Tragiška istorija sukrėtė visą Lietuvą - Kėdainiuose, vos ketverių metukų sulaukęs berniukas, po žiaurių sumušimų ligoninėje mirė. Tai neeilinis ir itin skaudus atvejis, kuris priverčia susimąstyti apie vaikų saugumą ir institucijų veiksmų efektyvumą.
Tragedijos aplinkybės
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį medikai Kėdainiuose, namuose, rado be gyvybės ženklų mažametį berniuką. Nors jam buvo suteikta visa reikiama pagalba ir jį pavyko atgaivinti, ryte vaikas mirė. Kaip patvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė, medikai visą naktį stebėjo berniuko būklę.
Berniuko kūnas perduotas teismo medicinos ekspertų tyrimams, o teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Pagal pirminius duomenis, mažametis buvo stipriai sumuštas, jam daugiausia buvo smogta į galvos sritį. Vaikas muštas kumščiais ir bukais daiktais. Jau aiškėja, kad vaikas namuose buvo dažnai mušamas ir kankinamas. Pasak Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo Rimanto Kėvalo, pagrindiniai paskutiniai smūgiai buvo sukoncentruoti į galvą, tai žiauru ir nepaaiškinama. Medikų teigimu, jei greitoji pagalba būtų buvusi iškviesta anksčiau, vaiką dar buvo galima išgelbėti.
Medikai, atvykę į įvykio vietą, rado vaiką nebekvėpuojantį. Tik dėl efektyvių gaivinimo veiksmų pavyko jį atgaivinti. „Per savo darbo praktiką dar nemačiau taip siaubingai sumušto vaiko - tikiuosi, daugiau niekada ir nepamatysiu. Mėlynėmis nusėtas visas kūnelis, sudaužyta galva. Berniukas gulėjo ant grindų be sąmonės, nekvėpuojantis. Vėliau man pačiam teko gerti raminamuosius - vaizdai buvo siaubingi“, - naujienų portalui pasakojo vairuotojas ir sanitaras Modestas Mockus, kartu su kolegomis puolęs gaivinti Matuko.
Kauno klinikų vaikų reanimatologas Vaidotas Gurskis patvirtino, kad vaikas atvežtas ištiktas klinikinės mirties. „Sužalojimai ypač sunkūs, sumušimai su pakraujavimu visame kūne, nugaros srityje, praktiškai visas kūnas nusėtas mėlynėmis. Stipriausiai sužalota galva, po kietaisiais galvos dangalais dešinėje pusėje išsiliejęs kraujas, smegenys patinę. Skubiai operuotas. Smegenų veiklos gyvybingumo požymių kol kas nematyti, gyvybinės funkcijos palaikomos aparatūra arba vaistų pagalba. Pagal esamą situaciją, tokie sužalojimai nėra suderinami su gyvybe“, - tvirtino V. Gurskis. Jis pridūrė, kad žaizdos yra senesnės, tačiau sumušimai ne vien švieži, yra ir senesnių.
Įtariamieji ir institucijų reakcija
Policija sulaikė įtariamuosius - berniuko motiną Moniką A. (gim. 1993 m.) ir jos sugyventinį Gediminą (gim. 1989 m.). Penktadienį prokuroras kreipsis į teismą dėl jų suėmimo.
Kėdainių socialiniai darbuotojai, vaikų darželio auklėtoja ir šeimos kaimynai teigė, kad jau anksčiau kilo įtarimų, jog Monikos A. sugyventinis vaiką mušė, o moteris smurtaujantį partnerį dangstė. Policijos duomenimis, Monika A. yra bausta už smulkią vagystę, jos sugyventinis Gediminas Kontenis teistas byloje dėl prekybos narkotikais ir ginklais.
Kėdainių rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė pripažino, jog praėjusių metų lapkričio 23 dieną buvo gauta žinia iš darželio, kad vaikas galimai sumuštas. Socialiniai darbuotojai iš karto kreipėsi į policiją, tačiau per tyrimą nusikaltimo sudėties nerasta, nustatyta, kad mėlynės ant vaiko kūno atsirado dėl nelaimingo atsitikimo. Šis sprendimas dabar bus tikrinamas ir revizuojamas aukštesnių prokurorų.
Darželio „Vaikystė“ auklėtoja Ilona Rusilienė pasakojo, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje pamačiusi gumą ant berniuko galvos ir išgirdusi jo prisipažinimą „Gedas mane muša“, sukėlė ant kojų institucijas, tačiau jos tinkamai neveikė. Auklėtoja įžvelgė lemtingą klaidą - tarnybos, turėjusios apginti mažylį, patikėjo suaugusiaisiais, o ne juo. Sugyventiniai tąsyk pareiškė, kad berniukas nukrito nuo laiptų. Berniukas apie patiriamą smurtą papasakojo ir darželio medicinos seseriai, tačiau policija ir į jos žodžius nekreipė dėmesio - paviršutiniškai dirbant, byla buvo nutraukta vos po 8 dienų.
Tyrimą atlikęs buvęs G.Kontenio klasės draugas Kėdainių policijos pareigūnas Aurimas Mickevičius buvo atleistas iš darbo, o prokurorei Ingai Balkūnei skirtas papeikimas. Jie abu baudžiamosios atsakomybės išvengė.
Po nužudymo išaiškėjo, kad vaikas namuose buvo ne tik mušamas, bet ir patyrė baisias patyčias - nuolat vadintas benkartu, mažu durneliu, kitais žeminančiais žodžiais.
