Programa siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. sukurti 5-6 m. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Priešmokyklinis ugdymas, kaip tiltas tarp darželio ir mokyklos, skirtas vaikams nuo 5-6 metų ir trunka vienerius metus. Šiuo laikotarpiu gilina rašytinės kalbos pradmenis - mokosi skirti ir jungti garsus, pažinti žodžių sandarą, pradeda skaityti trumpus žodžius ir sakinius, lavina dėmesio koncentraciją, kantrybę, gebėjimą užbaigti užduotis ir laikytis dienos struktūros. Nors daug diskutuota, visuotinis privalomas ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nuo 2023 m. nebuvo įvestas. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas skiriasi amžiaus tarpsniu ir ugdymo kryptimi. Ikimokyklinis ugdymas - tai vaiko pažindinimas su aplinkiniu pasauliu per žaidimus ir tyrinėjimą, be jokio spaudimo ar vertinimo. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių.
Kalbinio ugdymo svarba priesmokyklinukams
Kasdieninėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Vystantis kalbai sąmonėje vyksta sudėtingos mąstymo operacijos (palyginimas, analizė, sintezė, apibendrinimas, abstrahavimas). Per pojūčius gaunama informacija apdorojama, kuriami vaizdiniai, suformuojamos sąvokos ir išreiškiamos žodžiais. Didėjantis vaikų su kalbos raidos sutrikimais procentas (Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. net 84 proc.) rodo, kad kalbinis ugdymas yra itin svarbus.
Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Bendraudamas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms.
Metodai ir priemonės kalbiniam ugdymui
Apžvelgsime keletą interaktyvių metodų, priemonių ir būdų, kuriuos taikau savo praktikoje. „Interaktyvus teatras“ - puiki priemonė ugdyti mažųjų kalbiniams gebėjimams. Prijuostės, puoštos aplikacijomis, kurias galima keisti, modifikuoti, modeliuoti, šaukštų teatras, pirštukinės lėlės - skatina vaikus patiems kurti istorijas, pasakojimus, improvizuoti kuriant komandoje, dalintis vaidmenimis, inovatyviai pažinti pasaulį. Naudojant šią priemonę įvairių veiklų metu, galima sukurti daugybę skirtingų istorijų, užduočių, kurios skatina vaiką veikti čia ir dabar. Interaktyvaus teatro elementai puikiai tinka video pamokėlėms.
Learning apps, Wordwall, Jigsawplanet platformos - puikus pasirinkimas autorinių priemonių kūrimui. Interaktyvumas ugdant kalbinius gebėjimus ypač naudingas vaikams, kurie turi raidos vystymosi sutrikimų - atminties, dėmesio, elgesio, kalbos. Tokie vaikai sunkiau įsimena verbalinę informaciją, o vaizdai, ypač interaktyvūs, padeda susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį, įsiminti naują medžiagą.
Pastebima, kad šiandienos vaikų žodynas nepakankamai platus, kad vaikai ne visada geba įvardyti kasdien naudojamus daiktus, stebimus reiškinius, matomus gyvūnus, jiems sunku identifikuoti ir įvardyti veiksmus. Šioms kalbos ugdymo problemoms spręsti puikiai tiks skaitmeninės kortelės, kurias galima susikurti Bamboozle platformoje. Kūrybiškai parengtos užduotys vaikams neleis nuobodžiauti. Mystorybook platforma puikiai tiks interaktyvių skaitmeninių istorijų, pasakų kūrimui. Šią platformą galima pasiūlyti ir tėveliams. Visa šeima kartu gali kurti pasakojimus, o vaikas juos pristatyti grupėje.
Ugdant kalbinius gebėjimus, nereikia pamiršti ir tradicinių kalbos ugdymo būdų ir metodų - pasakų, pasakojimų, siužetinių žaidimų. Vaikui augant, keičiasi ne tik jo ūgis ar pomėgiai - keičiasi ir jo ugdymosi poreikiai. Tad Lietuvoje ugdymas yra skirstomas į skirtingus etapus: pirmasis - ikimokyklinis ugdymas, antrasis - priešmokyklinis ugdymas. Ikimokyklinis ugdymas - tai pirmasis ugdymo etapas, orientuotas į saugią, žaidimu grįstą aplinką, kurioje formuojasi pirmieji socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Tai laikotarpis, kai ugdymasis dar nėra siejamas su tikslingais akademiniais rezultatais - svarbiausia, kad vaikas būtų smalsus, aktyvus, jaustųsi saugus ir laimingas.
