Pirmadienį prasideda naujas mokymo(si) etapas, keliantis nerimą ir ugdytojams, ir vaikams. Šiomis dienomis ypatingai akcentuojama dienos plano (dienotvarkės, režimo) būtinybė. Suplanuota diena turi padėti vaikams suvokti, jog nustatytu metu reikės atidėti į šoną mėgstamus žaislus ar užsiėmimus ir sutelkti dėmesį į mokymąsi. Dienos planas primins vaikams, kad jų gyvenime yra ir pareigų, ir malonumų. Gyvenimas, laikantis dienotvarkės, nėra savaime nei blogas, nei geras, tačiau tai diktuoja tam tikrą ritmą. Tokia aiškiai surašyta ir visiems matomoje vietoje pakabinta dienos struktūra suteiks ramybės ir stabilumo.
Nėra nieko nuobodžiau nei diena iš dienos besikartojanti rutina, bet ji šiandien - svarbiausia. Galbūt šiomis karantino dienomis jau juntate nuovargį, nerimą ar net neaiškų susierzinimą? Šie jausmai kyla ne tik dėl per vieną savaitgalį apsivertusio pasaulio, bet ir pamestos rutinos, kurią privalome atnaujinti ar naujai susikurti sau bei savo vaikams. Melburno universiteto psichologijos profesorė Lea Waters teigia, kad dienos planas žmogui padeda pamatyti tam tikrą pabaigą - kiekvienos dienos tikslą, kuris suteikia tam tikrą prasmę ir pasitenkinimą. Šiandienos ramių ir streso nekeliančių namų receptas apima tik du ingredientus: kuo daugiau rutinos ir pozityvaus esamos situacijos išnaudojimo. Kada turėjome tiek laiko savo šeimos nariams? Šiandien!
Dienos Plano Svarba ir Nauda
Reguliarus dienos režimas ugdo sveikatai naudingus įpročius ir lavina savarankiškumą. Vaikai mokosi laikytis dienotvarkės ir savikontrolės. Kai vaikas žino, kas vyks toliau, jis jaučiasi saugesnis ir labiau kontroliuoja situaciją. Be to, vizuali dienotvarkė padeda ugdyti savarankiškumą. Vaikas gali pats pasižiūrėti į planą ir žinoti, kad po pusryčių reikia apsirengti, o po žaidimo lauko - plauti rankas. Vizualūs elementai taip pat padeda vaikams su įvairiomis specialiosiomis reikmemis. Vaikams su autizmo spektro sutrikimu, ADHD ar kalbos sutrikimais vizualūs planavimo įrankiai dažnai tampa tikra išgelbėjimo ratu. Vienas iš būdų suderinti skaitmeninį ir fizinį pasaulį - naudoti planšetę kaip kūrybos įrankį. Galite kartu su vaiku sukurti dienotvarkę planšetėje, o paskui ją atspausdinti ir pakabinti.
Kai vaikas jaučiasi saugus ir žino, kas vyks toliau, jis gali labiau atsipalaiduoti, būti kūrybiškesnis ir laimingesnis. Visos šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu.
Fizinio Aktyvumo, Miego ir Mitybos Rekomendacijos
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 23 % suaugusiųjų ir net 80 % paauglių nepakankamai juda. Vaikystėje suformuoti sveiki fizinio aktyvumo, mitybos, miego ir higienos įpročiai padeda išlaikyti gerą savijautą ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Vaikai ir paaugliai kasdien turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 60 minučių, pasirinkdami vidutinio ar didelio intensyvumo veiklą. Norint dar didesnės naudos sveikatai, rekomenduojama šį laiką pratęsti iki 1,5-2 valandų per dieną.
Vaikams būtinas ir pakankamas miegas, kuris svarbus augimui, imuninei sistemai, emocinei pusiausvyrai ir mokymosi gebėjimams. Miego trūkumas gali lemti nuovargį, susikaupimo sunkumus ir sveikatos problemas. Rekomenduojamas miego laikas pagal amžių:
- Kūdikiams (0-3 mėn.): 14-17 val.
- Kūdikiams (4-11 mėn.): 12-16 val.
- Mažiems vaikams (1-2 metai): 11-14 val.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 metai): 10-13 val.
