Pogimdyminė depresija (angl. postpartum depression) yra ilgalaikė emocinė būklė, pasireiškianti liūdesiu, nerimu, apatija, nuovargiu ir savivertės problemomis. Tai yra vienas iš nuotaikos sutrikimų - depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą. Jis pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas.

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta dideli fiziniai, socialiniai bei psichologiniai pokyčiai. Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai. Tad natūralu, kad nauja mama gali jausti daug jausminių pokyčių. Pogimdyminė melancholija (angl. baby blues) pasireiškia iki 70-80 procentų gimdyvių. Tai - lengviausia depresijos forma, kuriai būdinga: didesnis nuovargis, išsekimas, dirglumas, nuotaikų kaitos, negatyvios mintys. Pogimdyvinė melancholija nėra pavojinga, jeigu neužsitęsia ilgiau nei dvi savaites. Ši būsena paprastai praeina savaime, be gydytojų ir medikamentų pagalbos.

Pogimdyminė depresija - tai sudėtingesnė emocinė būklė, kuri gali išsivystyti iš pogimdyvinės melancholijos. Depresija po gimdymo pasireiškia apie 10-20 procentams moterų per pirmuosius 12 mėnesių po gimdymo. Dažniausiai pogimdyvinė depresija pasireiškia po gimdymo praėjus 5-7 savaitėms. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc.

Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.

Pogimdyminės depresijos simptomai

Pogimdyminė depresija gali pasireikšti šiais simptomais:

• Didelis nuovargis;
• Apatija - nenoras nieko daryti;
• Gyvenimo džiaugsmo praradimas;
• Energijos stoka;
• Nevilties jausmas;
• Dažnas verkimas;
• Panikos priepuoliai;
• Nenoras rūpintis savo vaiku;
• Nenoras bendrauti su aplinkiniais;
• Apetito bei miego pokyčiai (ženkliai sumažėjęs arba padidėjęs poreikis);
• Pastovus nerimas ir dirglumas;
• Prastas savęs vertinimas (pvz. mintys, kad esu nevykėlė ar vaikui būtų geriau be manęs);
• Alkoholio vartojimas ar kitos priklausomybės;
• Mintys apie savižudybę (pirminės mintys pasireiškia kaip svarstymai apie sunkų gyvenimą, norą nebūti, pvz. nepabusti iš miego, vėliau tai gali peraugti į konkretų planavimą ir, galiausiai, į realius veiksmus).

Kiekvienai mamai po gimdymo emociniai sunkumai gali reikštis skirtingai. Tačiau vyraujantis požymis yra žema savivertė, savigrauža ir savęs kaltinimas. Svarbu suprasti, kad šis sutrikimas yra kaip bet kokia kita sveikatos problema, ir tai neapibrėžia manęs kaip mamos. Vertėtų nekaltinti savęs, jei po gimdymo ir rūpinantis vaiku viskas vyksta ne taip, kaip buvo tikėtasi ir savęs neteisti , jei nepavyksta užmegzti ryšio su kūdikiu ar stinga jėgų juo tinkamai pasirūpinti. Daug svarbiau laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos.

Pogimdyvinis liūdesys/melancholija (angl. baby blues) dar nėra depresija. Melancholija yra pakankamai dažna neseniai pagimdžiusių moterų tarpe. Tai vyksta dėl hormoninių pokyčių, pasikeitusio gyvenimo, jo rolių. Jausti daug ir įvairių jausmų pereinamajame laikotarpyje yra visiškai normalu. Tiek artimiesiems, tiek naujiems tėvams ne visada lengva iš pirmo žvilgsnio suprasti kada liūdesys ir jautrumas pasiekia klinikinį lygmenį- depresiją. Svarbu atsiminti, kad pogimdyvinė melancholija savaime praeina suteikus paramą, bėgant laikui bei turint vidinių resursų susitvarkyti su pasikeitusiu gyvenimu. Melancholija nuo depresijos skiriasi tuo, kad melancholija iš esmės apsunkina, tačiau nesutrikdo bendro žmogaus funkcionavimo bei kontakto su kūdikiu, kaip kad nutinka depresijos atveju.

