Menas yra neatsiejama tautos istorijos ir kultūros dalis, gebanti įamžinti iškilias asmenybes ir svarbius istorinius įvykius. Skulptūros, kaip viena iš meno formų, suteikia galimybę pažvelgti į praeitį ir pagerbti tuos, kurie formavo mūsų valstybę. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis bei Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis buvo įamžinti skulptūrose ir kituose paminkluose, taip stiprinant ryšį su istorija ir skatinant patriotiškumą.
Aleksandras Jogailaitis: Valdovas, Stiprinęs Valstybę
Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis (1460-1506) valdė vienu svarbiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Jo valdymo metai (1492-1506 m. kaip LDK didysis kunigaikštis, 1501-1506 m. kaip Lenkijos karalius) pasižymėjo svarbiais administraciniais pokyčiais, valstybės aparato stiprinimu ir gynybinių sienų statyba aplink Vilnių. Jis taip pat rėmė miestų raidą, teikė ir atnaujino privilegijas, inicijavo valdų, kariuomenės, dvaro pajamų ir išlaidų rašymą.
Aleksandras Jogailaitis ypatingą dėmesį skyrė Vilniui, kur, manoma, pradėjo rekonstruoti Žemutinės pilies viduramžiškąją pilį į vėlyvosios gotikos stiliaus rezidencinius rūmus. Jo buvimas sostinėje pritraukdavo žmones, prekijus, amatininkus, menininkus ir diplomatus, skatinant miesto kultūrinį ir ekonominį augimą.
Tęsdamas tėvų tradicijas, Aleksandras rėmė Katalikų Bažnyčias ir vienuolynus, manoma, kad pastatė Šv. Onos bažnyčią - vėlyvosios gotikos šedevrą.
Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis mirė 1506 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje. Jo palaikai buvo palaidoti Vilniaus arkikatedroje, kur jis ilsisi iki šiol. Tai vienintelis bendras Lietuvos ir Lenkijos valdovas, palaidotas Lietuvoje.
Šiuolaikiniame Kaune, Ramybės parko prieigose, 2020 m. liepos 15 d. buvo atidengta bronzinė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūra. Šis monumentas, sukurtas Ukrainos menininkų Olesio Sydoruko ir Boryso Krylovo, yra mecenato dr. Prano Kiznio fondo dovana miestui. Skulptūros atidengimas sutapo su Žalgirio mūšio diena, pabrėžiant Aleksandro Jogailaičio vaidmenį valstybės stiprinime po šios istorinės pergalės.
Skulptūros atsiradimas sulaukė įvairių vertinimų. Kai kurie miestiečiai gyrė monumentą, kiti kėlė klausimus dėl jo vietos ir meninės vertės. Istorikai, tokie kaip Kristina Petrauskė, atkreipė dėmesį, kad nors Aleksandras Jogailaitis paliko svarų pėdsaką Lietuvos istorijoje, ypač Vilniuje, jo tiesioginis ryšys su Kaunu nebuvo toks ryškus. Vis dėlto, paminklas simbolizuoja ne tik valdovą, bet ir bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Ukrainos.
Be šios skulptūros, Aleksandras Jogailaitis įamžintas ir kituose objektuose:
- Valdovų rūmų Gotikinėje sargybinėje eksponuojamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūros modelis.
- Serijoje „De jure“ 1922 m. buvo išleistas pašto ženklas su jo atvaizdu.
- 1994 m. vasario 16 d. serijoje „Lietuvos nepriklausomybės diena“ išleistas pašto ženklas ir meninis vokas su jo atvaizdu.
Aleksandras Stulginskis: Prezidentas ir Žemės Ūkio Puoselėtojas
Aleksandras Stulginskis (1885-1969) - iškili Lietuvos asmenybė, signataras, Steigiamojo Seimo pirmininkas ir Lietuvos Respublikos Prezidentas (1922-1926 m.). Jo gyvenimas ir veikla neatsiejamai susiję su žemės ūkiu, nepriklausomybės siekiu ir tremties išbandymais.
Siekiant pagerbti jo nuopelnus, Aleksandras Stulginskis buvo įamžintas įvairiais būdais:
- 1991 m. Jokūbavo dvaro parke (Kretingos rajonas) pastatytas paminklas.
- 1996 m. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune sodelyje atidengtas paminklas.
