Normalus vaiko augimas daugiausiai priklauso nuo augimo hormono, lytinių ir skydliaukės hormonų. Taip pat normalų vaiko augimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai, visavertė mityba, fizinė ir psichinė sveikata, miegas, imuninė sistema. Aišku, lemiamą vaidmenį atlieka genetika. Augimą labai skatina krepšinis, tinklinis, šuoliai į aukštį, plaukimas, kabojimas ant skersinio ir kitos sporto šakos.
Mūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Dažnai kyla klausimas: koks ūgis yra mažas? Vyrauja nuomonė, kad ūgis yra mažas, kai vyrų ūgis mažesnis kaip 155 cm, o moterų mažesnis kaip 145 cm. Remiantis standartais normalaus ūgio vidurkiai yra: vyrų - apie 180 cm (nuo 171 iki 193), moterų - apie 167 cm (nuo 156 iki 181).
„Kai vaikas giliai miega, jis auga“, - sako prof. L. Lašas. Svarbu eiti miegoti anksčiau, nes nuo miego pradžios praėjus 1-2,5 val. (apie 22-23 valandą ) prasideda gilaus miego fazė, kai organizmas gamina daugiau augimo hormono. Todėl labai svarbu, kad vaikas gultų ne vėliau kaip 21-22 valandą. Pasak prof. L. Lašo, rytinis miegas neskatina augimo proceso, bet suteikia psichologinį ir dvasinį komfortą.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į augimo greitį. Vaikai, paaugantys mažiau kaip 4-5 cm. per metus, turi būti tiriami. Jei staiga keičiasi augimo greitis, galima įtarti sveikatos sutrikimą ar lėtinę ligą. Būtina atkreipti dėmesį ir į brendimo požymius. Jeigu 14,5-15 metų berniukui dar nėra jokių brendimo požymių, jį reikia tirti ir nustatyti, ar šis atsilikimas nulemtas ligos, ar šeimos paveldimų konstitucinių faktorių. Brendimą gali trikdyti plaučių, inkstų, širdies ligos, galvos ir sėklidžių traumos, navikai, cistos. Jeigu 13,5-14 metų mergaitei nėra nei vieno brendimo požymio, reikia nustatyti, kodėl brendimas vėluoja. Brendimas yra tiesiogiai susijęs su augimu. Dažniausiai vaikai nustoja augti sulaukę 16-kos, rečiau - 18-kos metų.
Anot prof. D. Lašienės, augimui daro įtaką ir kokybiškas maistas. Labai svarbu, kad augantis organizmas gautų pakankamai angliavandenių, baltymų, D, E, C vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač kalcio ir fosforo. Vaikams ir paaugliams naudinga gerti vitaminų kompleksą su mikroelementais. Vaistinėse yra didelis jų pasirinkimas. Ypač tamsiu metų laiku, rudenį-žiemą, kai mažai saulės ir šviesos, reikėtų vartoti ir žuvies taukus (kapsulėmis ar skystu pavidalu 1-3 mėnesius), kurie ypač svarbūs kaulams formuotis. Naudingi švieži ir džiovinti vaisiai, medus. Patartina kasdien valgyti pieno produktus, riešutus, žuvį. Vengti saldumynų, ypač cukraus.
Pasak prof. L. Lašo, augimą stabdo lėtinės infekcijos: sinusitai, tonzilitai, ėduonies pažeisti dantys, bronchitai. Taip pat virškinamojo trakto sutrikimai, reumatoidinis artritas, širdies ligos. Pastebėta, kad berniukų konstitucinis augimo ir brendimo atsilikimas dažniausiai pasitaiko dėl lytinių liaukų sekrecijos trūkumo.
Augimo hormono trūkumo diagnostika ir valdymas
Tarptautinės augimo hormonų tyrėjų asociacijos nariai prof. D. ir L. Lašai sako, kad prieš 30 metų buvo sunku nustatyti paciento augimo hormonų būklę. Šiandien imunomikroanalizės būdu nustatomas hormonų kiekis kraujyje padeda tiksliau diagnozuoti ligą ir ją gydyti. Nustačius vaikui augimo hormono (AH) trūkumą, gydymas augimo hormonu turi būti pradėtas kaip galima greičiau ir tęsiamas visą augimo laikotarpį, kol sukaulėja kaulų augimo zonos ir pasiekiamas normalus ūgis.
1985 m. pasaulyje buvo sukurtas pirmasis rekombinantinis AH preparatas, kurio veikimas atitiko natūralaus hipofizės hormono veikimą. Jo kasdien švirkščiama po oda, dažniausiai vakare, imituojant ankstyvą naktinį AH sekrecijos padidėjimą. Injekcijos vieta kiekvieną kartą turi būti kita vengiant lipoatrofijų. Negalima viršyti rekomenduojamų dozių. Pacientai geriau toleruoja poodines injekcijas, jos ilgiau veikia nei injekcijos į raumenis.
Prof. L.Lašas pabrėžia, kad diagnozuoti ligą, gydyti AH, stebėti pacientų būklę, atlikti visus tyrimus gali tik patyrę šios srities medikai. Kai viską atlieka profesionaliai, dažnai pasiekiama gerų augimo rezultatų.
