Antropometriniai matavimai apibūdina žmogaus kūno matmenis - jo dydį ir formą. Tokie duomenys apima kaulų, raumenų bei riebalų sluoksnių matavimus. Pats terminas „antropometrija“ susideda iš graikiškų žodžių, reiškiančių „žmogus“ ir „matuoti“.
Pagrindiniai antropometriniai matavimai
Pagrindiniai antropometriniai matavimai apima:
- Stovimos ūgis
- Sėdimos ūgis
- Kūno svoris
- Juosmens apimtis
- Juosmens ir klubų apimčių santykis
- Juosmens ir ūgio santykis
- Kūno masės indeksas (KMI) - kai svoris dalijamas iš ūgio kvadrato (kg/m²)
- Riešo jėga
- Poodinių riebalų matavimas odos raukšlės storio būdu
Kodėl antropometriniai duomenys svarbūs moksliniams tyrimams?
Naudojant standartizuotus matavimo metodus, antropometriniai rodikliai yra tikslūs ir objektyvūs - juos galima palyginti neiškraipant subjektyviomis nuomonėmis. Ilgalaikiai matavimai leidžia mokslininkams stebėti, kaip tam tikri parametrai (pavyzdžiui, liemens apimtis) koreliuoja su rizika susirgti širdies ar onkologinėmis ligomis bėgant metams.
Šis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) koordinuojamas pradinio mokyklinio amžiaus (6-9 metų) vaikų augimo stebėsenos tyrimas tęsiamas: šiemet, baigiantis kovui, jis Lietuvoje bus atliekamas jau šeštąjį kartą. Viena pagrindinių šio tyrimo dalių, privaloma visoms PSO iniciatyvoje dalyvaujančioms šalims, yra antropometrinis vaikų tyrimas, t.y. Ugdymo įstaigose tyrimas bus vykdomas dviem etapais. Pirmojo vizito į mokyklas metu mokiniams bus išdalinti vokai su informacija apie tyrimą (Informuoto asmens sutikimo forma) bei Šeimos apklausos anketa. „Tikimės, kad netrukus prasidėsiantis Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas sudomins pirmokų tėvus, paskatins kuo aktyviau dalyvauti, o informacija bus įdomi sveikatos politikos formuotojams, specialistams, studentams, visiems neabejingiems, besidomintiems Lietuvos vaikų raidos klausimais, gyvensenos ypatumais ir jų pokyčiais“, - sako prof. Aušra Petrauskienė. Šiuo metu tarptautiniame vaikų augimo stebėsenos tyrime dalyvauja daugiau nei 40 Europos regiono šalių. Lietuvoje iki šiol jau buvo ištirta daugiau nei 22 tūkst. pirmokų ir apklausti jų tėvai.
Lietuvos pirmų klasių mokinių antropometrinių rodiklių pokyčiai 2008-2019 m.
Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo duomenys buvo renkami penkiais etapais (nuo 2008 iki 2019 m.), dalyvaujant PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos projekte. Visi tyrimai atlikti laikantis tarptautinio protokolo. Atsitiktinės atrankos metodu atrinktose Lietuvos mokyklose atlikti pirmų klasių mokinių antropometriniai ūgio ir svorio matavimai. Vaikų KMI įvertintas vadovaujantis IOTF standartais.
Rezultatai
Per vienuolikos metų laikotarpį stebimas 7-8 m. vaikų ūgio, svorio ir mergaičių KMI vidurkių didėjimas, berniukų grupėje svorio ir KMI vidurkiai didėjo iki 2016 m. Mažiausias septynmečių berniukų svorio vidurkis nustatytas 2008 ir 2010 m., didžiausias - 2016 m. Mergaičių svorio vidurkis kiekviename tyrimo etape vis didėjo ir 2019 m. buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, lyginant su 2008, 2010 ir 2013 m. Per 11 metų septynmečių berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai padidėjo atitinkamai 1,5 cm ir 1,1 cm. Iki 2016 m. stebėtas nežymus 7 m. vaikų KMI vidurkio didėjimas, tačiau nuo 2019 m. stebimas berniukų KMI vidurkio sumažėjimas nuo 16,6 iki 16,4 kg/m², o šis mergaičių rodiklis toliau didėjo. Per vienuolika stebėsenos metų nustatytas aštuonmečių berniukų ir mergaičių svorio ir ūgio bei mergaičių KMI vidurkių didėjimas, berniukų grupėje KMI vidurkis didėjo iki 2016 m.