Dvikalbių vaikų kalbos ugdymas
Disertacinio tyrimo objektas - priešmokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimų ugdymas; tyrimo problema - kalbinės veiklos organizavimo ir skatinimo, taikant komunikacinį ugdymo metodą, pedagoginės sąlygos. Tyrimo tikslas - sukurti ir teoriškai bei empiriškai pagrįsti antrosios lietuvių (valstybinės) kalbos gebėjimų komunikaciniu metodu paremtą ankstyvojo ugdymo sistemą, atskleisti jos panaudojimo optimalias sąlygas. Tyrimo hipotezė: Dvikalbių vaikų lietuvių kalbos ugdymo procesas veiksmingas, jei: 1) tenkina komunikacinį kalbų mokymo modelį; 2) organizuota kalbinė sąveika pagrįsta specialia kryptinga ugdomąja veikla; 3) ugdomas gebėjimas orientuotis kalbinėje situacijoje; 4) skatinami kalbinės saviraiškos gebėjimai. Diagnostinio tyrimo metu ištirtas priešmokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų lietuvių kalbos saviraiškos lygis ir ypatumai, atskleistos dvikalbystės formavimosi šeimoje prielaidos, išanalizuotos ikimokyklinio ugdymo pedagogų nuostatos ugdyti dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimus, apžvelgiama eksperimentinio ugdymo socialine pedagogine aplinka. Atliktas ugdomasis eksperimentas patvirtino hipotezę apie dvikalbių vaikų lietuvių kalbos ugdymo proceso veiksmingumo sąlygas. Jo rezultatai liudija, jog sąmoningos komunikacijos principas, kuriuo grindžiamas komunikacinis kalbų mokymo modelis, yra pagrindinis lingvodidaktikos teiginys, kuriuo remiantis pasiekiama gero valstybinės kalbos išmokimo kalbų interferencijos sąlygomis.
Sistema lietuvių kalbos kaip valstybinės mokymo mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose sparčiai tobulinama; ugdymo įstaigos ieško būdų, kaip mokyti įvairių tautybių vaikus būti aktyviais Lietuvos piliečiais, kartu puoselėjant savo etninę kultūrą. Lietuvos švietimo reforma akcentuoja tautinių mažumų pilietinės ir tautinės tapatybės formavimą, o Tautinių mažumų įstatymas numato visų piliečių teises ir galimybes integruotis į Lietuvos kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Pastangos užtikrinti valstybinės kalbos mokymąsi pasireiškia įvairiuose įstatymuose, nutarimuose ir programose: Valstybinės kalbos įstatyme, Tautinių mažumų mokymo įstaigų mokytojų rengimo programoje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimuose, lietuvių kalbos mokymo centrų veikloje ir kt. Svarba mokytis lietuvių kalbos nekvestionuojama. Nežinant valstybinės kalbos, žmogus turi ribotas galimybes visuomeniniame gyvenime: dirbti su klientais (valstybinėse ar privačiose paslaugose), gauti ir skleisti svarbią informaciją bei realizuoti savo gebėjimus dominančiose veiklos srityse ir laisvalaikio centruose. Kalbų mokėjimas skatina toleranciją ir bendradarbiavimą, pasireiškiantį per etninių, tradicinių ir kultūrinių papročių pripažinimą, etninių bendruomenių harmonijos stiprinimą ir glaudesnį ryšį tarp valstybės ir mažumų. Taigi, nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas gali trukdyti sėkmingai integruotis tautinių mažumų į politinį, ekonominį ir kultūrinį šalies gyvenimą, taip pat į multikultūrinę pasaulio erdvę. Šiuolaikinio pasaulio integracijos procesai reikalauja bendrauti su įvairių tautybių žmonėmis, kalbančiais kitomis kalbomis, tačiau gyvenančiais toje pačioje erdvėje. Nuolat auganti daugiakalbio pasaulio įvairovė, vis daugiau vaikų atsiduria daugiakalbėje aplinkoje.
| Aspektas | Ikimokyklinis ugdymas | Priešmokyklinis ugdymas |
|---|---|---|
| Amžius | Nuo gimimo iki 5-6 metų | Nuo 5-6 metų (vieneri metai) |
| Pagrindinis tikslas | Pažindinimas su pasauliu per žaidimus ir tyrinėjimą, socialinių, emocinių, kalbinių ir fizinių įgūdžių formavimas | Rašytinės kalbos pradmenų gilimas, dėmesio koncentracijos, kantrybės lavinimas, pasiruošimas mokyklai |
| Vertinimas | Nėra spaudimo ar vertinimo | Vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas |
| Priėmimas | Pagal ugdymo įstaigos tvarką | Privalomas, priėmimas pagal nustatytą tvarką, gali būti elektroniniu būdu |
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #kalbinis #ugdymas
