Pasiimdami vaiką iš darželio pirmiausia paklausiame, ką jis valgė. Pediatrai siūlo pridurti ir dar vieną klausimą: o kaip tą dieną vaikas tuštinosi? Iš tiesų - vaiko išmatos gali daug pasakyti apie jo sveikatą.
Išmatos yra standartinė virškinimo proceso dalis. Išmatos susideda iš atliekų, kurias organizmas pašalina. Jame gali būti nesuvirškintų maisto dalelių, bakterijų, druskos ir kitų medžiagų.
Normali išmatų spalva. Išmatos paprastai būna rudos. Spalva priklauso nuo to, ką valgote ir kiek tulžies yra jūsų išmatose. Tulžis yra skystis, kurį kepenys gamina riebalams virškinti. Jis prasideda kaip gelsvai žalia spalva. Tačiau pigmentams, suteikiantiems tulžies spalvą, keliaujant per jūsų virškinimo sistemą, vyksta cheminiai pokyčiai ir jie tampa rudi. Taip pat išmatose yra pigmento, vadinamo bilirubinu, kuris susidaro, kai suyra raudonieji kraujo kūneliai.
Kūdikio išmatos yra svarbus rodiklis, atspindintis jų virškinimo sistemos būklę ir bendrą savijautą. Tėvams svarbu žinoti, kokia išmatų spalva, konsistencija ir sudėtis yra normali, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją.
Išmatų spalva ir jos reikšmė
Skirtingos išmatų spalvos gali reikšti skirtingus dalykus, daugiausia priklausomai nuo to, ką valgėte. Tikriausiai pastebėsite, kad jūsų išmatos yra kitokio atspalvio nei įprastai. Bet ką tai reiškia, jei jis žalias? O kaip raudona, geltona, balta ar juoda? Arba oranžinė? Dažniausiai nedideli išmatų spalvos pokyčiai atsiranda dėl dietos. Juk ne kiekvieną valgį, kiekvieną dieną valgome tą patį. Tačiau kartais spalvos pasikeitimas gali reikšti nedidelę sveikatos problemą. Retais atvejais tai reiškia, kad jūsų virškinimo sistemoje kažkas negerai. Jei spalva, kurią matote prieš nuplaudami, jus neramina, kreipkitės į gydytoją.
Juodos išmatos
Juodos išmatos gali būti tada, kai vaikui, įtariant apsinuodijimą vaistais ar buitine chemija, buvo duota keli gramai anglies tablečių. Jokie maisto produktai išmatų juodai nedažo. Vartojant geležies preparatus, išmatos būna labai tamsiai žalios, kurių spalva kartais traktuojama kaip juoda. Juodos išmatos būna, kai kraujuoja skrandžio opa, o tai vaikams būna itin retai (tuo pačiu metu yra ir kitų negalavimų). Degutinės, nemalonaus kvapo juodos išmatos gali rodyti kraujavimą iš skrandžio arba viršutinės plonosios žarnos. Tai visada reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jei nemanote, kad juodos išmatos atsirado iš to, ką valgėte, turite pasikalbėti su gydytoju.
Geltonos išmatos
Geltonos spalvos intensyvumas priklauso ir nuo tulžies išsiskyrimo, ir nuo valgomų daržovių. Pavyzdžiui, vaiko, suvalgiusio morkų, abrikosų ar persikų tyrelės, išmatos gali įgauti suvalgytų minėtų daržovių ir vaisių spalvos geltoną atspalvį. Kartais jūsų išmatos atrodo labiau geltonos nei rudos. Šis atspalvis taip pat yra įprastas daugeliui žmonių. Tai būdinga kūdikiams, ypač tiems, kurie maitinami krūtimi. Bet jei turite geltonų išmatų, kurios atrodo riebios ir labai blogai kvepia, gali būti, kad jose yra per daug riebalų. Tai gali būti ženklas, kad jūsų kūnas netinkamai virškina maistą. Gali būti ir kitų riebių ir dvokiančių geltonų išmatų priežasčių. Jei tai kartojasi dažnai, pasakykite gydytojui.
