Eglė Daugėlaitė - žinoma televizijos laidų vedėja, žurnalistė ir renginių vedėja, kurios balsas ir šypsena, pasak gerbėjų, gydo. Šiuo metu ji gyvena Estijoje ir augina du sūnus.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Eglė Daugėlaitė gimė 1988 m. sausio 4 d. Su vyru, teisininku Dominyku Kryževičiumi, susipažino 2012 m. ir susituokė 2015 m. Pora augina du sūnus: Joną ir Nojų. Nors Eglė su šeima gyvena Estijoje, ji planuoja grįžti į Lietuvą, jau dairosi naujų šeimos namų, darželio ir auklės.
„Gimtadienis man yra tas atskaitos taškas, ne Naujieji“, - sako Eglė, sausio 4-ąją pasitikdama 35-ąjį gimtadienį. Šventes praleidusi su savo tėvais Klaipėdoje, prieš porą dienų Eglė su vaikais grįžo į Taliną, kur gyvena jau porą metų. Šventės dieną ji nutarė nevesti vaikų į darželį - mažieji mamos gimtadienio labai laukia.
Šypteli, kad vienintelė šios šventės tradicija - nenupuošti eglutės ir namų iki gimtadienio. „Dažniausiai papuošimus nuimu bent jau sausio 5 ar 6 d., kai būnu paminėjusi savo dieną. Juk ne veltui tėvai man davė Eglės vardą“, - juokiasi ji. Kai gimė Eglė, visur dar buvo papuoštos eglutės, be to, prieš pat Naujuosius tėvai pamatė per televiziją kalbančią labai Eglės dabar mylimą aktorę Eglę Gabrėnaitę.
Žurnalistė pripažįsta - kai gimtadienis minimas beveik iškart po Kalėdų ir Naujųjų, ir jubiliato, ir svečių šventinė nuotaika jau būna kiek pavėsusi. „Iš tiesų jokio kito gimtadienio taip neplanavau, kaip 30-ojo. Norėjau surengti gražią šventę ir man pavyko. Gimus vaikams mažai mano diena terūpėjo. Šiemet taip pat būtų buvę sudėtinga ką nors suplanuoti dėl atstumo ir laiko. Vis tik nelauksiu 5 metų, kad galėčiau ryškiau paminėti jubiliejų, ir manau, kad surengsiu gražią šventę dar iki jo.“
Keista ir pagalvoti, kad dar prieš porą metų pasaulį buvo sukausčiusi pandemija ir šventes teko švęsti nuotoliniu būdu. „Pamenu, karantininis gimtadienis buvo labai įdomus - aš laukiausi, negalėjau su niekuo susitikti, o dovanos mane pasiekė per kurjerius.“
Pastarieji keleri metai jai buvo pokyčių laikas - televizijos laidų vedėja laikinai atsisveikino su žiūrovais ir išėjo motinystės atostogų, šiandien ji augina du judrius berniukus. „Buvo keista matyti per pandemiją dirbančius kolegas, pati nenustygau ir norėjau grįžti į darbus. Dabar jau labai aiškiai suprantu, kad esu atsakinga už du mažuosius piliečius“, - pasakoja E. Daugėlaitė, šiuo metu gyvenanti Estijoje. „Susprogo komforto burbulai, pamačiau, ką reiškia kraustytis su dviem mažais vaikais, ką reiškia perleisti kitiems ilgai kurtus namus...
Gyvenimas Estijoje Eglei atnešė daug naujų patirčių ir iššūkių. „Kai grįžtu į Vilnių, tai būtinai turi būti gal ne n-iolika, bet tikrai keletas susitikimų su draugais“, - sako E. Daugėlaitė. „Susitinki, vakarieniauji ir labiniesi, pažįsti žmones. Nematau savęs, gyvenančios ilgą laiką, tarkime, Estijoje.“
Pasitikdama naujus kalendorinius ir asmeninius metus E. Daugėlaitė pagalvoja ir apie prasidedančių metų pažadus. „Jau galvoju apie naujus šeimos namus, pradedu dairytis darželio ir geros auklės savo vaikams, renku rekomendacijas ir tikiuosi, kad viskas susidėlios“, - apie metų planus ir norus kalba televizijos laidų vedėja, žurnalistė.