- 2019 m. prie Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos atidengtas paminklinis biustas.
- 2010 m. vasario 26 d. Kaune, ant namo Dainavos rajone, atidengta memorialinė lenta.
- 2011 m. vasario 8 d. Kaune, ant namo Vilijampolėje, atidengta memorialinė lenta, menanti jo grįžimą iš tremties.
- 2011 m. liepos 2 d. Babtuose (Kauno rajono) Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atidengta atminimo lenta.
- 2017 m. Latvijoje atidengta atminimo lenta trims Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarams, tarp kurių buvo ir A. Stulginskis.
Jo vardas taip pat suteiktas svarbioms institucijoms ir vietovėms:
- 1999 m. gruodžio 20 d. Kaltinėnų mokyklai (Šilalės rajonas) suteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio vardas (dabar Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija).
- 2011 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Lietuvos žemės ūkio universitetas buvo pavadintas Aleksandro Stulginskio universitetu (2019 m. sausio 1 d. universitetas pertvarkytas į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą, tačiau vardas išliko svarbus).
- Aleksandro Stulginskio alėja - Šatijai, Lapių sen., Kauno r.
- Aleksandro Stulginskio gatvė - Jokūbavas, Žalgirio sen., Kretingos r.
- Aleksandro Stulginskio gatvė - Kaunas, Kauno m.
- Aleksandro Stulginskio gatvė - Šilalė, Šilalės miesto sen., Šilalės r.
- Aleksandro Stulginskio gatvė - Tūbinės I, Šilalės kaimiškoji sen., Šilalės r.
- Aleksandro Stulginskio gatvė - Vilnius, Vilniaus m.
Taip pat svarbu paminėti, kad 1995 m. vasario 13 d. buvo įsteigta vardinė Prezidento Aleksandro Stulginskio stipendija, skirta žemės ūkio studijų srities studentams, skatinant jaunimą siekti mokslo ir prisidėti prie šalies žemės ūkio plėtros.
2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ąsias metines, siekdamas pagerbti iškilią Aleksandro Stulginskio asmenybę, priėmė įstatymą, patvirtinantį jo, kaip Steigiamojo Seimo pirmininko ir pirmojo Lietuvos Prezidento svarbą.
Sniečkaus PALIKIMAS: Kaip miręs lyderis IŠGELBĖJO Lietuvą 1991 m.!
Skulptūra Vaikams - Meno ir Istorijos Ryšys
Kategorija "Miesto vaikams" skirta jauniesiems meno mylėtojams, kurie augdami mieste gali atrasti meninę kūrybą ir jos grožį. Šioje kategorijoje rasite tapytus paveikslus, grafikos kūrinius ir skulptūras, pritaikytas vaikų pasauliui - spalvingus, žaismingus ir įkvepiančius darbus, kurie skatina vaizduotę ir kūrybiškumą.
Nors tiesiogiai vaikams skirtų Aleksandro Jogailaičio ar Aleksandro Stulginskio skulptūrų tekstas nenurodo, svarbu suprasti, kad didingos istorinės asmenybės, įamžintos viešose erdvėse, atlieka ir edukacinę funkciją. Jos tampa mokymosi objektu vaikams, padeda jiems pažinti savo šalies istoriją, suprasti svarbius įvykius ir pagerbti tautos didvyrius. Skulptūros, esančios parkuose ar miestų aikštėse, gali tapti ne tik meno kūriniais, bet ir žaidimų bei atradimų vieta vaikams, skatinant jų smalsumą ir meilę menui.
Pavyzdžiui, Kaune esanti Aleksandro Jogailaičio skulptūra, nors ir sulaukusi įvairių nuomonių, yra vieta, kur vaikai gali susipažinti su istorine asmenybe, sužinoti apie jos valdymo laikotarpį ir svarbą Lietuvos istorijai. Panašiai ir paminklai Aleksandrui Stulginskiui, ypač esantys prie mokyklų, skatina jaunimą domėtis jo gyvenimu ir pasiekimais.
Menas, įamžintas skulptūrose, yra svarbus tiltas tarp praeities ir ateities kartų, padedantis išlaikyti istorinę atmintį ir ugdyti pilietiškumą nuo pat jaunų dienų.
tags: #aleksandro #skulptura #piesinys #vaikams
