Alkoholizmas - tai lėtinė liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas alkoholio vartojimas, nepaisant neigiamų padarinių sveikatai, socialiniam gyvenimui ir psichologinei būklei. Ši liga pasižymi fizine ir psichine priklausomybe nuo alkoholio, o jos simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki sunkių abstinencijos simptomų, kurie gali būti gyvybei pavojingi.

Pagal pagrindinę koncepciją, kuri išrutuliojo iš pastarojo dešimtmečio mokslo pasiekimų, priklausomybė yra smegenų liga, kuri pamažu išsivysto laikui bėgant, dėl pradžioje savo noru pasirinkto elgesio - alkoholio vartojimo. Pasekmė yra iš esmės visiškai nevaldomas, neįveikiamas potraukis/geismas alkoholiui, siekimas jo gauti ir vartoti, kas sutrikdo žmogaus funkcijas šeimoje ir visuomenėje. Dozės didinamos norint gauti pradinį efektą.

Kaip ir daugelis kitų narkotinių medžiagų, alkoholis taip pat gali sukelti fizinę ir psichologinę priklausomybę. Vartojant alkoholį padidėja stemplės, kepenų, krūties vėžio rizika. Alkoholis jauniems pacientams sukelia širdies kraujagyslių kalcifikaciją ir paspartina išeminės širdies ligos atsiradimą.

Alkoholizmas yra dažna autoavarijų, depresijos, silpnaprotystės, savižudybių, nusikaltimų priežastis. Alkoholis pažeidžia visą organizmą, didelėmis dozėmis gali sukelti komą ar mirtį. Jis veikia į smegenų ląsteles ir sukelia euforiją, tuo pačiu metu ir slopinimą, mieguistumą, nuraminimą. Alkoholis paveikia smegenis, jos prie to pripranta, todėl po ilgo gėrimo staiga sustojus vartoti alkoholį ištinka nutraukimo sindromas.

Lietuvoje per metus vienam žmogui tenka apie 2 litrus gryno alkoholio. 6% psichikos sutrikimų yra susiję su alkoholiu. Baltųjų rasė turi didesnę priklausomybės riziką. Alkoholizmas yra 2 kartus dažnesnis vyrų nei moterų tarpe. Moterų organizmas neskaido taip gerai alkoholio kaip vyrų, todėl net dvigubai mažesnės dozės joms yra pavojingos. Daugiausiai pasitaiko vidutinio amžiaus žmonių tarpe (30% sudaro alkoholikai virš 60 metų).

Alkoholizmo priežastys ir rizikos veiksniai

Alkoholizmo priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos. Pagrindinės priežastys apima genetiką, psichologinius veiksnius, socialinę aplinką ir gyvenimo būdą. Genetiniai tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali padidinti asmens polinkį į alkoholizmą. Genetiniai veiksniai susiję su bipoliniu sutrikimu ar šizofrenija. Antisocialiose šeimose, taip pat šeimose, kur tėvų ir vaikų santykiai yra šalti, alkoholizmas tarp vaikų yra dažnesnis. Skiriami I ir II tipo alkoholizmai vyrams. I tipo - gerti pradeda suaugę, geria norėdami nusiraminti, paveldėtas, tačiau reikia aplinkos, kad paskatintų.

Alkoholizmo požymiai

Alkoholizmo požymių atpažinimas yra svarbus pirmas žingsnis blaivybės link. Jau ne kartą kartojau, kad kol alkoholikas neigia savo priklausomybę - atsikratyti šio žalingo įpročio bus neįmanoma. Kartais užduodame sau klausimą - kur ta riba, tarp saikaus vartojimo ir alkoholizmo? Savikontrolei pateikiu požymių sąrašą. Jeigu šie požymiai jums yra būdingi - nelaukite ir kreipkitės dėl kvalifikuotos pagalbos.

1. Kontrolės praradimas

Jis pasireiškia:

• Kai pradedate gerti, negalite sustoti;
• Geriate būtinai iki girtos būsenos;
• Geriate iki stadijos, kol fiziškai sugebate įsipilti alkoholio;

Neturi reikšmės kaip dažnai geriate alkoholį ir kokio tipo alkoholį mėgstate (alus, sidras ir kiti silpni gėrimai irgi yra alkoholiniai gėrimai).

