Neretai girdime frazę: „Tie vaikai - tikri manipuliatoriai!“ Ir iš tikrųjų - kai laikas miegoti - verkia, kai leidžiama žiūrėti filmuką - šypsosi. Bet kodėl vaikai taip elgiasi? Anot psichologų, manipuliacija - tai sukčiavimu ar gudrybe paremtas sąmoningas elgesys, kai nepaisoma kito žmogaus valios, siekiama išimtinai naudos tik sau. Manipuliantas visiškai suvokia savo veiksmą ir geba nuspėti, kokie gali būti tokio elgesio padariniai.
Tačiau toks elgesys pranoksta kūdikių mąstymo ypatumus. Tokio amžiaus vaikai dar negeba suprasti kitų žmonių jausmų bei emocijų, pamatyti situacijos kito akimis. O tai reiškia, kad negali nuspėti aplinkinių reakcijos. Išsiilgęs mamos artumo, kūdikis verkia, kad ją prisišauktų. Kai gauna, ko trokšta, - atsipalaiduoja, nes yra patenkintas jo saugumo ir artumo poreikis. Jis nemanipuliuoja, tiesiog jaučiasi laimingas, ir atvirai rodo savo emocijas.
Nors kūdikis dar nėra pajėgus nuspėti savo elgesio padarinių, jam augant ir pažįstant pasaulį, tobulėja ir jo mąstymo gebėjimai. O tai reiškia, kad auga ir galimybė manipuliuoti. Ar vaikas pradės manipuliuoti, labai priklauso nuo aplinkos. Kokį pavyzdį jam parodys tėvai ir auklėtojai?
Saugumo poreikis ir jo įtaka manipuliacijai
Kiekvienas mūsų trokšta būti pastebėtas, įvertintas, jausti bendrystę ir artimą ryšį su kitais. Kiekvienam reikia artimųjų dėmesio, paguodos ir padrąsinimo. Vaikams šie poreikiai yra itin aktualūs, nes jie turi daugiau baimių nei suaugusieji. O tai reiškia, kad ir jų saugumo poreikis yra didesnis. Pirmiausia, vaikas bandys patenkinti tą poreikį paprastais, jam tinkamais būdais (pasikalbėti, paprašyti ir pan.).
Tačiau jei vaikas ankstyvoje vaikystėje suprato, kad tiesiog prašydami ir pranešdami apie savo poreikius nebus išgirsti, jis tampa „nematomu vaiku“. Kadangi neišpildyti poreikiai niekur nedingsta, tokie vaikai yra priversti kitaip suktis, ieškoti kitų būdų juos patenkinti. Dažniau manipuliuoti linkę vaikai dažniausiai yra emociškai apleisti.
Nemažai jų auga ir globos namuose. Tokie vaikai lanksčiai prisitaiko prie situacijos: vieną dieną jie, atrodo, gali mylėti visa širdimi, o kitą - skaudžiai nuvilti. Kodėl? Todėl, kad jie yra praradę viltį, kad žmonės gali būti jiems geri be priežasties. Jie šventai tiki, kad gauti dėmesio galima tik gudraujant.
Noras valdyti ir jo šaknys
Manipuliuoti su tikslu jaustis pranašesniam už kitą yra linkę tiek vaikai, tiek suaugusieji. Juk visi mes norime būti geresni, stipresni, įtakingesni už kitus. Jei vaikui nuolat yra sakoma, kad jis silpnas, kad yra viso labo tik vaikas, kad turi klausyti tėvų, nes yra mažas - savo galios jausmą jis gali susigrąžinti, pasinaudodamas savo silpnybe. Kadangi esu mažas ir silpnas, jūs man padėkite: pamaitinkite, aprenkite, padarykite už mane užduotėlę... tarnaukite.
Anot psichologų, suaugusio žmogaus elgesio ypatumai susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje (apie 5-6 gyvenimo metus) ir baigia formuotis iki 7-8 metų. Tai, kaip jis elgiasi vėliau, tėra šių elgesio modelių atsiskleidimas. Be galo svarbu yra nepriimti to asmeniškai. Juk jis taip elgiasi ne todėl, kad nori įkyrėti tėvams, išvesti juos iš kantrybės.
Pažvelgę plačiau ir giliau, pastebėsime, kad tokiais būdais jis bando gauti tai, ko jau kartą ar keliskart negavo tiesiog paprašydamas. Turbūt nėra tokio tėvo, kuris norėtų užauginti nuo savęs priklausomą vaiką, kuris negebėtų pasirūpinti savimi ir visą gyvenimą būtų priklausomas nuo tėvų. Tik neretai norime vieno, o savo elgesiu neleidžiame vaikui būti savarankišku.