2008 m. nustatyta didžiausia normalaus svorio 7 m. vaikų dalis, kuri kiekviename tyrimo etape mažėjo. 2016 m. septynmečių, turinčių antsvorio, įskaitant nutukimą, dalis buvo didžiausia (19,8 proc.), lyginant su kitais tyrimo metais, taip pat nustatyta bendra nepakankamo kūno svorio 7 m. berniukų didėjimo tendencija. Stebėtas normalaus svorio 7 m. mergaičių dalies mažėjimas, o antsvorio, įskaitant nutukimą, turinčiųjų dalis per stebimąjį laikotarpį padidėjo 4,4 proc., tačiau kas devinta septynmetė buvo nepakankamo svorio. Didžiausia antsvorio, įskaitant nutukimą, turinčių aštuonmečių berniukų dalis buvo 2013 m. Nuo 2008 iki 2019 m. per didelio svorio aštuonmečių mergaičių dalis padidėjo 5,9 proc., maždaug kas septinta mergaitė buvo nepakankamo svorio.
Per vienuolika pastarųjų metų daugiau nei penktadaliu padaugėjo pirmokų, nuvežamų į mokyklą. Ypač sumažėjo pirmokų, einančių į mokyklą ir grįžtančių iš jos pėsčiomis. Tačiau daugėja pirmokų, lankančių sporto arba šokių būrelius: 2008 m. tokia fizine veikla užsiėmė mažiau nei pusė (43,1 proc.) tyrime dalyvavusių pirmokų, o 2019 m. Tai - apibendrinti duomenys iš tarptautinio vaikų augimo stebėsenos tyrimo, kuris Lietuvoje atliekamas kas treji metai nuo 2008 m. Štai pamokų ruošai ir knygų skaitymui darbo dienomis pirmokai skiria maždaug valandą per dieną. Mažėja visai neruošiančių pamokų ir neskaitančių pirmokų dalis - tačiau labai sumažėjo ir pirmokų, nežaidžiančių kompiuteriu ir nežiūrinčių televizoriaus. 2008-2010 m. tokių vaikų buvo apie trečdalis, o 2016-2019 m. Vaikų miego trukmė per pastaruosius vienuolika metų nepakito - 9,4-9,5 val., bet stebima vaikų kasdienio pusryčiavimo namuose mažėjimo tendencija.
Praktinis pritaikymas: ergonomika ir pramonė
Gamintojai remiasi šiais matavimais kurdami baldus, darbo vietos įrangą ar automobilius. Tai leidžia pritaikyti gaminius pagal realius žmonių kūno matmenis. Pavyzdžiui, automobilio ar biuro baldų dizainas priklauso nuo žinių apie vidutinius žmogaus matmenis. Taip testuojamos saugumo sistemos ar kuriami patogūs stalai, kėdės, transporto priemonės. Bėgant laikui, kai žmonės „vidutiniškai“ tampa aukštesni ar sunkesni, tenka koreguoti ir naujus dizainus - kad jie atitiktų pasikeitusius poreikius. Be to, augant visuomenės antsvorio ar nutukimo rodikliams, reikia keisti drabužių, baldų ar net liftų apkrovos standartus. Vaikų dizaino sprendimai priklauso ir nuo to, kad kai kuriose populiacijose didėja viršsvorio ar ankstyvos brandos atvejų.
Antropometrinių duomenų saugyklos
Per daugelį metų sukauptos išsamios duomenų bazės, kuriose saugomi įvairių kūno matavimų rezultatai. Pradžioje šiuos matavimus dažniausiai rinko kariuomenė. Didelės apimties tyrimai apima šimtus skirtingų rodiklių, tačiau kai kurioms gyventojų grupėms ar asmenims, kurių kūno masės indeksas labai aukštas, duomenų gali trūkti. Tokie matavimai pritaikomi daugiausia pagal tuos, kurių svoris ribojamas dėl tarnybos reikalavimų, todėl statistikoje dominuoja vyrai. Taip pat egzistuoja nacionaliniai tyrimai, kuriuose matuojami kūdikiai, vaikai ir suaugusieji - motyvuojama sveikatos stebėsena ir mitybos būklės vertinimu. Dažniausiai vertinama stovimos ūgis, svoris, šlaunies ar žasto ilgiai, žasto apimtis, liemens apimtis, pilvo apimtis, o kūdikiams dar priduriama galvos apimtis ir ūgis gulint. Kai kuriose duomenų bazėse fiksuojami ne tik tradiciniai 1-dimensiniai, bet ir išsamūs erdviniai 3-D kūno skenavimo duomenys tūkstančiams individų.
tags: #7 #metu #vaiko #antropometriniai #duomenys