2. Nuotaikos praradimas esant blaiviam

Šiam alkoholizmo požymiui būdingas agresyvumas ir izoliacija blaivybėje, jis yra prislėgtas, irzlus, visada kažkuo nepatenkintas.

3. Staigūs nuotaikos pokyčiai

Ypač pasireiškia, kai atsiranda galimybė išgerti. Kai priklausomas žmogus turi galimybę išgerti - jis jaučia euforiją, nuotaika staiga pakyla, atsiranda teigiamos emocijos, laikinai išsivalo mąstymas, jis pradeda elgtis energingai ir pozityviai. Psichologiškai, šis alkoholizmo požymis atsiranda todėl, kad priklausomas žmogus visada nesąmoningai planuoja alkoholio vartojimą, laukia bet kokios progos išgerti, norėdamas patenkinti savo potraukį alkoholiui. Kol žmogus negėrė, jis tarsi budėjo atitrūkęs nuo realybės, laukdamas, kada vėl galės sugrįžti į alkoholinį pasaulį. Kai tik atsiranda ilgai laukta galimybė realizuoti savo potraukį alkoholiui, jis nesąmoningai ima džiaugtis - jo nuotaika pakyla. Jei pastebite, kad žmogus yra laimingas tik būdamas girtas, nelaukite ir kreipkitės dėl kvalifikuotos psichologinės pagalbos. Šioje stadijoje ypač tinka gydymas kodavimu, naudojant hipnozę.

4. Alkoholizmo neigimas, vartojimo fakto menkinimas, „įkalčių“ slėpimas

Dauguma nuo alkoholio priklausomų žmonių visais įmanomais būdais bando neigti savo priklausomybę. Jie gina ir pateisina savo vartojimo įpročius, suranda rimtų priežasčių, kodėl reikia išgerti. Kai artimieji ar draugai atkreipia žmogaus dėmesį į jo priklausomybę, jis reaguoja aštriai ir agresyviai, bando logiškai argumentuoti savo vartojimą.

5. Nepraleidžia nei vienos progos išgerti

Progų paieška tampa kasdienių tikslų. Tai gali būti gimtadienis, senų draugų susitikimas, kooperatyvas, savaitgalis, atostogos ir pan., arba sukaupto nuovargio nuo darbo „gydymas“. Kai tik pasitaiko galimybė, priklausomas žmogus bando išgerti. Visos žmogaus mintys sukasi apie idėją kaip išgerti, kad būtų pašalinta įtampa, atsirandanti dėl priklausomybės nuo alkoholio. Todėl jis ieško bet kokio socialinio pasiteisinimo, kad nuslėptų savo priklausomybę ir potraukį alkoholiui. Palaipsniui visas žmogaus gyvenimas susideda iš šių veiksmų:

1. Surasti progą;
2. Išgerti alkoholį;
3. Atsikratyti alkoholio poveikio;
4. Suplanuoti kitą progą.

Tai vadinama priklausomybės ciklu. Jei piktnaudžiaujantis alkoholiu to sau nepripažįsta - būtina kreiptis dėl priklausomybės gydymo. Jei jus ar jūsų artimieji susidūrė su alkoholizmo problema - kreipkitės dėl šios problemos sprendimo hipnoterapijos / kodavimo metodu.