- Mokyklinio amžiaus vaikams (6-12 metų): 9-12 val.
- Paaugliams (13-17 metų): 8-10 val.
Valgyti rekomenduojama 4-6 kartus per dieną: 3 pagrindiniai valgymai - pusryčiai, pietūs, vakarienė ir 2, 3 užkandžiai. Svarbu į vaiko racioną kasdien įtraukti įvairius vaisius ir daržoves, kurie aprūpina organizmą vitaminais, mineralais ir skaidulomis. Vietoj saldžių užkandžių vaikui verčiau pasiūlyti šviežių vaisių ar daržovių. Geriau vengti tokių maisto gamybos būdų kaip kepimas, rūkymas, gruzdinimas, virimas riebaluose, sūdymas, nes jų metu gali susidaryti įvairios kenksmingos medžiagos. Taip pat ribokite perdirbtų produktų su transriebalais kiekį kaip gruzdintos bulvytės, šaldytos picos, šokoladiniai batonėliai ir panašiai. Maistą gaminkite su kuo mažiau druskos, vietoje jos naudokite natūralius prieskonius.
Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus, bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą. Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal. Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos. Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė. Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto. Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/ 1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt. Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.
Savarankiško Dienos Plano Sudarymas
Siūlome kasdienių veiklų planą, kuris - jūsų ir jūsų vaikų rankose. Tam, kad išvengtumėte minėtų įtampų, elkitės visiškai priešingai: planas neturi būti griežtas ir nekintantis - į jo sudarymą įtraukite visus šeimos narius, leiskite vaikams pasakyti savo nuomonę ir įtraukti jų idėjas. Šioje lentelėje nurodyti laikai bei veiklos gali skirtis, jei dienotvarkę rengsite pagal savo įpročius ir galimybes. Svarbiausia, reguliariai skirti laiko visoms išvardintoms veikloms.
Vizualios Dienotvarkės Kūrimas
Maži vaikai dar nemoka skaityti arba tik mokosi, todėl tekstinė dienotvarkė jiems nepadės. Net ir mokantys skaityti vaikai dažnai geriau reaguoja į vaizdus - juk mūsų smegenys apdoroja vaizdines informacijas daug greičiau nei tekstą. Vienas populiariausių vizualios dienotvarkės būdų - magnetinė lenta su atskiromis veiklų kortelėmis. Galite įsigyti paruoštą rinkinį arba pasidaryti patys. Kas šiame metode yra ypač patrauklaus? Vaikas gali fiziškai perkelti kortelę į „atlikta” skiltį arba apversti ją, kai veikla baigta. Šis fizinis veiksmas suteikia pasiekimo jausmą - „aš tai padariau!”. Magnetinė lenta taip pat lanksti - galite lengvai keisti veiklų tvarką, jei diena susiklosto kitaip nei planuota. Savaitgaliais dienotvarkė gali būti visai kitokia nei darbo dienomis, ir tai nesudėtinga pritaikyti.
Patarimas tėvams: pradėkite su paprastesne dienotvarkė, kur yra tik 5-7 pagrindinės veiklos. Kai vaikas pripras prie sistemos, galite pridėti daugiau detalių. Jei norite, kad vaikas tikrai įsitrauktų į planavimo procesą, leiskite jam pačiam sukurti savo dienotvarkę. Paimkite didelį popieriaus lapą, spalvotus pieštukus ar flomasterius ir kartu nupieškite dienos veiklas. Galite naudoti ir nuotraukas. Nufotografuokite vaiką atliekantį įvairias veiklas: valantį dantis, valgantį, žaidžiantį, skaitantį knygą prieš miegą. Atspausdinkite šias nuotraukas ir priklijuokite ant kartono. Kūrybinis procesas gali tapti puikia šeimos veikla. Vyresni broliai ar seserys gali padėti jaunesniesiems, o tai stiprina šeimos ryšius ir moko bendradarbiavimo. Be to, kai vaikas dalyvauja kuriant dienotvarkę, jis jaučia nuosavybės jausmą ir labiau nori jos laikytis. Tokią dienotvarkę galite kabinti ant sienos vaiko kambaryje, ant šaldytuvo ar bet kurioje kitoje matomoje vietoje.