Dažniausi pogimdyvinės depresijos simptomai:

• Prislėgta nuotaika
• Bevertiškumo, kaltės jausmai
• Dideli apetito, svorio, miego pokyčiai
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
• Energijos praradimas arba nuovargis
• Dėmesio koncentracijos sunkumai
• Nesidomėjimas anksčiau mėgtomis veiklomis
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir/ar pasikartojančios mintys apie mirtį

Pogimdyvinė depresija taip pat gali paveikti ir vyrus. Vyrus tai paveikia dažniau nei gali pasirodyti. Maždaug 1 iš 8-13 tėčių tai patiria. Tačiau vyrai dažnai po gimdymo atsiradusius psichinius sunkumus išgyvena kitaip nei moterys, pavyzdžiui, per dirglumą, nuovargį, atsitraukimą nuo šeimos gyvenimo ar psichosomatinius simptomus. Rizika susirgti padidėja, jei partnerė taip pat serga pogimdyvine depresija.

Pogimdyminė depresija vyrams pasireiškia tėčių nuotaikos ir elgesio pasikeitimais. Įprastai pasireiškia per pirmuosius metus po kūdikio gimimo arba vaikelio įvaikinimo bei dar prieš kūdikio gimimą. Depresija suserga maždaug apie 10 proc. tėčių.

Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs. Kadangi pradžioje dauguma vyrų nejaučia tokio glaudaus emocinio ryšio su kūdikiu, kaip moterys, vyrui gali kilti jausmas, kad jis nereikalingas, atskirtas tarsi „už borto“. Vyrui gali kilti sunkumų ir emocinių iššūkių ir dėl natūralios moters bei kūdikio diados ir simbiozės. Vyrai labai dažnai slepia jausmus, vengia pasirodyti “nevyriški” ,“silpni” dėl to atsisako pagalbos, bando tai išspręsti vieni, gali bandyti “gydytis” alkoholiu ar kitomis medžiagomis ir taip stipriai pabloginti situaciją. Tuo tarpu moterys dažniau liūdi, tampa verksmingos, jaučia kaltę dėl buvimo nepakankamai gera mama, nerimą dėl pasikeitusio kūno ir gyvenimo ritmo, bejėgiškumą.

Pogimdyminės depresijos priežastys

Pogimdyminė depresija gali pasireikšti dėl kelių pagrindinių priežasčių:

1. Fiziologiniai pokyčiai ir pokyčiai, sukeliantys fizinį diskomfortą ar skausmą:

• Miego trūkumas ir didelis nuovargis. Miego stygius išbalansuoja hormonų koncentraciją;
• Estrogeno ir progesterono (hormonų) koncentracijos sumažėjimas;
• Komplikacijos gimdymo metu, kurios vėliau sukelia diskomfortą (makšties kirpimas, plyšimas, cezario pjūvio randas, hemorojus ir t.t.);
• Sunki žindymo pradžia, kurios metu patiriamas skausmas;
• Galvos ir nugaros skausmai po epidūrinės nejautros;
• Mineralų ir vitaminų trūkumas po nėštumo (geležies, vitamino D, B, magnio ir t.t.).

2. Psichologiniai pokyčiai:

Po gimdymo įvyksta didelis pokytis moters gyvenime, prie kurio reikia laiko prisitaikyti. Šis procesas, iš naujo kuriant rutiną bei pamažu pažįstant naująją save mamos vaidmenyje, pareikalauja energijos bei laiko. Pirmaisiais metais po gimdymo itin daug dėmesio skiriama vaikui ir lieka mažai laiko sau. Tad pogimdyminė depresija gali atsirasti ir dėl didelių emocinių pokyčių moters gyvenime.

Pogimdyminės depresijos priežastys:

• Hormoniniai pokyčiai: Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo. Moters organizmas šiuo pereinamuoju laikotarpiu susiduria su milžinišku endokrininės bei kitų sistemų krūviu, kuris daro moterį pažeidžiamą sutrikimams.
• Stresas ir gyvenimo pokyčiai: Stresas ir aplinkos sąlygos labai prisideda prie depresijos pasireiškimo. Tėvai, kurie susiduria su neplanuotu nėštumu, finansiniais sunkumais, santykių krize, artimųjų mirtimis ar kitais stresą keliančiais įvykiais bei neturintys emocinės paramos sistemos gali jausti, kad viskas tarsi slysta iš rankų, prasmė dingsta, vienišumas apgaubia kasdienybę, kuri tampa vis labiau nepakeliama. Neišgedėtos prenatalinės ir kitų vaikų netektys praeityje gali kelti įvairių jausmų sumaištį gimimo akivaizdoje ir neleisti pilnai ir netrukdomai džiaugtis tėvyste.
• Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai: Nėštumas ir net ir pats sklandžiausias gimdymas yra stresinis įvykis moters kūnui bei psichikai, kuris pareikalauja didelių resursų. Gimstant kūdikis tampa atskiru žmogučiu, nebesujungtu virkštele su mama. Įvyksta simbolinis ir labai svarbus pirmasis atsiskyrimas. Deja, ne visi turime sklandžias praeities atsiskyrimų patirtis, šis didelis įvykis hormonų ir kitų pokyčių fone gali iškelti didelius jausmus ar netgi praeities traumas. Dargi, kai kurios moterys yra rizikos grupėje susirgti pogimdyvine depresija. Moterims, kurios serga arba sirgo depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu tikimybė patirti pogimdyvinę depresiją didėja. O sudėtingo nėštumo bei gimdymo patirtis, trauminiai išgyvenimai praeityje daro įtaką tėvų, o ypač moters psichologinei būsenai ir didina rizika išsivystyti pogimdyvinei depresijai. Todėl susidūrus su akušeriniu smurtu, turėjus nėštumo/gimdymo komplikacijas yra būtina būti budriems ir konsultuotis su specialistais, kad pagalba būtu suteikta laiku.

Tyrimais atrasti veiksniai, kurie gali paskatinti pogimdyvinės depresijos išsivystymą:

• Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas
• Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.)
• Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė)
• Nuolatinis stresas ir įtampa
• Vaikystės traumos bei patirtas smurtas
• Psichotropinių medžiagų vartojimas
• Partnerio smurtas
• Įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?

Svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija nepraeina savaime ir dėl to yra būtina pagalba arba pokyčiai kasdienybėje. Jeigu įtariate, kad jums pasireiškia pogimdyvinė depresija ar savo aplinkoje žinote moterį, kuri išgyvena panašius jausmus, būtinai kreipkitės pagalbos į specialistus, kad laiku būtų suteikiamas tinkamas gydymas. Nuo to priklauso ne tik mamos, bet ir kūdikio fizinė ir psichologinė sveikata bei gyvenimo kokybė.

Kaip gydyti pogimdyvinę depresiją geriausiai atsakys gydytojas. Laikas kreiptis pagalbos, jeigu jaučiate bent kelis iš šių simptomų:

• Slogi ir liūdna nuotaika nesikeičia daugiau nei 2 savaites;
• Daugėja depresijos ir slogios nuotaikos simptomų - jie intensyvėja;
• Jėgų stygius - moteris gali praleisti visą dieną lovoje;
• Kyla tokios mintys, kaip savižudybė, naujagimio žalojimas, kūdikio atidavimas kitiems.
• Mama nenori ir negali pasirūpinti vaiku;

Simptomai tarp moterų yra išgyvenami skirtingai, tad ir gydymai yra taikomi skirtingai. Gydytojai taip pat atsižvelgia į ankstesnes indikacijas: ar moteris nėra sirgusi depresija prieš pastojant, ar šiuo metu nevartoja jokių medikamentų, kokia jos psichologinė būklė, ar neturi papildomų ligų, sutrikimų. Įvertinus moters būklę, gydytojas patars, kaip „kovoti“ su pogimdymine depresija.

Pogimdyvinė depresija gali būti gydoma keliais būdais:

• Psichologinė pagalba. Galima gydyti taikant psichologo arba psichoterapeuto konsultacijas. Specialistai gali padėti suprasti save, savo jausmus, išgyvenimus, susijusius su depresija po gimdymo. Psichologinės pagalbos tikslas - padėti moteriai vėl pasijausti gerai. Pagal būklės sunkumą yra sprendžiama, ar reikalingas medikamentinis gydymas.
• Medikamentinis gydymas. Lengvo ir vidutinio sunkumo depresiją galima gydyti ir be medikamentų, pavyzdžiui, taikant tik psichologo konsultacijas ar psichoterapiją. Tačiau jei specialistai mato, kad gydymui reikalingi medikamentai - būtina atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas ir paskirtą gydymą. Dar geresnių rezultatų galima pasiekti medikamentinį gydymą taikant su psichoterapija ar psichologinėmis konsultacijomis. Antidepresantai pasižymi tuo, kad tik pradėjus juos vartoti, tikėtina, kad pacientė greitai pasijaus daug geriau. Kai kurie medikamentai taip pat gali būti derinami su žindymu.
• Bendras geros sveikatos būklės palaikymas. Lengva ar vidutinė forma gali būti gydoma poilsiu, sveika mityba, sportu ar aktyvesniu laisvalaikiu, pvz. pasivaikščiojimu gryname ore ar bendravimu su artimais žmonėmis.