Pabaigai - keli žodžiai apie moterų alkoholizmą. Moterų alkoholizmas yra skirtingas nei vyrų. Pirmieji „moteriški“ alkoholizmo požymiai pasireiškia nuolatiniu noru išgerti, alkoholio dozių kontrolės praradimu ir nereguliariu vartojimu. Būtent todėl moterų alkoholizmą pastebėti yra daug sunkiau nei vyrų. Moterims geriau sekasi bandant nuslėpti šį įprotį nuo savo artimųjų. Pirmasis ryškus požymis yra apatija, depresija ir atsitraukimas, susidomėjimo vyru ir vaikais praradimas. Kartais pastebimi agresijos, ašarojimo ir nuotaikos protrūkiai. Alkoholizmo simptomai būtinai pasireiškia moters išvaizdoje: susidaro maišeliai po akimis, ant odos ir nosies atsiranda kapiliarų tinklas, išsipučia veidas, pasikeičia balso tembras. Moteris nustoja rūpintis savimi, atrodo netvarkinga ir nerūpestinga. Artimieji turi susirūpinti, jeigu moteris leidžia sau išgerti viena vakare. Dažniausiai tai yra butelis vyno, nes moteris mėgsta stipresnius alkoholinius gėrimus. Kalbėdamasi su vyru ar artimaisiais, jie dažniausiai neigia visus kaltinimus ir įtarimus dėl ligos.

Alkoholio abstinencijos sindromas

Po alkoholio vartojimo nutraukimo sergantiesiems priklausomybe išryškėjanti abstinencija gali pasireikšti lengvais ar vidutinio sunkumo psichologiniais simptomais (nervingumas, vidinis drebulys, nerimas, dirglumas ar lengva sujaudinimo būsena, nuotaikos svyravimai, depresija, nuovargis, sunkumas aiškiai mąstyti, nemalonaus turinio sapnai) bei fiziniais simptomais (galvos skausmas, prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas, apetito praradimas, nemiga, blyškumas, dažnas širdies plakimas, vyzdžių išsiplėtimas, prakaitavimas, rankų drebėjimas).

Svarbu žinoti, kad gali išsivystyti ir sunkios būsenos, tokios kaip psichomotorinis sujaudinimas, karščiavimas, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai, delyras. Ypač tokių būsenų tikimybė didėja, jei asmuo turi gretutinių sveikatos sutrikimų, alkoholio vartota gausiai, buvo ilgas alkoholio vartojimo periodas.

Delyras (baltoji karštinė) - būklė, išsivystanti esant sunkiems abstinencijos simptomams ir dažnai susijusi su somatinėmis ligomis. Tai gyvybei grėsminga būklė, mirtingumas siekia 5% atvejų. Klasikinė simptomų triada - sąmonės sutrikimas, ryškios haliucinacijos, stiprus tremoras. Taip pat gali pasireikšti paranoidiniai kliedesiai, sujaudinimas, miego sutrikimai, autonominės nervų sistemos hiperaktyvumas (dažnas širdies plakimas, kraujospūdžio padidėjimas, prakaitavimas, karščiavimas).

Alkoholizmo pasekmės

Lėtinės alkoholizmo pasekmės - kepenų pažeidimai, cirozė, prieširdžių virpėjimas, kardiomiopatija, burnos, gerklų bei virškinamojo trakto vėžys, neuropatija, kasos uždegimas, mažakraujystė, taip pat nerimas ir depresija.

Organizmo pažeidimas pasireiškia kepenų ciroze, širdies išsiplėtimu ir nusilpimu, kasos uždegimu, kraujavimu iš virškinamojo trakto, alkoholine intoksikacija, psichikos pažeidimais, silpnaprotyste. Alkoholinio vaisiaus sindromas nulemia silpnaprotystę.

Dėl ilgalaikio stipraus alkoholio vartojimo kai kuriems žmonėms atsiranda smegenų pažeidimai, dėl kurių nežymiai pasikeičia mąstymo ir atminties procesai - tai vadinama lengvu kognityviniu sutrikimu. Kai kuriais atvejais išsivysto sunkūs atminties ir mąstymo sutrikimai. Su alkoholiu susijusios demencijos arba Korsakovo sindromo pacientams kyla sunkumai atliekant kasdienes, buitines veiklas. Nervų ląstelių pažeidimas - jei žmogus reguliariai nesaikingai vartoja, tai gali būti toksiška jo nervinėms ląstelėms. Laikui bėgant smegenų ląstelės žūsta, susitraukia žmogaus smegenų audiniai. Kraujagyslių pažeidimas - reguliariai vartojant per daug alkoholio, pažeidžiamos žmogaus smegenų kraujagyslės ir gali padidėti kraujospūdis. Mažas vitamino B1 kiekis - daug smegenų pažeidimų, kuriuos sukelia alkoholis, įvyksta todėl, kad trūksta vitamino B1. Šie su alkoholiu susiję smegenų pažeidimai nėra savaime progresuojantys: tai reiškia, kad simptomai neblogėja savaime, priešingai nei Alzheimerio liga.

