Preeklampsija yra sudėtinga nėštumo būklė, pasireiškianti po 20-osios nėštumo savaitės ir paprastai susijusi su padidėjusiu kraujospūdžiu, baltymu šlapime ir patologiniu patinimu. Eklampsija apibrėžiama kaip traukuliai, atsirandantys kartu su preeklampsijos sindromu. Europoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse eklampsija komplikuoja maždaug 1 iš 2000 gimdymų, o besivystančiose šalyse šie skaičiai svyruoja nuo 1 iš 100 iki 1 iš 1700. 44% traukulių įvyksta po gimdymo, likusieji - prieš gimdymą (38%) arba jo metu (18%). Nors ir reta, eklampsija visame pasaulyje kasmet lemia apie 50 000 motinų mirčių.

Eklampsija yra sunki nėštumo komplikacija, tiesiogiai susijusi su centrinės nervų sistemos (CNS) veikla. Ši liga pasižymi traukuliais ir sąmonės netekimu, atsirandančiais dėl padidėjusio kraujospūdžio ir sutrikusios kraujo apytakos smegenyse. Eklampsija dažnai susijusi su preeklampsija, kuri paveikia moters širdies, kraujagyslių ir inkstų sistemas. Eklampsija yra ekstremali ir potencialiai gyvybei pavojinga būklė, galinti pasireikšti nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios nėštumo savaitės. Liga apibūdinama kaip traukuliai, galintys pasireikšti be jokių ankstesnių neurologinių sutrikimų. Eklampsija yra svarbi, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip smegenų pažeidimai, placentos atsiskyrimas, vaisiaus mirties rizika ir netgi mirties atvejai. Pagrindinės eklampsijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ji susijusi su placentos funkcija ir kraujagyslių sutrikimais. Dėl šių sutrikimų gali atsirasti kraujo apytakos problemų, dėl kurių padidėja kraujospūdis ir atsiranda smegenų edema.

Preeklampsija: Kas tai?

Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Jei preeklampsijos nepavyksta suvaldyti, ji gali pasibaigti eklampsija (traukuliais). Paprastai preeklampsijos požymiai atsiranda antrojoje nėštumo pusėje, apie 24-35 nėštumo savaitę, bet yra atvejų, kai jie pasireiškia dar antrojo trimestro pradžioje. Kartais preeklampsija gali pasireikšti gimdymo metu ar per pirmas paras po jo. Preeklampsija pasireiškia apytikriai 5% nėščiųjų. Tikslios jos priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad ji atsiranda dėl problemų su placenta, šiai netinkamai prisitvirtinus prie gimdos sienelės, taip pat nuo imuninės sistemos reakcijos į nėštumą.

Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, išsivystanti nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, pasireiškianti aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai). Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, preeklampsija siejama su placentos kraujotakos sutrikimais ir imunologiniais veiksniais. Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją.

Preeklampsija yra daugelio organų sistemų pažeidimo sindromas, kuris yra progresuojantis, dažniau moteriai pasireiškiantis nuo dvidešimtos nėštumo savaitės. Esant šiai būklei, atlikus šlapimo tyrimus, neretai nustatoma proteinurija - baltymų atsiradimas šlapime. Preeklampsijai gali būti būdingi tokie sunkūs simptomai: nėščiųjų hipertenzija, kuri nustatoma tuomet, kai sistolinis kraujospūdis yra didesnis nei 160 mmHg, o diastolinis yra daugiau kaip 110 mmHg. Tačiau tai nėra vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas nėštumo metu - hipertenzija nustatoma, jei moters kraujospūdis ramybės būsenoje išlieka padidėjęs daugiau nei keturias valandas. Taip pat gali pasireikšti trombocitopenija - trombocitų kiekio sumažėjimas periferiniame kraujyje, kepenų funkcijos sutrikimas, skausmas epigastriume (ties krūtinkauliu), skrandžio srityje dešiniame šone, kepenų fermentų padidėjimas. Inkstų nepakankamumas dažniausiai nustatomas kraujo tyrimo metu (serumo kreatininas gali padidėti daugiau nei du kartus), tačiau nėščioji paprastai jokių aiškių simptomų nejaučia. Centrinės nervų sistemos sutrikimai pasireiškia itin stipriu galvos skausmu, kuris nesumažėja net ir išgėrus vaistų, mirgėjimu akyse, susilpnėjusiu periferiniu regėjimu, neaiškia kalba bei mąstymu ir kt. Bene sunkiausias preeklampsijos požymis - plaučių edema - apsunkintas kvėpavimas, silpnumas, dusulys. Ši būklė gali būti itin grėsminga moters gyvybei ir vaisiui.

Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.

Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, pvz., darbą, fizinį aktyvumą ar net poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos. Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją.

Rizikos Veiksniai

Didesnė rizika susirgti preeklampsija yra toms moterims: kurios anksčiau sirgo šia liga, iki nėštumo sirgo lėtine hipertenzija, laukiasi daugiau nei vieno kūdikio, serga lėtine inkstų liga ar autoimuninėmis ligomis, pvz. sistemine raudonaja vilklige, I ar II tipo cukriniu diabetu ir kt.

Nedidelė rizika susirgti preeklampsija yra: besilaukiančioms pirmagimio, paauglėms, vyresnio nei 35 metų amžiaus moterims, jei tarp nėštumų yra daugiau nei 10 metų, turinčioms viršsvorį arba kurių KMI (kūno masės indeksas) yra daugiau nei 35, esant šeiminei preeklampsijai, t.y. jei mamai ar seserims buvo nustatyta ši būklė.

Kitos rizikos grupės:

• Labai jauna (<18 m.) arba vyresnė (>40 m.) nėščioji.
• Pirmakartė (pirmą kartą besilaukianti) nėščioji.
• Prastos socialinės ar ekonominės padėties nėščioji (dėl nepakankamos mitybos, emocinių stresų, nepritekliaus).
• Juodaodėms dažniau nei baltaodėms išsivysto preeklampsija ir eklampsija.
• Daugiavaisis nėštumas.
• Pastojimas dirbtinio apvaisinimo būdu didina preeklampsijos ir eklampsijos riziką 3 kartus.

Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas. Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą.

Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims.

Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu. Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti.

Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetiniai, imuniniai, uždegimo ir aplinkos veiksniai. Tačiau moteris, turėdama genetinį polinkį, nebūtinai susirgs šia liga, visgi esant keliems faktoriams, yra didelė rizika šiai būklei išsivystyti.

Diagnozė

Preeklampsijos diagnozė paprastai remiasi klinikiniu vertinimu ir paciento istorija. Gydytojai atlieka fizinį tyrimą, stebi kraujospūdį ir gali naudoti laboratorinius tyrimus, kad įvertintų inkstų funkciją, elektrolitų lygį ir kepenų fermentų aktyvumą.

Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu. Svarbiausia laiku diagnozuoti ir gydyti preeklampsiją. Tai apima kraujospūdžio matavimą (ne žemesnis nei 140/90 mmHg), baltymo šlapime (proteinurijos) nustatymą. Jei kraujospūdis viršija šias ribas ar šlapime randama baltymo, būtina kreiptis į gydytojus. Proteinurijai nustatyti surenkamas 24 valandų šlapimas. Taip pat atliekami kraujo tyrimai, paimtose 4-6 valandų intervalu.

Kai kuriais atvejais gali būti naudojami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, ultragarsinis vaisiaus augimo įvertinimas, doplerio matavimai, vaisiaus vandenų ir kraujotakos virkštelėje tyrimai.

Gydymas

Eklampsijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicinius sprendimus. Pagrindinis gydymo tikslas yra stabilizuoti moters būklę ir sumažinti traukulių riziką. Dažniausiai naudojami vaistai, tokie kaip magnezijos sulfatas, kuris padeda kontroliuoti traukulius ir sumažina komplikacijų riziką. Taip pat svarbu stebėti kraujospūdį ir, jei reikia, jį reguliuoti. Kai kuriais atvejais gali prireikti ankstyvo gimdymo, kad būtų išvengta tolesnių komplikacijų. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip naujų vaistų tyrimai, yra nuolat vertinamos, siekiant pagerinti gydymo rezultatus.

Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos. Kadangi preeklampsija yra itin grėsminga būklė tiek nėščiajai, tiek vaisiui, dažniausiai moteris gydoma ligoninėje, o nėštumą prižiūri antro arba trečio lygio gydytojas akušeris ginekologas. Nėščioji gali būti prižiūrimama ir ambulatoriškai, jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas ir nėra preeklampsijos sunkiųjų požymių, o nėštumą prižiūri antro arba trečio lygio gydytojas akušeris ginekologas. Tačiau, jei moteriai didėja kraujospūdis ir atsiranda kiti pavojingi simptomai, tokie kaip stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, epigastriumo skausmas, šlapimo kiekio mažėjimas - būtina nedelsiant vykti į ligoninę. Nėščioji gali būti hospitalizuojama tol, kol pavyksta normalizuoti jos kraujospūdį ir kitus požymius, arba iki pat gimdymo.