Žalios išmatos
Rusvai žalios ar įvairaus atspalvio žalsvos išmatos gali laikinai atsirasti, kai vaikas daugiau suvalgė žalių lapinių daržovių. Natūrali tulžies spalva yra žalia. Kai išmatos greitai slenka žarnynu, jos gali įgauti atitinkamą žalsvoką atspalvį. Jūsų išmatos kartais gali turėti šiek tiek žalsvą atspalvį arba netgi būti ryškesnės žalios spalvos. Dažniausiai žalios ar žalsvos išmatos yra normalu. Pagalvokite apie tai, ką valgėte. Dėl šių maisto produktų ir papildų išmatos gali tapti žalios: Žalios daržovės, pavyzdžiui, špinatai ar kopūstai; Žali maistiniai dažai, pvz., gėrimų mišiniuose ar ledo gabalėliuose; Geležies papildai; Jei viduriuojate žaliai, jūsų maisto spalva gali būti ne kalta. Tikėtina, kad jūsų maistas per greitai judėjo per žarnyną, todėl riebalus virškinanti tulžis nespėjo paruduoti. Tačiau žalios išmatos gali reikšti per daug tulžies ir nepakankamą bilirubino kiekį išmatose.
Blyškios arba baltos išmatos
Labai šviesios, beveik baltos išmatos rodo, kad yra sutrikęs tulžies išsiskyrimas. Pastebėjus tokias išmatas būtina kreiptis į gydytoją, nes galima įtarti virusinės kilmės kepenų uždegimą. Kartais išmatos gali būti visai be spalvos. Jei jūsų išmatos yra blyškios, greičiausiai tai nėra tiesiogiai dėl maisto. Tačiau vaistai nuo viduriavimo, tokie kaip bismuto subsalicilatas, kartais gali sukelti blyškias arba molio spalvos išmatas. Taip pat gali būti baris - kreidos skystis, kurį geriate prieš darydami viršutinės virškinimo trakto dalies rentgeno spindulius. Rimtesnė priežastis yra tulžies trūkumas išmatose. (Atminkite, kad tulžis išmatoms suteikia rudą spalvą.) Jūsų kūnas gamina tulžį kepenyse, kaupia ją tulžies pūslėje ir išskiria į plonąją žarną, kad padėtų virškinti maistą. Jei jos nepakanka, kad išmatoms būtų įprasta ruda spalva, tai gali būti problemos požymis. Kepenų ligos, tokios kaip hepatitas, gali užkirsti kelią tulžies patekimui į jūsų kūno atliekas. Taip pat gali užsikimšti vamzdeliai (vadinami latakais), kuriais teka tulžis. Taip gali nutikti dėl: Tulžies akmenligės; Naviko; Būklės, su kuria jūs gimėte, vadinama tulžies atrezija; Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos.
Raudonos arba rausvos išmatos
Raudonos išmatos būna tada, kai vaikas buvo pamaitintas patiekalu, kuriame buvo burokėlių. Rausvos išmatos gali pasirodyti, kai vaikui nuo kirminų buvo skirta vermokso. Jei tualete pamatysite raudonas ar rausvas išmatas, nesijaudinkite iš karto. Pirmiausia paklauskite savęs, ar pastaruoju metu valgėte raudono maisto. Kai kurie maisto produktai gali pakeisti jūsų išmatų spalvą į raudoną arba rausvą: Burokėliai; Pomidorų sriuba; Želatinos desertas; Raudoni gėrimai. Jei nemanote, kad jūsų mityba yra priežastis, raudona spalva, kurią matote, gali būti kraujas. Ir jei jis ryškiai raudonas, kraujas greičiausiai ateina iš apatinės virškinimo trakto dalies. Dažniausios priežastys yra: Nevėžiniai navikai; Vėžys; Storosios žarnos uždegimas, vadinamas kolitu; Jūsų gaubtinės žarnos išaugos, vadinamos polipais; Būklės, kurias sukelia maži maišeliai gaubtinės žarnos sienelėje, vadinama divertikuline liga; Hemorojus. Paskambinkite savo gydytojui, jei matote raudoną spalvą, kuri tikriausiai nėra nuo jūsų suvalgyto maisto. Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja.
Oranžinės išmatos
Išmatos dažnai gali pasirodyti tokios spalvos, kokios spalvos buvo patekęs maistas, ypač jei viduriuojate. Jei jūsų išmatos turi oranžinį atspalvį, greičiausiai taip yra dėl kai kurių oranžinių maisto produktų. Maistas, kuriame yra beta karotino, gali paversti jūsų išmatas oranžinės spalvos, pavyzdžiui: Morkos; Žieminis moliūgas; Moliūgas; Saldžiosios bulvės. Maistas su oranžine spalva, pavyzdžiui, gazuoti gėrimai, saldainiai ar želatinos desertas, taip pat gali suteikti jūsų išmatoms oranžinę spalvą. Be to, antibiotikai ir antacidiniai vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio hidroksido, gali padaryti jūsų išmatas oranžines. Retai išmatos gali būti oranžinės spalvos, jei turite kepenų problemų, dėl kurių jos gamina mažiau tulžies nei įprastai, arba užsikimšimas, dėl kurio tulžis nepatektų iš kepenų ir nepatektų į jūsų sistemą. Tačiau paprastai, jei taip yra, jūsų išmatos bus blyškios arba molio spalvos.