Vaikystė ir jaunystė
Klaipėdoje gimusi Eglė Daugėlaitė vaikystėje buvo labai uoli, stropi, talentinga, kūrybinga, empatiška ir be galo prisirišusi prie tėvų. Mažylė net turėjo pravardę, sugalvotą senelių - „mamytės pasijonis“. Eglės tėvai norėjo, kad jaunėlė dukra taptų medike. Būdama šešiolikos, vieną vasaros mėnesį paaukojo konsultacinei ligoninei. Dirbdama ten pamatė, kad jai sunku matyti kenčiančius žmones. Jiems skauda, o ji negali padėti. Taigi iškart atmetė mediko kelią. „Įsijaučiu į kito išgyvenimus, tai trukdytų gerai atlikti savo darbą.“
Taip pat užsimanė pereiti į kitą mokyklą. Nusprendė - mokysis sustiprinto matematikos mokymo gimnazijoje, nes šio dalyko neišmano, tad bus iššūkis. Tėvai neturėjo jokių rūpesčių dėl jos, per ketverius metus mokykloje lankėsi tik kartą - kai reikėjo spręsti dėl išleistuvių puotos.
Muzika Eglės gyvenime
„Esu dėkinga tėvams, kad jie man nieko nedraudė. Nemaištavau, nesišiaušiau. Mano sesuo Gintarė, teisininkė, vyresnė už mane šešeriais metais. Tėvai į pagrandukę žiūrėjo atlaidžiau, taigi leido man „pasimatuoti“ būrelius, įvairias veiklos sritis. Pati sugalvojau lankyti muzikos mokyklą.“
Vaikystės ir paauglystės metai bėgo virpinant smuiko stygas, nes Eglės bendraklasė pradėjo lankyti muzikos mokyklą ir kartą į pamokas atsinešė smuiką. Kai atidarė futliarą, Eglė pamatė stebuklą - raudono aksomo dėkle gulėjo gražuolis instrumentas. Nežinojo, kas labiau sužavėjo - įspūdingo grožio futliaro vidus ar smuikas. Turbūt - ir viena, ir kita. Tuo metu dainavo. Buvo muzikali, tėvai tai matė, nes ir patys yra muzikalūs. Tėtis jaunystėje grojo grupėje, skambino gitara, kūrė dainas. Yra parašęs kelias mamai, vėliau - ir jai su sese. Visi kartu jas dainuodavo. Mama - choreografė. Giminės susibūrimai pradedami ir baigiami dainomis. Akordeonas ir tėčio gitara namie nedulkėdavo.
Mokėsi užsidegusi. Laimėti konkursai - kulminacija, bet kelias iki jų... Mokytoja matė potencialą, per ketverius metus parengė Eglę pirmam jaunųjų smuikininkų konkursui. Tapo Juozo Karoso konkurso laureate. Tai buvo akstinas tęsti repeticijas. Dirbo stropiai, smuiko pamokas lankė ir savaitgaliais. Grojo namie, muzikos mokykloje, pas mokytoją namie. Šešeri metai juodo darbo. Pasirengė Balio Dvariono konkursui, jį taip pat laimėjo. Konkurso metu gyveno M. K. Čiurlionio menų gimnazijos bendrabutyje. Smuikininkė Ingrida Armonaitė pasiūlė mokytis jos klasėje. Grįžo su laureato vardu ir galvosūkiu tėvams: „Ką daryti?“ Eglė pati visai neturėjo minčių daug anksčiau pradėti gyventi savarankiškai. Vaikystėje apskritai buvo mamos pasijonis su lakia vaizduote. Jei tėvai kur išvykdavo, labai pasiilgėdavo, prisigalvodavo nesąmonių, kad jiems kas nors nutiko, liesdavo ašaras. Tėvai mąstė, svarstė ir leido pasirinkti pačiai. Prisiminė gyvenimo sąlygas bendrabutyje - ankstyvas pavasaris, šalta... Ne rojus. Atmetė tą galimybę. Baigė muzikos mokyklą, dar porą metų smuikavo savo malonumui, kad nepamirštų. Kai pajuto, kad yra visa galva už visus aukštesnė ir jau vyresnė, smuiką padėjo. Retai jį išsitraukia. Susiderina, paklauso, kaip skamba, ir padeda.
Žurnalistika ir karjera televizijoje
„Žurnalistika - taip pat iš smalsumo, laisvės pažado?“ Ko tikėjosi iš šios profesijos? Eglė buvo ryški humanitarė. Svarsčiusi apie teisę, politikos mokslus, žurnalistiką. Atsivertusi pastarosios programą pragmatiškai pasižiūrėjo, ko bus mokoma. Niekas netikėjo, kad įveiks tuo metu ypač didelį kūrybinį konkursą. Be to, visi manė, kad rinksis teisę, bus šeimoje trečia teisininkė - po tėčio ir sesers.