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?

• Struktūra/dienos planas: Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.
• Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau.
• Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtu atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus.
• Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu.
• Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.

Pogimdyminės depresijos gydymas

Pogimdyminės depresijos gydymas yra labai efektyvus. Ji gali išnykti per šešis mėnesius. Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes. Po vos trijų mėnesių terapijos ar vaistų tėvai dažnai jaučia reikšmingą pagerėjimą, o per šešis mėnesius po gimdymo daugelis sugrįžta į normalų gyvenimą. Tai tikrai daro didelį skirtumą!

• Psichoterapija: Pogimdyvinės depresijos gydymas psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti bei suprasti save ir spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Egzistuoja daug ir įvairių psichoterapijos krypčių. Kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie gali prisidėti prie depresijos. Psichodinaminė terapija siekia padėti pacientui suprasti gilesnius psichologinius konfliktus, kurie gali būti susiję su jų emociniu disbalansu. Tai gali padėti atskleisti pasąmoningus jausmus ar nesąmoningas mintis, kurios prisideda prie depresijos. Taip pat, gali būti naudinga porų terapija, ypač jei depresija kyla dėl santykių problemų. Porų terapija gali padėti gerinti komunikaciją ir tarpusavio supratimą. Daugelis tyrimų patvirtina, kad ne metodai bei terapijos kryptis yra svarbiausias veiksnys paciento gijime, o būtent ryšys. Todėl labai svarbu rasti specialistą, kuris tinka būtent Jums.
• Medicininiai gydymo būdai: Neretai sunkiau išreikšta pogimdyvinė depresija kaip ir kiti nuotaikų sutrikimai yra gydomi naujos kartos antidepresantais vadinamais selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). Šie vaistai reguliuoja nuotaiką ir serotonino išsiskyrimą galvos smegenyse bei nesukelia stiprių šalutinių poveikių bei yra efektyvesni gydant depresiją nei anksčiau sukurti vaistai.
• Alternatyvūs gydymo metodai: Pastaruoju metu vis daugiau medicinos bei terapijos profesionalų remiasi požiūriu, kad žmogus yra kompleksiškas ir nedalomas vienetas, todėl labai svarbus yra holistinis visapusiškas požiūris į sveikatą. Derinant psichoterapiją bei (jei reikalingas) medikamentinį gydymą, psichologinę sveikatą dar galima stiprinti kūno terapijos, biblioterapijos, grupinės terapijos, dailės terapijos, endobiogenikos, dvasinėmis praktikomis ir kitais metodais, kurie gali padėti rasti organizmo homeostazę, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaikyti gijimo kelyje. Įvairios save, savo savastį, gyvybinę energiją padedančios pajusti praktikos gali būti veiksmingos susiduriant su šiuo sutrikimu.

Apsvarstyk galimybę pasikonsultuoti su terapeutu - galite tiesiog išsikalbėti ir kartu surasti kelią į priekį. Kartais vien pokalbis padeda, o vaistai (antidepresantai) net nėra reikalingi. Tačiau jei vaistai būtini, nėra ko gėdytis. Jie padeda sureguliuoti smegenų hormonų lygį. O kai pasijusi geriau, gali juos nutraukti. Be gydymo pogimdyvinė depresija gali tęstis metus ar ilgiau. Būtent todėl gydymas yra toks svarbus. Nesistenk su tuo kovoti viena.

Kas gali padėti? Ką daryti, jei reikia pagalbos?

Nedelsiant kreiptis pagalbos. Delsimas kreiptis gali kainuoti gyvybę, santykius bei komplikuotis į ilgalaikę depresiją.

Kur kreiptis pagalbos?

Nemokamą pagalbą teikiama:

• Poliklinikose
• Psichikos pagalbos centruose,
• Moterų krizių centre,
• Krizinio nėštumo centre,
• Visuomenės sveikatos biuruose,
• Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.

Mokamą pagalbą galite gauti privačiose klinikose bei kreipdamiesi į privačiame kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus.