Lėtiniam alkoholizmui būdinga ginekomastija (krūtų padidėjimas vyrams), voratinklinis kraujagyslių augimas odoje, padidėjusios kepenys ir blužnis, sėklidžių atrofija.

Alkoholizmo diagnostika ir gydymas

Alkoholizmo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kurio metu gydytojas analizuoja paciento istoriją, simptomus ir elgesį. Yra keletas standartizuotų vertinimo instrumentų, tokių kaip AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test) ir CAGE klausimynas, kurie padeda nustatyti alkoholio vartojimo problemas.

Gydytojo psichiatro konsultacija padeda įvertinti asmens sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. Tai priklausomybės gydymo paslauga, paremta psichosocialiniu požiūriu, kuris apima tiek psichologinius, tiek socialinius elgesio keitimo aspektus.

Nepaisant to, kad vis labiau kalbama apie psichoterapijos naudą gydant alkoholizmą, medikamentinis gydymas iki šiol dar vis užima svarbią vietą gydant alkoholizmą. Labai dažnai po ilgalaikio alkoholio vartojimo nutraukimo yra reikalingas detoksikacinis gydymas. Tai padeda išvengti ligos komplikacijų, palengvina alkoholio nutraukimo simptomus. Detoksikacijos metu naudojami benzodiazepinai, kurie sumažina riziką traukulių ir delyro išsivystymui. Diagnozuojami ir gydomi esantys somatiniai sutrikimai (kepenų, virškinamojo trakto, širdies pažeidimai, padidėjęs kraujospūdis). Skiriant intravenines tirpalų infuzijas užtikrinamas vandens, elektrolitų balansas organizme.

Nutraukimo sindromui gydyti vartojami: antidepresantai, neuroleptikai, priešepileptiniai vaistai. Taip pat vaistai, kurie, vartojant kartu su alkoholiu, sukelia pykinimą, vėmimą, nemalonius pojūčius. Alkoholikas, žinodamas tai, vengia gerti. Vienas žinomiausių tokių vaistų - disulfiramas.

Disulfiramas daugelį metų buvo pagrindinis, nors ir prieštaringai vertinamas medikamentas alkoholizmo atkryčių prevencijai. Tai vaistas, blokuojantis alkoholio metabolizmą organizme. Šio vaisto vartojimo metu, išgėrus alkoholio, išsivysto nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip paraudimas, tvinkčiojantis galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, skausmas krūtinėje, širdies ritmo sutrikimai, miokardo infarktas, traukuliai, sąmonės sutrikimai.

Naltrexonas - opioidų antagonistas, priklausomybės nuo alkoholio gydymui. Tai medikamentas, nesukeliantis priklausomybės ir aversiškai nereaguojantis su alkoholiu. Pastebėta, kad daugelis priklausomų nuo alkoholio asmenų turi gretutinių psichikos sutrikimų. Ar reikalingas gydymas medikamentais, sprendžia psichiatras. Gydytojas įvertina bendrą paciento sveikatos būseną, priklausomybės nuo alkoholio eigą, esamus gretutinius psichikos sutrikimus. Labai dažnai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija.

Stipriausias priklausomybę mažinantis vaistas yra akamprostatas.

Alkoholikus reikia gydyti ir prižiūrėti ilgai, kitaip dažni atkryčiai. Labai gerus rezultatus duoda anoniminių alkoholikų klubai. Reikia išmokyti įveikti kasdieninius stresus be alkoholio. Sėkmingas išgijimas priklauso nuo kelių faktorių: išmokimo sakyti „ne“ gėrimui socialinėse situacijose (pvz., švenčių metu), kovoti su priklausomais nuo alkoholio draugų raginimais grįžti, vengti neužimtumo, išmokti sugyventi su šeima ir artimiausiais draugais. Daugiau kaip 30% alkoholikų nustoja gerti. Pacientų, kuriems išsivystė kepenų cirozė, prognozė bloga.