Dažniausios manipuliacijos formos ir kaip su jomis kovoti
Yra kelios pagrindinės manipuliacijos formos, kurias vaikai naudoja siekdami savo tikslų:
- Vaiko sumažinimas: Tėvai, vadindami vaiką mažybiniais epitetais (pvz., katinukas, zuikelis, saulytė), stabdo jo savarankiškumą, nes jis visada jausis mažiukas, kuriam reikia globos. Žodžiais mažinti vaiką galima iki tada, kol jis jau pasako „aš“, „mano“, nes tai rodo, kad vaikas save suvokia kaip atskirą asmenybę ir reikia ją stiprinti.
- Pasidavimas vaiko manipuliacijoms: Klausydami vaiko „nemoku, negaliu, man neišeis...“, tėvai palengvina jam siekti norimo tikslo, tačiau tai trukdo jo savarankiškumo vystymuisi. Tokiais atvejais gali suveikti žodžiai „Prašau pamėgink iš naujo“, „Aš tavimi tikiu, tau pavyks“, „Tu gali“, „Pamėgink dar kartą, jei nepavyks tada tau padėsiu“.
- Noras pasirodyti prieš kitus: Kai tėvai darbelį ar namų darbą padaro už vaiką, jie pakiša koją jo savarankiškumui, nes noras būti gera mama ar tėčiu užgožia ugdymo tikslus.
- Pasidavimas savo baimėms: Tėvų baimės, kad „vaikas alkanas - reikia pamaitinti“, „vaikas sušals ir susirgs, reikia jį pačiam aprengti“, neleidžia vaikams vystyti savo savarankiškumo.
- Vaiko saugojimas nuo nesėkmių: Kai vaikas nujaučia, kad jam gali nepavykti, jis pradeda vengti veiklos. Tėvai, saugodami vaiką nuo neigiamų jausmų, leidžia jam apsiduoti savo baimei ir vengti sunkumų. Jei vaikas savo gyvenime nepatirs sunkumų ir apribojimų, jis užaugs nebrandi asmenybė, kuri vengs prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir dėl visko kaltins kitus žmones.
Norėdami užauginti savarankišką žmogų, reikia stengtis nepasiduoti savo baimėms, netaupyti laiko vaiko savarankiškumo sąskaitą ir nesistengti apsaugoti vaiko nuo gyvenimo, nes tai padaryti tiesiog neįmanoma. Manipuliuoti vaikai išmoksta iš tėvų, kurie nevykdo savo įsipareigojimų arba netekdami kantrybės pakelia balsą, tikėdamiesi, kad atžala padarys tai, ko jos prašoma.
Specialistė išskiria kelias manipuliacijų rūšis: pasyvi, kai vaikas žaidžia tėvų emocijomis, kad gautų to, kad jam nebūtinai reikia, kita rūšis - manipuliavimas siekiant, kad kažkas už jį būtų padaryta. Užtenka vieną kartą būti kantriems ir vaikas suvoks, kad manipuliacija nepadės.
Konkretūs manipuliacijos pavyzdžiai ir kaip reaguoti
Psichologai pastebėjo, kad yra frazių, kurias anksčiau ar vėliau ištaria visi vaikai, siekdami gauti tai, ko nori, arba išvengti nemalonių pareigų. Tad pasiruoškime joms iš anksto, kad vaiko žodžiai neįskaudintų arba nepriverstų pasijausti blogais tėvais.
- „Nekenčiu (nemyliu) tavęs“: Tokie žodžiai dažniausiai rodo tuo metu vaiką užplūdusius jausmus. Mažas vaikas nemoka įvardyti sudėtingų jausmų, tačiau supykęs gali tėkšti „nekenčiu tavęs“, nes jaučia, kad šie žodžiai mamą ar tėtį įskaudins. Tėvams labai svarbu išmokyti mažylį įvardyti tai, ką jis jaučia, parodyti, kaip galima nusiraminti.
- „Išeisiu pas močiutę...“: Tokią frazę sako tie mažyliai, kurių mama ir močiutė nesąmoningai konkuruoja. Vaikutis tikisi, kad pagąsdins jus tokiais žodžiais, ir pakeisite savo nuomonę.
- „Kitiems galima, o man - ne“: Ši frazė būdinga mokinukams arba mažiems vaikams, turintiems brolių ir seserų ir norintiems išsikovoti lygias teises šeimoje. Vaikams įdomu sekti tėvų reakcijas ir stebėti, ar jie jaučiasi kalti.
- „Labai prašau, nors vieną kartelį…“: Šia fraze vaikai ne tiek manipuliuoja, labiau pasitikrina, ar tėvų nustatytos ribos vis dar galioja. Kartu mažyliai mokosi derėtis.