Kartais pagalbos prireikia neatidėliotinai. Tokiu atveju svarbu kalbėtis su artimaisiais, nelikti vienai/am. Jei tokių šalia nėra - profesionalią emocinę pagalbą teikia nemokamos pagalbos linijos:

• Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. +370 699 80008, padeduaugti.lt ir ankstukai.lt

Jei galvoji, kaip pačiai įveikti pogimdyvinę depresiją ir jauti, kad dar gali sau padėti, turime keletą mūsų psichoterapeutų rekomenduojamų metodų. Jie gali padėti rasti išeitį, jei dar nesi pasiruošusi terapijai. Taip pat padėsime suprasti, kada ateina laikas pagalvoti apie profesionalią pagalbą.

1. Kalbėk apie tai, kaip jautiesi
   Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą - ypač jei jauti gėdą dėl jų ar kaltini save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti tą sunkią naštą. Pasikalbėk su kuo nors, kuo pasiti - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi. Jei dabar tai atrodo neįmanoma, apsvarstyk terapiją arba paskambink anoniminei psichinės sveikatos pagalbos linijai 116123.
2. Būk švelni sau
   Tai ne tavo kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus - net tiems, kurie atrodo kad išlaiko pusiausvyrą. Nekariauk su savimi: pripažink, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama. Tačiau išeitis yra ir jei kalbėsi su savimi švelniai, kaip kalbėtum su drauge, ją surasi greičiau.
3. Pabandyk pailsėti
   Suprantam, kai tai padaryti sunku, bet pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėk ir tu. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato. Būtent todėl viskas aplink atrodo tamsu.
4. Venk izoliacijos
   Šiuo metu gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio. Atrodo, kad tai vienintelė išeitis. Bijai išeiti į lauką, jautiesi gėdingai. Negali apsimesti, kad viskas gerai. Tačiau socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Jei gali, stenkis išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis. Kartais paskambink draugei arba išeik į lauką pasimėgauti šviežiu oru.
5. Žmonės, kurie jaučiasi taip pat kaip tu, gali atnešti palengvėjimą.
   Daug moterų dalinasi savo patirtimi sunkiais gyvenimo laikotarpiais arba kaip jau įveikė iškilusius sunkumus. Tai bus įrodymas, kad tu taip pat gali pasijusti geriau.
6. Pasistenk judėti, valgyti ir gerti
   Net penkių minučių pasivaikščiojimas aplink namus skaitosi. Taip pat nepamiršk gerti vandens ir suvalgyt bent mažytį sveiką užkandį. Tavo kūnas taip gaus signalą, kad juo rūpinamasi ir nebus užstrigęs išgyvenimo režime.
7. Surask bent šiek tiek laiko sau
   Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęsk savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunk mėgstamą muziką. Muzika daro didelį poveikį nuotaikai ir dažnai padeda palengvinti sunkų vienišumo jausmą.
8. Kreipkis pagalbos
   Pasikalbėk su savo tėvais, partneriu arba draugu. Tačiau jei jau kovoji daugiau nei dvi savaites ir situacija nesitaiso - ar net blogėja - atėjo laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Nėra ko gėdytis. Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas, o terapija tikrai padeda.

Tik todėl, kad jautiesi prastai… nereiškia, kad nesėkmi. Po gimdymo keičiasi ne tik tavo kūnas, bet ir siela. Motinystė nereiškia savęs praradimo. Gera pagalvoti apie savo poreikius ir net šiuo laikotarpiu prašyti pagalbos.

Svarbiausia suprasti, kad depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, o ne tik liūdesys, kuris nesiimant priemonių neišvengiamai paveikia šeimos dinamiką bei ryšį su kūdikiu. Su šiuo sutrikimu susiduria ne tik moterys, bet ir vyrai neseniai tapę tėvais. Yra daug priežasčių, dėl kurių gali pasireikšti pogimdyvinė depresija, tai yra hormonų pokyčiai, stresas, paramos trūkumas, trauminiai įvykiai, nuovargis bei socialinė izoliacija.

tags: #depresija #auginant #vaika

• Pradžia Dzeuso valdymo
• Vaikų saugumas Turkijos kurortuose
• Grožis ir jaunystė: diskusija su Rūta ir Gytė Grigonytė-Babajan
• Kinų virtuvė
• Rinktis kūdikių mišinukus