Išmatų konsistencija ir dažnumas
Kokia normali išmatų konsistencija? Teigti, kad vaikas viduriuoja, galima tik tada, kai jo tuštinimasis padažnėjo daugiau nei 2 kartus, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, ir išmatų aiškiai pagausėjo, jos tapo vandeningesnės. Manyti, kad užkietėjo viduriai, galima tik tada, kai vaiko tuštinimasis suretėjo, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, pakito išmatų konsistencija: jos tapo kieta dešra - „stulpu“, atsirado „akmenukų“, „spiriukų“, o pats tuštinimosi procesas reikalauja daug vaiko pastangų arba be pagalbos jis negali pasituštinti.
Kiekvienas bet kurio amžiaus vaikas tuštinasi jam būdingu dažniu. Tuštinimosi dažnis priklauso ir nuo to, ką vaikas valgo, kaip sukramto maistą. Tuštinimasis nebūna pagal programą ar pagal mamos norą. Didžioji dauguma vaikų, teisingai maitinamų, kasdien gaunančių įvairų maistą, tuštinasi 1-3 kartus per parą.
Kai vaikas tuštinasi 1-3 kartus per parą, praryti neaštrūs, smulkūs daiktai išmatose pasirodo per 8-24 val. nuo jų prarijimo momento.
Išmatų priedai: gleivės, nesuvirškintas maistas, kraujas
Ką rodo nesuvirškinti maisto gabaliukai išmatose, gleivės, kraujas? Ar visada tai ligos ženklai?
Maisto gabaliukai
Ne visas maistas žarnyne taip pakinta, kad nebūtų įmanoma atskirti, koks buvo suvalgytas, todėl išmatose pastebima morkų, kopūstų, lapinių daržovių gabalėlių, uogų (pvz., įvairių serbentų, vynuogių, agrastų, slyvų) apvalkaliukų, ir tai natūralu. Nesuvirškinto maisto gabaliukų dažniau pasirodo, kai vaikas blogai sukramto maistą, nes žarnyne dantų nėra. Todėl mažų vaikų niekada neskubinkite valgyti, o leiskite pirmais metais išmokti maistą trinti dantenomis, o antrais - kramtyti. Kramtyti neišmoksta tie mažyliai, kurie, kad „greičiau pavalgytų“ pirmų metų pabaigoje ir antrais metais yra maitinami smulkiai sutrintu maistu. Išmatas tiriant mikroskopu beveik visuomet randama truputį nesuvirškintos narvelienos, ir tai norma.
Gleivės
Nedaug gleivių būna beveik visuomet. Daugiau gleivių rodo uždegimą. Nedidelis kiekis gleivių kūdikio išmatose dažniausiai nėra priežastis nerimauti. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Tačiau, jei gleivių yra daug ir jos pasirodo kartu su kitais simptomais, tokiais kaip kraujas, viduriavimas ar karščiavimas, būtina kreiptis į gydytoją.
Kraujas
Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo. Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai yra užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras) ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga. Bet kuriuo atveju, jeigu vaiko išmatose pastebėjote kraujo, kreipkitės į gydytoją. Nors kraujas kūdikio išmatose dažniausiai nėra itin pavojingas simptomas, apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją. Galimos kraujo atsiradimo priežastys: Išangės įtrūkimai: Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Dėl vidurių užkietėjimo taip pat gali atsirasti mažų išangės plyšimų (įtrūkimų), dėl kurių ant išmatų paviršiaus galima pastebėti kraujo pėdsakų. Dažniausiai išangės įtrūkimai sugyja savaime per 4-6 savaites. Alergija maistui: Taip pat gana dažna priežastis tokio amžiaus vaikams (jei vaikas gerai vystosi, aktyvus, nekarščiuoja) - alergija maistui, dažniausiai karvės pieno baltymams (rečiau kviečiams, kiaušinio baltymams). Kūdikiai taip pat gali būti alergiški kitiems įprastiems maisto produktams - kviečiams (jų glitimui), kiaušiniams, riešutams, sojų produktams ir kt. Turint alergiją tam tikriems maisto produktams, gaubtinėje žarnoje kyla uždegimas, todėl į išmatas gali patekti kraujo. Infekcija: Kraujingas viduriavimas dažniausiai būna dėl infekcijos - salmoneliozės arba anaerobinių bakterijų, patekusios į organizmą su maistu. Dar viena priežastis - dizenterija. Žarnyno invaginacija: Tai susirgimas, kurio metu venas žarnos segmentas įlenda į kitą. 4 -10 mėnesių kūdikiams dažnai būna žarnų invaginacija (viena žarna įsimauna į kitą). Priepuolio metu vaikas verkia, o vėliau tampa tylus ir išblyškęs. Reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Kitos priežastys: Naujagimis per gimdymą gali praryti mamos kraujo, o po kurio laiko kraujas pasišalina per virškinamąjį traktą. Jei krūtimi maitinančios mamos speneliai yra sutrūkinėję, kraujuoja, žįsdamas kūdikis dalį kraujo nuryja, todėl išmatose susiformuoja tamsiai raudonos arba juodos dėmės. Jei kūdikio išmatose pastebite kraują, kreipkitės į gydytoją.