Preeklampsijos atveju rekomenduojama gimdyti 37-38 nėštumo savaitę. Jei gimdymas neprasideda natūraliai, paprastai jis būna skatinamas. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau.

Traukuliams slopinti leidžiamas magnio sulfatas į veną. Gali būti skiriami prieštraukuliniai vaistai- diazepamas, tiopentalis. Kartais naudojami vaistai kraujospūdžiui mažinti, pavyzdžiui, nitroglicerinas. Gimdymas atliekamas natūraliais takais arba atliekant cezario pjūvio operaciją.

Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje.

Jei moteriai nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą jis yra aukštesnis nei normos ribose, būtina kreiptis į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.

Eklampsija: Sunkiausia Nėštumo Komplikacija

Eklampsija yra itin sunki nėščiosios būklė, pasireiškianti generalizuotais traukuliais, kurie nėščiajai gali atsirasti nėštumo pabaigoje, tęstis gimdymo metu ar net praėjus savaitei po gimdymo. Tai itin sunkūs centrinės nervų sistemos požymiai, pasireiškiantys, sergant preeklampsija. Eklampsija - dėl galvos smegenų kraujagyslių spazmų sukelta išemija, kurios metu sutrinka kraujotaka smegenyse. Tai itin sunki smegenų būklė, kai prasideda smegenų edema. Galimos tam tikros neurologinės komplikacijos kaip koma, židininė motorinė simptomatika, itin sunkiais atvejais gali net atsirasti aklumas, sąlygotas tam tikrų pakitimų smegenyse.

Jei dar neprasidėjo generalizuoti traukuliai, paprastai nėščioji, serganti preeklampsija, jaučia itin stiprius galvos skausmus bei skausmus skrandžio plote, neretai kamuoja pykinimas, vėmimas, kartais sutrinka rega. Eklampsijos traukulius gali išprovokuoti stiprūs dirgikliai, pvz., itin stiprus garsas, ryški šviesa, stiprios ar neigiamos emocijos.

Eklampsija gali atsirasti nuo 1 iki 10 nėščiųjų iš 10 tūkst. atvejų. Kartais ši būklė gali būti diagnozuojama dar prieš nustatant preeklampsiją: taip gali nutikti tais atvejais, jei nėščioji retai lankėsi pas savo ginekologą ir preeklampsija tiesiog nebuvo pastebėta. Buvo atvejų, kai nėščioji atvyko jau su traukuliais, jai iškart diagnozuota eklampsija, nors ligos istorijoje preeklampsija nebuvo pažymėta. Tokiais atvejais teko atlikti cezario pjūvį, siekiant gelbėti mamos ir kūdikio gyvybes.

Apie 50% nėščiųjų, sergančiųjų preeklampsija, dar iki gimdymo nustatoma eklampsija, gimdymo metu ji atsiranda trečdaliui moterų, o maždaug 11% gali atsirasti po gimdymo (48 val. eigoje).

Eklampsijos Priepuolio Eiga

Eklampsijos priepuolis yra sudėtingas ir pavojingas procesas, kurį galima suskirstyti į kelias fazes:

1. Pradinė fazė (20-30 sekundžių): Pacientė gali jausti nerimą, sutrikti jos mąstymas, atsirasti veido raumenų traukuliai, akys gali pradėti judėti į šonus.
2. Antroji fazė (10-20 sekundžių): Prasideda viso kūno traukuliai, sukeliantys siaubą; tai pavojingiausia fazė. Stebimi viso kūno raumenų traukuliai, kartais su kraujuotomis (dėl sukandžioto liežuvio) putomis, oda gali būti melsva.
3. Po priepuolio fazė (trukmė įvairi): Traukuliai baigiasi, tačiau moteris gali kvėpuoti gargiančiai, jausti skausmus ir bendrą silpnumą. Kartais gali prasidėti antrasis eklampsijos priepuolis. Dažniausiai būna 1-2-3 priepuoliai.

Kai kuriais atvejais, ypač jei kraujospūdis nėra labai aukštas, gali pavykti išvengti eklampsijos priepuolio, nors preeklampsija ir nepasibaigia.

Ką Daryti Ištikus Eklampsijos Priepuoliui?