„Manau, taip. Bent jau dėl tos krypties, kurią pasirinkau. Nesvajojau tapti televizininke. Per praktikas išbandžiau darbą spaudoje, radijuje, televizijoje. Pajutau, kad man labiausiai tinka garso bei vaizdo stilistika, be to, ir žodis klijuojasi. Gavusi bakalauro diplomą, išgirdo pasiūlymą dirbti laidos reportere. Labai džiaugėsi darbu. Politikos ir medijų magistrantūrą baigė jau dirbdama laidos vedėja.
Į LRT naujienų tarnybą atėjo prieš daugiau nei 15 metų - iš pradžių buvo praktikantė, tada reporterė, paskui vedė laidą „Labas rytas, Lietuva“, po motinystės atostogų grįžo vesti žinių, teko ir „Panoramos“ vedėjos kėdėje pasėdėti, galiausiai daugiau nei metus vedė laidą „Laba diena, Lietuva“. Prieš kurį laiką su žiūrovais laikinai atsisveikinusi Eglė Daugėlaitė jungiasi prie LRT TV naujienų tarnybos ir grįžta į LRT eterį, kuriame ves žinias. Žiūrovų pamėgta televizijos laidų vedėja džiaugiasi grįždama į televiziją naujoje pozicijoje, tačiau neslepia, kad pokyčiai atneša nemažai jaudulio.
Šią vasarą kartu su kolege ir anyta Jolanta Kryževičiene (kanalo „LRT kultūra“ laidų vedėja, LRT radijo kultūros laidų vyriausioji redaktorė) pradėjo vesti laidą „Radijo popietė“ per LRT radiją, tad reikia ruoštis. Eglė yra naujų patirčių rinkėja. Jai patinka save išbandyti nauju amplua, priimti iššūkius. Pusę metų dirbo dėstytoja VU Žurnalistikos institute, nemažai laiko atidavė trečio kurso televizijos specializacijos studentams.
Pomėgiai ir įkvėpimai
Boksas - šaltojo sezono pramoga, pasportavimas. Vasarą yra kitų sportinių veiklų. Šiuo metu sezonas uždarytas. Boksas yra labai įdomi ir šauni sporto šaka, žiemą bus galima grįžti.
Grįžti namo Eglei labai gera. Pravažiavusi pro ženklą „Klaipėda“ pajunta keistą ramybę. Regis, viskas sulėtėja. Viskas pažįstama, sava. Panašiai pasijunta, kai iš užsienio grįžta į Vilnių. Myliu Vilnių, nes čia yra mano sukurti namai, dešimtmetį trunkanti mano gyvenimo istorija, mano meilė, mano mėgstamos vietos. Šiandien važiuodama į fotosesiją leidosi J. Basanavičiaus gatve nuo kalno. Aukščiausiame taške atsiveria senamiesčio panorama. Tą vaizdą įsimylėjo studijų metais ir myli iki šiol.
„Man reikia palydovo, žmogaus, kurį pažįstu, su kuriuo galėčiau dalytis. Kai pusantrų metukų Nojus užmiega, žinoma televizijos laidų ir renginių vedėja Eglė Daugėlaitė-Kryževičienė išsiverda puodelį kavos ir prisėda lengvam pokalbiui apie gyvenimą Estijoje, motinystę ir mylimą darbą. Moteris neslepia - kol kas jai sunku atsakyti į populiarų klausimą, ar šie dalykai suderinami.“
Trumpa dosjė
- Gimimo data: 1988 01 04
- Svajonių šalis: Šiandien - Lietuva, kažkada - Ispanija.
- Gyvenimo citata: „Ir tai praeis.“
- Geriausias draugas: Tas, su kuriuo ir varge, ir džiaugsme.
- Nemėgstamiausias buities darbas: Valyti grindis ir pervilkti patalynę.
- Geriausias poilsis: Kelionės, knyga, saulė, patirtys.
- Labiausiai nuviliantis dalykas: Išdavystė.
- Ekstremaliausias poelgis: Šuoliui parašiutu jai prilygo per pusmetį parduota gyvenamoji vieta, kraustymasis, gimdymas ir vėl kraustymasis į kitą šalį.
- Už ką save apdovanotų: Sau norisi patapšnoti per petį, kai pavyksta įvykdyti planus, niekur nevėluoti, nieko neatšaukti.
- Neįgyvendintas pažadas arba svajonė: Išmokti prancūzų kalbą ir mėgstamą sportą paversti nepajudinama rutinos dalimi.
tags: #egle #daugelaite #gimimo #metai
