Menu Close

Naujienos

Galimas nėštumas po trumpalaikių mėnesinių: ar tai įmanoma?

Daugeliui moterų kyla klausimas, ar galima pastoti mėnesinių metu. Nors didžioji dalis mano, kad mėnesinės yra natūrali apsauga nuo nėštumo, tai yra mitas. Nors tikimybė pastoti lytinių santykių metu per mėnesines yra nedidelė, ji nėra nulinė. Kiekvienos moters ciklas yra unikalus, todėl ir rizika gali skirtis.

Menstruacinis ciklas ir ovuliacija

Menstruacinis ciklas - tai sudėtingas hormonų reguliuojamas procesas, kuris kartojasi kiekvieną mėnesį vaisingo amžiaus moters organizme. Šis ciklas yra būtinas norint pasiruošti nėštumui. Ciklas skaičiuojamas nuo pirmosios mėnesinių dienos iki dienos prieš kitas mėnesines. Normalus ciklas trunka nuo 22 iki 35 dienų, vidutiniškai - 28 dienas.

Ciklą sudaro kelios fazės:

  • Menstruacinė fazė: prasideda kartu su kraujavimu. Hormonų (estrogeno ir progesterono) lygiai sumažėja, o gimdos gleivinė pasišalina.
  • Folikulinė fazė: prasideda kartu su menstruacine faze, bet baigiasi ovuliacija. Pagumburis siunčia signalą hipofizei, kad išskirtų FSH. Šis hormonas stimuliuoja kiaušides gaminti folikulus.
  • Ovuliacinė fazė: tai trumpiausia fazė, trunkanti 1 dieną. Prieš ovuliaciją smarkiai pakyla LH lygis, todėl subrandintas kiaušinėlis išlaisvinamas ir keliauja kiaušintakiu link gimdos.
  • Liuteininė fazė: po ovuliacijos folikulas tampa geltonkūniu, kuris išskiria progesteroną ir estrogeną. Jei pastojama, organizmas pradeda gaminti žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG). Jei apvaisinimas neįvyksta, geltonkūnis sunyksta.

Ovuliacija - tai procesas, kurio metu subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisintas. Įprasto ciklo metu (28-30 ir daugiau dienų) vaisingos dienos prasideda maždaug 11 ir baigiasi 18-20 ciklo dienomis. Taigi, kelios dienos prieš numatomas mėnesines yra saugiausias metas mylėtis nesibaiminant pastoti.

Moters mėnesinių ciklo schematinis vaizdavimas

Kodėl mėnesinės nėštumo metu išnyksta?

Mėnesinių ciklo metu vykstančius procesus valdo hormonai, kurių koncentracija nėštumo metu pakinta. Dėl pakitusios hormonų koncentracijos pastojus nebevyksta ovuliacija, sustoja cikliškas gimdos gleivinės audinio atsinaujinimas, storėjimas ir išsivalymas. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis, t.y. nėštumas nutrūktų.

Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ prie jos prisitvirtinančią apvaisintą kiaušialąstę, t.y. gimda ruošiasi nėštumui. Jeigu apvaisinimas neįvyksta ir moteris nepastoja, prasideda mėnesinės. Jų metu išvešėjusi gimdos gleivinė atsiskiria ir pasišalina. Trumpas atsakymas į klausimą, ar mėnesinės nėštumo metu yra įmanomos, yra „Ne“. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis, t.y. nėštumas nutrūktų.

„Mėnesinės" nėštumo metu: kada tai ne mėnesinės?

Nėštumo metu mėnesinių nebūna, tačiau pasitaiko tepimas, negausus ar gausesnis kraujavimas dėl kitų priežasčių. Jį besilaukianti moteris gali palaikyti mėnesinėmis. Todėl, jei kraujavimo pobūdis lyginant su ankstesniais ciklais yra pakitęs, jei kraujavimas pasireiškia ne „pagal grafiką“, būtina apsilankyti pas ginekologą ar bent jau atlikti nėštumo testą, ypač jei pastaruoju metu turėjote lytinių santykių, kurių metu buvo tikimybė pastoti.