Realių Dienotvarkių Pavyzdžiai
Noreciau Jusu pasiteirauti, ka veikia Jusu leliukai per diena? Musu lelytei 8 menesiukai. Keliames apie 6:30. ir pavalge, nusiprause toliau uzmiegam iki 9:30. Po to keliames, pazaidziam, higienos reikaliukus atliekam, pusryciaujam (velyvi pusryciai, priespieciai) kosyte su jogurtuku. Tuo pat metu ir mamyte kavukes pasiurbcioja. 2 k. per savaite einame i lopseli 2 valandoms. Ir po lopselio uzsiemimu pavarge miegame laukutyje apie 1 val. Jei neiname i lopseli, miegame tik apie 30 min. Po to vel higiena, pietus lelytei ir zaidziam ant zemes zaidimu kampelyje kartu arba ji viena. O mama tuomet pasitvarko namukus, padaro ko skanaus tetukui. Mokomes pastoveti, ropoti, mankstinames. I lauka einam mazdaug kas antra diena, po pietu. Pavakariu kosyte pas mus apie 16 - 17 val. Po to vel zaidimai, vartom knygeles, zurnalus, einam i balkona pasidomauti, apie 10 - 15 min. leidziu paziureti filmuku. Gal cia nusikaltimas? Po darbo tetis viasaip kaip skraidina po namus, sportuoja su lelyte. Maudomes 2 k. per savaite, pries paskutini valgyma, apie 19 val., o jau apie 20 val. Labai idomu kaip Jus gyvenate su leliukais?
Sveikos mamytes oj mes jau ropojam, patys atsistojam, mokam jau nulipti nuo lovos, pora karteliu jau patys padareme zingsnelius, burbam, snekam, oj veiklos namie netruksta ypac po to kai buvo kaukolyte luzus. aciu dievuliui kad viskas gerai jokiu pasekmiu nieko nebuvo nuo to laiko jo nebepalieko vieno nei minutej ,nebent manieze, o jeme jis labai nenori buti. net nespeju pastatyt ant pavirsiaus o jis jau verkia. o musu dienotverke kaip ir nera dar labai nusistovejus. atsikeliam apie 9. papusryciaujam, toliau vaikstinejam, tyrinejam mamos puodus, stiklainius. apie 12-1 einame i lauka miegeliu trunka apie 2 valandas o tdada ir vel viskas is naujo... jau kelinta diena nebemigdau jo vakare nors jis ir nebelabai prasosi, taipat jau kelias naktis migdeme ji manieze kitam kambary, pirma nakty miegojo labai gerai, bet as kaip niekad blogai, buvo kaip niekad neramu kad sunaus nera salia. vyras net juokesi. saliona visa pagelvem striukem isklojus bijojau kad islips o kitas naktis ir prabusdavo daznaiu ir su verksmai. bet vistiek geriau nei tuomet kai miegodavo kartu su mumis, o nusprendziau migdyti kitam kambary nes jau buvome prisipratine miegoti su savim lovoje. bet nusprendziau gana, ir miegosime nuo siol atskirai taip pat mes dar neturime nei vieno dantuko net nezinau gerai cia ar blogai.
Keliasi kaip laikrodukas 6:30 , o man pats saldziausias miegas, pasiguldau salia ir dar as miegu pusiau,kol jis spardos salia, tada jau tenka eiti vistiek pieno misini daryt apie 7val pavalgo, tada siaip taip priverciu ji dar miegoti iki mazdaug 9val (uzmiega vistiek jau apie 8 ar po 8), tada keliames ir pries 10val valgom kokia nors grudu kose.tada palieku ji viena zaisti jo kambaryje, jis jau labai gerai ropoja irgi,vakar net isigandau,uzlipu i virsu-sunaus nera!!!
Sveikatos Priežiūra Ir Veiklos Vaikams
Per ilgas laikas praleistas prie ekranų gali kelti priklausomybę, trikdyti miegą, pabloginti mitybos įpročius, mažinti fizinį aktyvumą ir daryti neigiamą įtaką mokymuisi. Ikimokyklinio amžiaus vaikams PSO rekomenduoja ekranų laiką riboti iki 2 valandų per dieną, o vyresniems vaikams taip pat siekti panašaus susitarimo.