Kirminai
Išmatose randami kirminai rodo, kad šeimoje nepakankamai paisoma asmens higienos, nes kirmėlėmis užsikrečiama per nešvarias rankas, kai jos nenusiplaunamos prieš valgį, paglosčius naminius gyvūnus, buvus tualete. Užsikrečiama ir per nepakankamai kruopščiai nuplautas daržoves, uogas, vaisius. Kirminai - organizmo parazitai. Jų pastebėjus dera kreiptis į gydytoją, kuris, priklausomai nuo kirminų rūšies, skiria gydymą. Kovojant su kirminais svarbiausia pašalinti galimybę jais užsikrėsti.
Išmatų kvapas
Išmatos gali būti natūralaus kvapo arba dvėsti puvėsiais. Kai žarnyno veikla normali, išmatų kvapas būna įprastas. Išmatas sudaro ne tik suvirškintas maistas, bet ir galybė žarnyno bakterijų. Kai pasikeičia bakterijų sudėtis, išmatų kvapas irgi pasikeičia - dvokia puvimu. Išmatų kvapas gali pasikeisti, kai vaikui trūksta gerųjų žarnyno bakterijų, pavyzdžiui, viduriuojant arba vartojant antibiotikus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius kūdikio išmatų pokyčius ir, jei nerimaujate, pasitarti su gydytoju. Štai keletas situacijų, kai reikėtų kreiptis į gydytoją:
- Jei kūdikio išmatose pastebite kraują.
- Jei kūdikio išmatos yra juodos, baltos arba labai blyškios.
- Jei kūdikis viduriuoja ilgiau nei 24 valandas.
- Jei kūdikis vemia.
- Jei kūdikis karščiuoja.
- Jei kūdikis atrodo dehidratuotas (sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, vangumas).
- Jei kūdikis jaučia pilvo skausmus.
- Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.
- Jei kūdikis yra labai irzlus ar mieguistas.
Kreiptis į gydytoją dera, kai: pastebimas viduriavimas, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam yra pavojingesnis; maitinimą reguliuojant nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo ir kai viduriams užkietėjus, vaikutis netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia; išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra; išmatose aptinkama kirmėlių; išmatos tampa baltos, o šlapimas - patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas; išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
Kodėl lietuviai nesulaukia naujausių vėžio vaistų – esminės priežastys
Kaip užtikrinti sveiką žarnyną?
Norėdami padėti užtikrinti sveiką žarnyno veiklą ir sveikas išmatas, žmonės gali vadovautis šiais patarimais:
- Valgykite pakankamai skaidulų: Siekite gauti rekomenduojamą minimalų skaidulų paros kiekį, kuris yra 25 gramai (g) moterims ir 38 g vyrams iki 50 metų. Vyresnės nei 50 metų moterys turėtų siekti 21 g, o vyresni nei 50 metų vyrai - 30 g per dieną.
- Gerkite daug vandens: Pagrįstas kiekis yra apie 8 stiklines per dieną. Vartojant daugiau skaidulų, ypač svarbu išlaikyti hidrataciją.
- Vartokite probiotikus: Probiotikai gali padėti atkurti natūralią bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Nors kai kuriuose jogurtuose ir gėrimuose taip pat gali būti probiotikų, šios naudingos bakterijos yra kapsulių pavidalu.
- Išbandykite magnį: Magnio hidroksidas dažnai gydo vidurių užkietėjimą. Jis yra saugus daugumai žmonių, nors gydytojai nerekomenduoja jo vartoti žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: tai gali apimti rūkymo nutraukimą, pratimų tipą ir lygį bei nerimo valdymą, padedantį kontroliuoti žmogaus žarnyno judesius.
