių sunkumų. Moterys jaučiasi neramios, įsitempusios, pavargusios, prislėgtos, dažnai prarandamas pasitikėjimas savimi. Kurį laiką jausti motinystės melancholiją (angl. baby blues) po gimdymo yra normalu. Pasaulio tendencijos rodo, jog šeima jaučiasi daug saugiau, kai grįžus namo po gimdymo šalia yra patikimas ir kvalifikuotas specialistas.
tags: #tarptautine #zindymo #konferencija
