2012 m. pasaulio lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionatas Stambule - tai ne tik vienos geriausių pasaulio barjerinio bėgimo atstovių Sally Pearson šou, bet ir istorinis lietuvės Sonatos Tamošaitytės pasirodymas. Aštuntajame takelyje, kurį užėmė S. Tamošaitytė, tuo metu buvo sutelktas visas Lietuvos dėmesys. Nors S. Pearson buvo pagrindinė favoritė, lietuvė sukūrė savo istoriją, finale užimdama net ketvirtąją vietą su 8,03 sekundžių rezultatu. Tai buvo ne tik aukščiausia jos karjeros vieta pasaulio čempionate, bet ir iki šiol galiojantis Lietuvos moterų 60 metrų barjerinio bėgimo rekordas.
„Mano akys turbūt labiausiai ir degė tais 2012 m. Tada buvo didžiausias tikėjimas, viltis, užsidegimas, užsispyrimas. Visa puokštė dalykų, kurie vedė į priekį. Turėjo būti būtent taip, kai ir buvo, kortos krito gerai (juokiasi). Kai yra toks maksimalus troškimas ir atsidavimas, tai rezultatai ir ateina. Iš dabartinės perspektyvos tas etapas atrodo lygiai taip pat ryškiai“, - jautriai prisimena 38-erių S. Tamošaitytė.
Finalas Stambule - tai jos karjeros viršūnė, papuošusi ilgą ir pergalių kupiną kelią. Ketvirtoji vieta pasaulyje S. Tamošaitytei yra svarbesnė net už 2012 m. Londono olimpinių žaidynių patirtį (34 vieta), nes būtent Stambule ji pagerino Lietuvos rekordą, kuris galioja iki šiol.
Kelias į aukštumas: nuo muzikos mokyklos iki pasaulio čempionato finalo
Sonatos Tamošaitytės sporto kelias prasidėjo ne iš karto. Iš pradžių ji lankė Juozo Gruodžio muzikos mokyklą, tačiau atsitiktinis pastebėjimas mokyklos keturkovės varžybose pakeitė jos likimą. „Mano pasipriešinimas [muzikos keliui] buvo gana didelis (juokiasi). Akivaizdu, kad buvau ne muzikantė, o sportininkė. Galiausiai nuo pat pirmos akimirkos ir atsirado didelė aistra sportui“, - pasakoja S. Tamošaitytė.
Jos gabumus ir darbo etiką iškart pastebėjo trenerė Nina Gedgaudienė. Kryptingas darbas netrukus davė vaisių: 2005 m. atletė debiutavo Europos jaunimo čempionate, 2006 m. - jaunimo pasaulio pirmenybėse, o 2009 m. - Universiadoje Belgrade. Šiose žaidynėse S. Tamošaitytė ne tik iškovojo sidabro medalį, bet ir pasiekė naują Lietuvos 100 metrų barjerinio bėgimo rekordą (13,10 sek.).
Vėliau sekė puikus pasirodymas Europos U-23 čempionate Kaune - penkta vieta 100 m barjeriniame bėgime ir bronza moterų estafetėje 4x100 m. Be jau minėto čempionato Stambule ir Londono olimpinių žaidynių, S. Tamošaitytė taip pat dalyvavo dviejuose Europos ir viename pasaulio čempionate.
Džiaugsmas ir pasididžiavimas atstovaujant Lietuvai
Atstovauti Lietuvai S. Tamošaitytei visuomet buvo smagu. „Mes esame tokia maža šalis, bet kai pasaulyje užimi ketvirtą vietą ir suvoki, jog atvykai iš Lietuvos, tai yra nuostabu. Taip, supranti, kad mes galbūt ne visada esame lygiaverčiai, ne to paties lygio, bet galiausiai stoji į starto poziciją, bėgi ir tai tiesiog nublanksta. Kai aplenki didelių šalių atstovus, būna labai gera“, - dalinasi prisiminimais S. Tamošaitytė.
Ji pabrėžia, kad profesionalaus sportininko laimė slypi ne tik pergalėse, bet ir pačiame procese: treniruotėse, stovyklose, poilsyje. S. Tamošaitytė teigia, kad profesionaliam sportui skirtas gyvenimo etapas buvo ypatingas - ji gyveno tarsi „dėžutėje“, kurioje egzistavo tik ji, sportas ir niekas daugiau. Tačiau grįžusi į įprastą gyvenimą, ji atrado daug daugiau spalvų ir įdomių dalykų.
Karjeros pabaiga ir naujas gyvenimo etapas
Sonatos Tamošaitytės karjera buvo ilga ir įvairi. Žvelgdama atgal, ji apgailestauja, kad galbūt per mažai džiaugėsi pasiekimais. „Man visuomet atrodė, kad pasidžiaugti gali tik labai trumpai ir kitą dieną jau važiuoji toliau. Kitose varžybose galima geriau, kitose dar geriau. Iš vienos pusės, tai buvo gerai, nes labai motyvavo. Iš kitos pusės, džiaugtis dalykais ir įvertinti savo pastangas reikia“, - sako ji.
Pereinamasis laikotarpis po profesionalios karjeros baigimo jai buvo labai organiškas. „Viskas buvo vietoje ir laiku, kaip ir daugelis dalykų mano gyvenime. Viskas vyksta iš tam tikro pajautimo“, - teigia S. Tamošaitytė. Ji džiaugiasi, kad jos vyras, su kuriuo jie abu anksčiau buvo profesionalūs sportininkai, taip pat palaiko jos požiūrį.
Motinystės džiaugsmai ir darbas su jaunimu
Šiuo metu Sonata Tamošaitytė dirba trenere, ugdo jaunąją kartą. Savybės, kurias įgavo sportuodama - disciplina, valia, užsispyrimas - labai padeda jos darbe. „Mano sportininkės sako, kad esu gana griežta trenere“, - šypsosi ji.
S. Tamošaitytė pastebi, kad dabartinė vaikų karta yra mažiau motyvuota, ją reikia labiau „užvesti“. „Mes buvome tokie, kurių akys tiesiog degė, žinojome, kodėl jos degė, o dabar vaikams reikia argumentuoti, kodėl jiems reikia tai daryti. Sportas turi be galo daug dalykų, todėl palinkėčiau iš jo pasiimti maksimumą“, - pataria ji.
Nors Sonata Tamošaitytė jau daug metų nebėra profesionali sportininkė, ji vis tiek viena akimi seka lengvąją atletiką, palaiko ryšius su buvusia trenere ir džiaugiasi Lietuvos lengvosios atletikos pasiekimais, ypač Mykolo Aleknos.
ALYTUS KLAUSIA: SOCDEMAMS GĖDA? | ŽEMAITAIČIO REITINGAI KYLA | KAUNAS, KASČIŪNAS ir TAPINAS
Šiuo metu S. Tamošaitytė džiaugiasi motinyste ir kartu su šeima mėgaujasi gyvenimu, atradusi naujus džiaugsmus ir galimybes.
tags: #barjerininke #sonata #tamosaityte #dziaugiasi #motinyste