Blogiausia, kas gali nutikti šiomis dienomis - nuo ryto įjungtas televizorius ir ant sofos susodinti bei palikti vaikai. Atsiradusį laiką išnaudokite protingai: žaiskite, kartu kurkite naujas veiklas ar atlikite namų ruošos darbus. Atsiradusį nerimą gydykite pokalbiais: su savimi pačiu, vaikais, artimaisiais ir draugais.
Štai keletas pavyzdžių edukacinių veiklų, kurios gali būti įtrauktos į vaiko dienos planą, atsižvelgiant į amžių ir pomėgius:
- Origami dirbtuvės: Vaikus bus kviečiami pasinerti į japoniškų lankstinių ,,Origami” pasaulį. Galėsite išlankstyti savo mėgstamą gyvūną ar net visą zoologijos sodą! (6-18 metų vaikams)
- Indiškų raštų piešimo pamoka: Šiose dirbtuvėse jaunesni vaikai bus kviečiami susipažinti su tradiciniais indiškais raštais ir išmoks, kaip susikurti savo mandalą. Vyresni vaikai galės tuos pačius piešimo motyvus panaudoti piešiniams ant kūno, kuriems naudojami natūralūs augaliniai chna dažai. (8-18 metų vaikams)
- Elektrainis: minkomos grandinės: Edukacijos metu vaikai išsiminkys savo norimos spalvos ir formos elektrainį, veikiantį kaip elektros grandinė. Prie jos mažieji kūrėjai galės prijungti ir įjungti savo pasirinktus priedus - elektros variklius ir lemputes. (9-10 metų vaikams)
- Technikos mokslas ir technika vaikams: Ekskursijos metu vaikai aplankys dvi interaktyvias ekspozicijas „Technikos mokslas“ ir „Technika vaikams“, kuriose žaisdami spalvingais eksponatais susipažins su įvairiais fizikos reiškiniais: šviesa, energija, jėgos perdavimu, magnetiniais laukais, garsu, elektra. (7-8 metų vaikams)
- Mirioramos spektaklis „Sveiki gyvi! Indomi knygelė“: Spektaklis, kuriame su vaikais žaidžia ir bendrauja du juokingi personažai (profesionalūs aktoriai-mimai Šarūnas Gedvilas ir Žilvinas Beniušis), pastatytas pagal prieš 100 metų sukurtas vaikiškas knygeles. Miriorama - tai tų laikų teatras, ranka sukamo vaizdo „televizorius“, kurį vaikai gali patys rodyti ir žiūrėti. (5-12 metų vaikams)
- Animacijos dirbtuvės: „Skalvijos“ kino centras kviečia vaikus ne tik žiūrėti animacinius filmus, bet ir pasimokyti juos kurti. Animacijos dirbtuvių metu vaikai, kartu su animacijos profesionalais kurs trumpus filmukus pikseliacijos (stop kadro) technika. Užsiėmimas vyks lauke. Esant blogam orui, persikelsime į kino teatro erdves ir išmėginsime animacijos kūrimą koliažo technika. (8-12 metų vaikams)
- Žaidžiame poeziją: Kartais eilėraštį „iš galvos“ parašyti labai sunku. Dalyviams išdalinamos kortelės su atskirais vaikiško eilėraščio žodžiais. Dėlionės principu visi kuria savo posmus, vėliau juos skaito. Be galo smagu sudėlioti savo eilėraštį! (8-12 metų vaikams)
- Žvakių liejimas: Žvakių liejimas - tradicinis amatas, kuriuo seniau užsiimdavo tik nedaugelis, dažniausiai moterys ir vaikai žvakes liedavo ilgais ir tamsiais žiemos vakarais. Senovėje žvakė buvo nepakeičiamas ir labai branginamas šviesos šaltinis. Taip pat tikėta, kad vaško žvakės padeda apsisaugoti nuo ligų ir kitokių nelaimių. Užsiėmimo metu vaikai ir tėveliai susipažins su žvakių liejimo amatu, papročiais bei tradicijomis, galės pasidaryti rankų darbo vaškinę žvakę iš natūralaus bičių vaško. (vaikams nuo 7 metų)