Ištikus eklampsijos priepuoliui, moterį patariama paguldyti ant šono, saugant nuo galimos traumos, būtina atlaisvinti viršutinius kvėpavimo takus. Pasibaigus priepuoliui, patariama slopinti traukulių pasikartojimą (dažniausiai skiriamas magnio sulfatas) bei pamatuoti kraujo spaudimą. Esant poreikiui, gali būti skiriami ir kiti vaistai traukulių nutraukimui.

Eklampsijos metu reikalinga ir kitų specialistų konsultacijos - gydytojo neurologo, kardiologo, okulisto ir kt.

Komplikacijos

Eklampsijos metu gali pasitaikyti tokių komplikacijų:

• Kraujo išsiliejimas į smegenis.
• Skrandžio turinio įkvėpimas į plaučius traukulių metu.
• Plaučių edema.
• Placentos atšoka.
• Vadinamasis HELLP sindromas - kraujo krešėjimo kaskada, kai susidaro daug mažų trombų kraujagyslėse.
• Ūminis inkstų nepakankamumas.
• Nėščiosios trauma, jei pvz., traukulių metu pargriuvo.
• Akių tinklainės atšoka dėl kraujo spaudimo pakitimų.
• Eklampsinė koma.

Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę.

Priežiūra Po Gimdymo

Nors gimdymas yra geriausias vaistas nuo preeklampsijos, tačiau net ir susilaukus kūdikio moters sveikatos būklė yra atidžiai stebima, atliekami įvairūs tyrimai, siekiant sužinoti, kaip efektyviai jos organizmo sistemos atsistato po gimdymo. Labai svarbu atidžiai stebėti moters sveikatos būklę ir pogimdyviniame laikotarpyje, pvz. tęsiamas saugus antihipertenzinis gydymas, kol susinormalizuoja kraujospūdis. Mamos priežiūra ir stebėjimas pogimdyviniame laikotarpyje gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių ar mėnesių. Po gimdymo paprastai preeklampsijos požymiai išnyksta kelių dienų ar savaičių eigoje, tačiau itin retais atvejais, jei moters būklė buvo itin sunki, gali pasitaikyti ir komplikacijų, ypač persirgus plaučių edema.

Kaip Išvengti Preeklampsijos?

Visoms moterims, esant galimybei, dar prieš pastojant patariama apsvarstyti, kaip sunormalizuoti savo kūno svorį (jei yra viršsvoris) bei laikytis sveikos gyvensenos principų. Esant labai didelei preeklampsijos rizikai, nėštumo pradžioje moteriai gali būti skirta gydymo profilaktika mažomis aspirino dozėmis (aspirinas neleidžia atsirasti mikrotrombams) nuo 12-14 nėštumo savaitės ir ne vėliau kaip 20 nėštumo savaitę bei tęsti profilaktiką iki pat gimdymo. Gali būti paskirtas papildomas kalcio vartojimas (rekomenduojama apie 1 g valgomojo kalcio per dieną), rekomenduojami žuvų taukai, folio rūgštis bei vitaminai A, C ir D, poilsis, mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore.

Informuotumas apie būklę, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti komplikacijų riziką. Preeklampsija yra rimta nėštumo komplikacija, reikalaujanti atidaus stebėjimo ir savalaikio gydymo, siekiant apsaugoti motinos ir vaisiaus sveikatą. Ankstyva diagnozė per reguliarius prenatalinius patikrinimus, kraujospūdžio kontrolė, medikamentinis gydymas ir, jei reikia, skatinamas gimdymas padeda valdyti šią būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip eklampsija ar HELLP sindromas. Supratimas apie rizikos veiksnius, simptomus ir prevencines priemones leidžia moterims aktyviai rūpintis savo sveikata. Nors preeklampsija gali sukelti fizinį ir emocinį stresą, bendradarbiavimas su gydytojais, sveikas gyvenimo būdas ir artimųjų palaikymas padeda sumažinti jos poveikį ir užtikrinti saugų nėštumą.

Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga tiek jums, tiek vaisiui. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas ar mažos dozės aspirino vartojimas, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat reguliariai lankykite prenatalinius patikrinimus ir stebėkite kraujospūdį, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu.

tags: #nesciosios #hospitalizavimas #esant #preeklamsijai #eklampsijai

• kaip nustatyti kūdikio lytį
• Rizika vartojant Diclofenac nėštumo metu
• Kaip IKT padeda vaikams tobulėti
• Jūsų mažylio lovytė
• Vaikiškas karutis: žaislas mažiesiems