Gydymo programos

Yra įvairių gydymo programų, skirtų alkoholio priklausomybei įveikti:

• Struktūruota ambulatorinė priklausomybės gydymo programa: Asmuo kasdien, ne mažiau kaip 4 valandas praleidžia RPLC: dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su gydytoju psichiatru, psichologu, socialiniu darbuotoju, ergoterapeutu ir kitais specialistais. Esant poreikiui, skiriamas medikamentinis gydymas.
• Trumpalaikė, iki vienos dienos trunkanti paslauga: Teikiama esant lengvam ar vidutiniam apsvaigimui nuo alkoholio (iki 2 promilių iškvepiamame ore) arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų.
• Stacionarinė paslauga abstinencijos gydymui: Skirta abstinencijos gydymui nutraukus alkoholio vartojimą. Gydymas trunka iki 14 dienų ir apima medikamentinį gydymą, nuolatinę sveikatos būklės stebėseną bei slaugos paslaugas.
• 14 dienų trukmės stacionarinė programa: Skirta stiprinti emocijų pažinimo, socialinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius, taip mažinant atkryčio tikimybę. Programoje taikomos daugiausia dialektine elgesio terapija paremtos priemonės. Skyriaus specialistai atlieka pradinį ir galutinį paciento būklės vertinimą, sudaro ir su pacientu aptaria pagalbos planą.
• 28 dienų trukmės stacionarinė priklausomybės gydymo programa: Paremtos „12 žingsnių“ principais ir psichosocialine pagalba. Programoje derinama medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba, supažindinama su savitarpio pagalbos grupių principais. Gydymo metu vyksta grupiniai užsiėmimai: psichologinės grupės, psichologų ir ergoterapeutų užsiėmimai, socialinių darbuotojų paskaitos.
• Psichosocialinio požiūrio programa: Apima tiek psichologinius, tiek socialinius elgesio keitimo aspektus. Programos metu asmuo lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su įvairiais specialistais: gydytoju, psichologu, socialiniu darbuotoju, dramos terapeutu, esant poreikiui ir ergoterapeutu. Programoje mokomasi pažinti ir valdyti savo jausmus, atsisakyti žalingo elgesio bei stiprinti pozityvius įgūdžius. Programa trunka iki trijų mėnesių.

Jeigu jaučiatės pasiruošęs pakeisti savo gyvenimą, kreipkitės pagalbos į specialistus, jie jums atsakys į visus rūpimus klausimus ir padės spręsti kylančias problemas.

Alkoholizmo gydymo programų palyginimas

Programos tipas	Trukmė	Ambulatorinė/Stacionarinė	Pagrindiniai metodai
Struktūruota ambulatorinė	Iki 3 mėnesių	Ambulatorinė	Grupinių ir individualių konsultacijų, medikamentinis gydymas
Trumpalaikė paslauga	Iki 1 dienos	Ambulatorinė	Pagalba esant lengvam/vidutiniam apsvaigimui
Stacionarinė abstinencijos gydymui	Iki 14 dienų	Stacionarinė	Medikamentinis gydymas, stebėsena, slauga
14 dienų stacionarinė programa	14 dienų	Stacionarinė	Dialektinė elgesio terapija, emocijų ir įgūdžių ugdymas
28 dienų stacionarinė programa	28 dienos	Stacionarinė	„12 žingsnių“ principai, psichosocialinė pagalba
Psichosocialinio požiūrio programa	Iki 3 mėnesių	Ambulatorinė	Psichologinės ir socialinės pagalbos grupės, individualios konsultacijos

tags: #a #utkus #alkoholis #zalingiausias #3

• Kūdikių odos problemos: viskas, ką reikia žinoti
• "Auklės" aktorių likimai
• Mįslių sprendiniai
• Suprasti priežastis, kodėl kūdikis atsisako kieto maisto
• Atostogų tvarkaraštis