- Juostų vijimas: Juostų vijimas - vienas seniausių juostų audimo būdų, pasižymintis spalvų ir raštų gausa, reikalaujantis kruopštumo ir kantrybės. Juostų raštų gali būti pačių įvairiausių: nuo paprastų iki labai sudėtingų, tokių kaip išilginiai dryžiai, eglutės ar vingeliai. Vytinės juostos gali būti pritaikytos ir kasdieniam naudojimui, jomis galima perrišti ar apjuosti drabužius, kitaip derinti aprangoje. Užsiėmimo metu vaikai ir tėveliai sužinos apie tradicinius vytinių juostų raštus, kaip nusipiešti norimą juostos piešinį ir tinkamai suverti siūlus į kaladėles. (vaikams nuo 8 metų)
- Šiaudinių sodų, papuošimų, žaisliukų rišimas: Tradicinis šiaudinis sodas - tai tarsi sumažintas „pasaulio modelis“, nuo seno naudojamas lietuvių liaudies papročiuose. Sodas buvo rišamas vestuvėms, krikštynoms, per kalendorines šventes. Jis kabinamas virš stalo, kartu su stalu sudarydamas sakralinę erdvę. Palubėje kabantis sodas siejasi su dangaus sodu - rojumi arba dausomis. Žaisliukai ar sodai veriami ant siūlo iš sausų šiaudų, taip sudarant įvairias geometrines figūras. Paprasčiausia tradicinė forma, tai dvi piramidės sujungtos pagrindais. Tačiau ir ši paprasta forma reikalauja kruopštumo ir kantrybės. Vaikai ir tėveliai užsiėmimo metu galės susirišti nesudėtingą šiaudinę figūrą. (vaikams nuo 8 metų)
- Edukacinė programa tėvams ir vaikams „Augti ir auginti“: Programa „Augti ir auginti“ (dailės terapijos kryptis) skirta skatinanti vaikų ir tėvų bendravimą, per pojūčių atpažinimą, įveikiant gyvenimo sunkumus. Šioje programoje naudojamos multisensorinės priemonės, užsiėmimai vyksta multisensorinėje erdvėje, kuri sukuria malonių pojūčių, įspūdingų šviesų ir relaksacinių garsų aplinką. Jaukioje erdvėje žaisdami ir bendraudami auginsime emocinį intelektą, mokysimės atsipalaiduoti, bei pažinti save ir savo vaiką. (5-12 metų vaikams)
- Emocinio intelekto lavininimo programa tėvams ir vaikams „Rimti pokalbiai”: Programa „Rimti pokalbiai“, skirta jauniems tėvams su vaikučiais (0-4 metų amžiaus), suteiks žinių tėvams, kaip nuo ankstyvos vaikystės skatintas vaiko ir tėvų bendravimas sąlygoja kokybišką vaiko vystymąsi ir palaiko glaudų šeimos santykį. Programa paremta remiantis Trisdešimt Milijonų žodžių programa (TMŽ). Pagal medicinos daktarės Danos Suskind knygą „Kaip kalbėjimas lavina vaiko smegenis“ ir mokslininkų B.Hart ir T.Risley tyrinėjimais. Užsiėmimus vykdo sertifikuota geštalto terapeutė Daiva Žukauskienė. (0-4 metų vaikams)
- Kūrybinės dirbtuvės „Atvirukas mylimam tėveliui“: Kūrybinėse dirbtuvėse vaikais kartu su dailininke Daiva galės pasigaminti atvirukus Tėvo dienai. (8-12 metų vaikams)
- Muzikalumo bei kūrybiškumo ugdymo būrelis „Linksmieji žiogeliai“: Užsiėmimų metu būrelyje dainuojama, šokama, grojama įvairiais instrumentais, improvizuojama, daromi įvairūs teminiai darbeliai. Per tai vystomas ritmo pojūtis, muzikalumas, kūrybiškumas, artistiškumas, smulkioji ir stambioji kūno motorika, ugdomi socialiniai įgūdžiai. (1,5 - 3,5 metų vaikams ir 5-8 metų vaikams)