- „Esi pati gražiausia mama pasaulyje“: Nors šia fraze ir gali manipuliuoti, vaikui iš tiesų mama yra gražiausia pasaulyje ir jis, norėdamas ko nors pasiekti, pasako jai tai, kas labai pamalonina.
Kodėl vaikai manipuliuoja?
Dažnai sulaukiame skaitytojų klausimų, kaip elgtis, kai vaikai manipuliuoja. Kodėl jie tai daro? Manipuliuoti mažyliai išmoksta iš mūsų. „Visi mes daugiau ar mažiau manipuliuojame, - sako specialistė. - Neretai net nesusimąstydami, kad tai darome. Moterys, norėdamos, kad vyras ką nors nupirktų, jam meilikauja, vyrai moterims sako komplimentus abu derasi vienas su kitu: „Jeigu tu sutvarkysi namus, aš tau atsidėkosiu.“
Labai dažnai girdžiu, kaip tėvai manipuliuoja vaikais: „Jeigu taip elgsiesi, mamytė tavęs nemylės“, „Jeigu lipsi į medį, mamytei širdį skaudės.“ Dažniausiai tėvai manipuliuoja, kai negali suvaldyti vaiko - šis nepaiso ribų, o tėvai nežino, kaip tvarkytis tokiomis aplinkybėmis.
Manipuliavimas - tai bandymas primesti kitam savo valią, kad tas, kitas, darytų tai, ko tu nori. Tai nėra geras būdas siekti savo tikslo, nes kitas žmogus jaučiasi išnaudojamas. Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai atveda vaikus nuo 2 iki 10 metų pas psichologą, yra vaikų pyktis. Pirmosios agresijos apraiškos pasireiškia dar kūdikystėje, kada vaikas susiduria su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį.
Manipuliacija. Kas tai ir kaip atpažinti?
Kaip padėti vaikui valdyti pyktį ir emocijas?
Normalu, kad vaikas vieną ar kelis kartus parkris parduotuvėje, kai nenupirksite norimo žaislo, pasiginčys dėl nepatinančių rūbų ar „neskanaus“ maisto. Tai rodo, kad vaikas vystosi, didėja jo sugebėjimas mąstyti, reikšti nuomonę. Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus. Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t.y. supykęs vaikas jau pajėgia savo pyktį išreikšti verbaliai.
Pirmiausia, ką reikėtų atsiminti, kad pyktis yra normali emocija. Tik svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir atnešti daugiau žalos vaiko sveikatai.
Veiksmingi metodai, kaip padėti vaikui valdyti pyktį:
- Išlikite ramūs: Patys supykę išlikite kiek įmanoma ramesni.
- Kalbėkite ramiai: Vaiko pykčio metu reikia elgtis ramiai, kalbėti ramiai, atsisėsti.
- Raminkite, o ne auklėkite: Įpykęs vaikas negirdi, ką Jūs norite jam pasakyti ar pamokyti, vaiko pykčio metu reikia jį tik raminti, o auklėti tada, kai vaikas yra ramus.
- Mokykite žodžiais išreikšti emocijas: Sakykite: „Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai nes…? Tau nepatinka, kai…“.
- Naudokite vizualizacijas: Pasiūlykite įsivaizduoti bombą su daugybe įvairiaspalvių laidėlių, kurių vienas yra raudonas. Kad padarytų bombą nekenksmingą, liepkite nukirpti ar nutraukti raudoną laidelį, - tai jis gali padaryti kiekvieną kartą kilus pykčiui.
- Mokinti atpažinti kūno pojūčius: Pyktį suvaldyti tada, kai jis yra pačiame pike, yra praktiškai neįmanoma, todėl svarbu mokinti vaiką savo pyktį pastebėti anksčiau ir jį išreikšti socialiai priimtinais būdais.
- Nustatyti ribas: Nubrėžkite leistinas ribas, priimkite vaiko reiškiamas emocijas ir jas įvardykite, pavyzdžiui, jei sudrausmintas vaikas ima verkti, galima sakyti: „Suprantu, kad pyksti, tačiau žaislus reikia sutvarkyti“, - užuot šaukus: „Greit eik tvarkytis žaislų ir nesispyriok!“.
Jokiu būdu nereikia pildyti visų emociškai jautraus vaiko norų ir jam pataikauti. Jiems, kaip ir visiems kitiems, svarbu nubrėžti aiškias ribas: „Jau suvalgei du sausainius, suprantu, kad pyksti, tačiau trečio nebus“, „Pirma susitvarkyk žaislus, su kuriais ką tik žaidei, ir galėsi eiti į lauką“.
tags: #6 #metu #vaiko #manipuliacijos