Kraujavimo nėštumo pradžioje priežastys:

  • Implantacinis kraujavimas: Apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant išvešėjusiose gimdos gleivinėje ji truputį pažeidžiama ir gali pasirodyti keli lašeliai kraujo arba nedidelis, porą dienų trunkantis tepimas. Įprastai tai įvyksta praėjus maždaug savaitei po ovuliacijos, t.y. likus maždaug savaitei iki mėnesinių pradžios.
  • Negimdinis (ektopinis) nėštumas: Apvaisintas kiaušinėlis kartais įsitvirtina ne gimdoje, kur turėtų, o už jos ribų, dažniausiai - kiaušintakyje. Ne gimdos audiniai nėra pasirengę „priimti“ gemalo, be to jis dažniausiai įsiskverbia giliai, stipriai pažeisdamas audinių vientisumą ir sukeldamas kraujavimą. Kraujavimo intensyvumas dažnai panašus arba didesnis, nei per mėnesines, tačiau kartais kraujavimas gali būti labai stiprus, net pavojingas moters gyvybei.
  • Persileidimas: Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui būdingas ne nedidelis tepimas, o mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas. Kraujavimą dažnai lydi ir kiti simptomai: spazmai, stiprus skausmas nugaros apačioje ir/arba pilvo srityje, buvusių nėštumo simptomų (pykinimo, krūtų jautrumo ir pan.) dingimas.
  • Mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai: Nėštumo metu į visą gimdą, tad ir į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa jautresnis, pažeidžiamesnis. Tepimas ar nedidelis kraujavimas gali pasireikšti po lytinių santykių, ginekologinės apžiūros (ypač jeigu atliekamas gimdos kaklelio tyrimas) ir pan.
  • Subchorioninė hematoma: Kraujavimas gali būti susijęs su gemalo dangalo (choriono) atsiskyrimu nuo gimdos sienelės. Įprastai ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime, tačiau intensyvesnis kraujavimas siejamas su didesne persileidimo arba priešlaikinio gimdymo rizika. Nustačius subchorioninę hematomą nėščiajai rekomenduojama dažniau tikrintis, reguliariai atlikti ultragarsinį tyrimą.
  • Gestacinė trofoblastinė liga: Reta liga, kuri prasideda, kuomet apvaisintas kiaušinėlis vystosi nenormaliai, t.y. gemalas žūsta, o jo gaurelinis dangalas dėl ląstelinių pakitimų vystosi anomaliai, galiausiai suformuoja piktybinį naviką.
  • Infekcija: Įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos ir pan. gali būti kraujavimo ne mėnesinių metu priežastimi. Dažniausiai kraujavimas kyla dėl to, kad infekcijos paveiktas gimdos kaklelis arba lytiniai organai yra jautresni, lengviau pažeidžiami (todėl įprastai kraujuojama po lytinių santykių) arba ant jų atsiranda žaizdelių, opelių.
  • Gimdos kaklelio polipas: Gimdos ir gimdos kaklelio polipai siejami su kraujavimu ne menstruacijų metu. Polipų kraujavimas pastojus yra dar dažnesnis dėl nėštumo metu veikiančių hormonų ir intensyvesnės kraujotakos gimdoje.
  • Gimdos kaklelio vėžys: Kraujavimas ne menstruacijų metu (ypač po lytinių santykių) yra vienas iš dažniausiai pastebimų gimdos kaklelio vėžio simptomų.
Simptomai, galintys reikšti nėštumą

Kraujavimo nėštumo viduryje ir pabaigoje priežastys:

  • Su placenta susijęs kraujavimas:
    • Žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga: Placenta visiškai arba iš dalies dengia vidinę gimdos kaklelio dalį. Esant placentos pirmeigai gali nebūti jokių simptomų, tačiau tepti, silpniau ar stipriau kraujuoti.
    • Placentos atšoka: Placenta nuo gimdos sienelės turėtų atsiskirti jau gimus kūdikiui, tačiau kartais placentos dalis (rečiau visa placenta) atsiskiria anksčiau. Placentos atšoką beveik visuomet lydi kraujavimas.
  • Vaisiaus kraujagyslių pirmeiga: Tai reta patologija, kuomet „atviros“, placentos arba virkštelės audiniu neapsaugotos kraujagyslės gali pasislinkti po kūdikiu ir plyšti prasidėjus gimdymui. Prasidėjęs kraujavimas yra labai pavojingas vaisiui.
  • Gimdos plyšimas: Dažniausiai pasitaiko, jeigu prieš tai buvo atlikta cezario pjūvio arba kitokia gimdos vientisumą pažeidusi operacija, tuomet plyšimas įvyksta rando vietoje. Plyšus gimdai kraujavimą lydi staigus, stiprus pilvo skausmas, sąrėmių išnykimas (jeigu plyšimas įvyksta prasidėjus gimdymui), vaisiaus būklės blogėjimas. Kartais pirminiai požymiai nėra ryškūs, tačiau jie po truputį stiprėja.
  • Priešlaikinis gimdymas: Priešlaikiniu gimdymu yra laikomas gimdymas nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės. Jo simptomai yra panašūs, kaip ir vėliau vykstančio gimdymo: apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas, gimdos susitraukimai, gimdos kaklelio trumpėjimas ir atsivėrimas. Prasidedantį priešlaikinį gimdymą dažnai parodo ir kraujingos išskyros iš makšties.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kraujavimo nėštumo metu priežastys yra įvairios, tačiau į šį simptomą, ypač jei kraujo pasirodė vėlesniu nėštumo laikotarpiu, negalima numoti ranka. Pastebėjus nedidelį tepimą, kraujavimą, kraujingas išskyras, kraujo pėdsakus šlapime reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jeigu kraujavimas labai intensyvus, kraujuojama stambiais krešuliais su audinių gabaliukais, kraujavimą lydi kiti simptomai (nugaros ir/arba pilvo skausmas, spazmai, galvos svaigimas, silpnumas, karščiavimas ir pan.) būtina nedelsiant vykti į ligoninę arba kviesti greitąją pagalbą.

Prasidėjus net ir nedideliam kraujavimui reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių. Kraujuojant reikėtų naudoti tik įklotus arba paketus, o ne tamponus. Galimas gydymas priklauso nuo kraujavimo priežasties, nėštumo savaitės, moters sveikatos būklės ir daugybės kitų faktorių.

Išskyros nėštumo metu - kokios yra normalios?

Nėštumo testas ir gydytojo konsultacija

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, svarbu žinoti, kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas. Nors galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuris gali nustatyti nėštumą net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios, geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių.

Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu patvirtinamas nėštumas ultragarsu, atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai, nustatoma numatoma gimdymo data, įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją? Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą. Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai. Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją. Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Dažniausi nėštumo požymiai
Požymis Aprašymas
Mėnesinių vėlavimas Vienas iš patikimiausių požymių, tačiau gali būti susijęs ir su kitomis priežastimis (stresas, hormoninės ligos).
Krūtų jautrumas ir padidėjimas Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos, didesnės, speneliai - tamsesni ir jautresni.
Pykinimas ir vėmimas Dažnai pasireiškia rytais, tačiau gali užklupti bet kuriuo paros metu. Sukelia padidėjęs hCG lygis.
Nuovargis Organizmas gamina daugiau progesterono, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios.
Dažnesnis šlapinimasis Auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę.
Svorio padidėjimas Normalus nėštumo požymis, tačiau staigus ar per didelis svorio augimas gali signalizuoti apie problemas.
Nuotaikos svyravimai Hormoniniai pokyčiai gali sukelti emocinius svyravimus.
Padidėjęs apetitas ir keisti maisto troškimai Gali pasireikšti staigus noras valgyti tam tikrus produktus.
Tempimas pilvo apačioje Dėl besidriekiančių gimdos raiščių.
Nėštumo testų tipai ir naudojimo instrukcijos

tags: #7dienas #tepliojo #2dienas #truko #menesines #galiu