- Patyriminis judesio užsiėmimas „Kelionė žmogaus evoliucijos žingsniais”: Naujai patirsime kvėpavimo procesą būnant vienaląsčiu organizmu, o tada užaugsime, transformuosimės. Užaugę išmoksime ropoti, vėliau atsispirti ir eiti į pasaulį. Tyrinėsime aplinką visu kūnu, kiekviena jo ląstele. Šis užsiėmimas įdomus bei naudingas vaikams, leis tarsi naujai įsikūnyti, įprasminti savo kūno galimybes. Užsiėmimą veda kūno ir judesio terapeutė bei menininkė Kristina Skaldina-Moška. (7-10 metų vaikams)
- Japoniškos gimnastikos Noguchi Taiso ir avangardinio šokio „Buto“ kūrybinės dirbtuvės: Kūrybinių dirbtuvių metu vyks elementaraus šokio ir teatro pagrindų užsiėmimai. Juose vaikai skatinami laisvai tyrinėti erdvę, suvokti savo kūno sugebėjimus, stebėti sąveiką su aplinkoje esančiais daiktais, kitais kūnais. Laisvų tyrinėjimų metu, atliekant judesius bei jų derinius įvaldoma vaidyba, ugdomas dalyvio scenos meno suvokimo pagrindas. Įgautos žinios taikomos šokio-spektaklio, eskizo pavidalu. Užsiėmimo siekiamas rezultatas - ne tik žinių, judesio scenoje technikos įvaldymas, bet ir kostiumų, scenografijos panaudojimo patirties, pasitikėjimo savo kūrybine galia ugdymas. (6-7 metų vaikams)
- Pojūčių teatro dirbtuvės: Pojūčių teatras kuria performansus, kuriuose be įprastų žiūrovų dalyvauja ir žiūrovai uždengtomis akimis. Tokiame performanse jautriau patiriamas judesys, prisilietimas, garsas, kvapas, skonis, išgirstamas tekstas, pajuntama atmosfera ir tarpžmogiškas bendravimas. Šį kartą Pojūčių teatras pakvies sekti vandens lašelio kelionę per skirtingas vandens formas, kurias ne tik pamatysime bet ir pajusime: paliesime, užuosime, paragausime. Kelionės gidė - Pojūčių teatro aktorė Raminta Šniaukštaitė. (0-3 metų vaikams)
- Paskaita ekspozicijoje „Malina“: Paskaita apie Antrojo pasaulinio karo Vilniaus gete egzistavusias slaptavietes - „Malinas“ kuriose slapstėsi Vilniaus geto žydai ir ekspozicijos lankymas. (12-18 metų vaikams)
Atminkite, kad svarbiausia taisyklė kuriant dienotvarkę vaikams - ji turi būti lanksti. Gyvenimas nėra tobulas, ir ne kiekvieną dieną viskas vyksta pagal planą. Kartais atsiranda nenumatytų įvykių, kartais vaikas serga, kartais tiesiog reikia spontaniškumo. Kai vaikas auga, keičiasi ir jo poreikiai. Dvejų metų vaikui gali reikėti labai paprastos dienotvarkės su keliais pagrindiniais punktais, o penkeriems - jau detalesnės su daugiau veiklų. Sezoniniai pokyčiai taip pat gali reikalauti dienotvarkės koregavimo. Vasarą, kai dienos ilgesnės ir yra atostogų, dienotvarkė bus visai kitokia nei žiemą, kai anksti temsta ir vyrauja mokyklos režimas. Klausykite savo vaiko. Jei matote, kad kažkas dienotvarkėje neveikia, kalbėkitės ir keiskite. Galbūt tam tikros veiklos laikas netinka, arba reikia daugiau pertraukų. Galiausiai, vizuali dienotvarkė - tai ne tik vaikų įrankis. Visa šeima gali turėti naudos iš aiškaus dienos ritmo. Kai visi žino, kas ir kada vyksta, sumažėja nesusipratimų, konfliktų ir streso. Pradėkite paprastai, eksperimentuokite su skirtingais metodais ir raskite tai, kas veikia jūsų šeimai. Galbūt jums puikiai tiks magnetinė lenta, o gal labiau patiks piešti kartu su vaiku. Atminkite, kad tobulos dienotvarkės nėra. Bus dienų, kai viskas vyks sklandžiai, ir dienų, kai viskas subyrės. Ir tai visiškai gerai. Dienotvarkė - tai ne griežtas įstatymas, o švelnūs bėgiai, padedantys visiems jaustis geriau ir žinoti, ko tikėtis.