Kaimynės tvirtinimu, triukšmas iš Matuko buto pradėjo sklisti apie 10 valandą ryto. Kad negirdėtų piktų riksmų ir smūgių, moteris pagarsino savo namuose televizorių. Pagalbos ji neiškvietė - bijojo kištis. Vėliau, sužinojusi, kas atsitiko, kaimynė labai jaudinosi, gėrė raminamuosius vaistus. Moteris gailėjosi neiškvietusi pagalbos.
Politikai reaguoja: neeilinė Seimo sesija
Po mažamečio mirties penktadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškiene ir Seimo Savižudybių prevencijos komisijos pirmininku Mykolu Majausku vyksta į Kėdainius, kur susitiks su Kėdainių rajono savivaldybės meru, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vadovu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais.
Seimo pirmoji vicepirmininkė R.Baškienė taip pat pranešė, jog vasarį bus šaukiama neeilinė sesija priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Pasak politikės, nors parlamentarai jau ėmėsi iniciatyvos surinkti parašus dėl neeilinės sesijos, paprasčiau tai būtų padaryti Seimo valdybos sprendimu.
„Yra Seimo narių iniciatyva ir aš ją labai vertinu, ir kolegas, kurie pasirašys, taip pat, bet reikia surinkti 47 Seimo narių parašus. Manau, kad valdyba, kuri rinksis trečiadienį, tikrai pritars siūlymui šaukti neeilinę sesiją ir taip bus paprasčiau - valdybos kvietimu“, - sakė R.Baškienė.
Pasak jos, sesijos metu būtų svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas visas pataisų paketas, o laikas iki neeilinės sesijos, kuri preliminariai planuojama vasario 14 dieną, bus skirtas projektams aptarti bei diskusijoms. „Bus teikiamas ne tik tas (parlamentarų) projektas, mes kalbame apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kurį teikia ministerija. Mes rengsime diskusijas, atsakymus į klausimus, ne stichinį įstatymo priėmimą, bet bus paskelbta darbotvarkė ir diskusijos ta tema. Laikotarpis tarp sesijų yra skirtas darbui, jis nėra atostogos, todėl dirbsime labai atsakingai. Mintis ta, kad sesiją būtina rengti pasirengus“, - pabrėžė Seimo pirmininko pavaduotoja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis ketvirtadienį pranešė, kad per savaitę Vyriausybei turėtų būti pateiktas pataisytas naujo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas. Po smurto protrūkio prieš mažametį konservatorius Mantas Adomėnas ėmėsi iniciatyvos šaukti neeilinę sesiją, kad būtų priimtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Seimo Savižudybių prevencijos komisija Seimui siūlo įstatymo pataisas, kad visų formų - fizinis, emocinis, seksualinis - smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, būtų draudžiamas.
Statistiniai duomenys ir prevencija
Lietuvoje vis dažniau į viešumą lenda tėvų žiaurus elgesys su mažamečiais vaikais. Policijos atstovai nurodė, kad Informatikos ir ryšių departamento prie VRM skelbiamais duomenimis dėl užregistruotų nusikalstamų veikų, vaikų iki 18 metų nukentėjo: 2017 m. per 4 mėn. - 1197 (lyginamoji dalis 8,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų), 2016 m. per 12 mėn. - 2788 (lyginamoji dalis 5,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų).
Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, per 2016 m. užfiksuotas 2681 atvejis, kada iš viso galimai nukentėjo 2474 vaikai (0,5 % visų Lietuvoje gyvenančių vaikų). Lyginant su 2014-2015 m. duomenimis, matyti, kad per kelerius metus fizinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius kasmet didėja, seksualinio smurto atvejų skaičius kinta, o užfiksuotų psichologinio smurto atvejų - labai padidėjo.
„Save the Children International“ atlikto tyrimo duomenimis, iš 1000 Lietuvos vaikų, penkerių metų nesulaukia apie 5 vaikus.
Nepriežiūra - viena iš keturių smurto prieš vaikus formų. Statistika rodo, kad Lietuvoje nepriežiūra yra antra pagal dažnumą po fizinio smurto. Vaiko teisių specialistai pastebi, kad dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia nepriežiūrą - įsivaizduoja, kad tai yra tik kritiniai atvejai, kai vaikas visiškai apleistas, badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nelanko mokyklos. Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurių fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai yra nuolat prastai tenkinami dėl didelio tėvų užimtumo ar dėl to, kad jie nesuvokia vaikų poreikių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologė Romalda Stasionienė sako, kad vaiko teisių specialistai dažniausiai susiduria su kritiniais atvejais, kai akivaizdžiai yra netenkinami ar prastai tenkinami vaiko fiziniai bei ugdymosi poreikiai. Tačiau nuo emocinio apleistumo (emocinės nepriežiūros) kenčia neretas vaikas vadinamose „normaliose“ šeimose.
Emocinį vaiko apleistumą iš šalies greitai pastebėti nėra lengva. Labai svarbu, kad tėvai patys suvoktų, jog žaloja vaiką ir kuo skubiau liautųsi tai darę. „Emociniu apleistumu galima vadinti tokią vaiko būseną, kai yra neatliepiama jo emociniams poreikiams. Vaikai gali būti viskuo aprūpinti materialiai, lankyti kelis būrelius, bet patirti emocinę nepriežiūrą. Tėvai, siekdami karjeros ar vystydami verslą, mažai skiria dėmesio vaikui. Kartais jie labiau domisi pažymiais, bet ne vaiko išgyvenimais. Vaiko pasiekimai jiems neretai būna svarbesni, nei jo emocinė gerovė. Vaikų pasiekimai tėvams padeda patenkinti savo pačių poreikį jaustis svarbiu. Vaikų nesėkmės juos nuvilia. Vietoj paguodos ir padrąsinimo, vaikas gauna žinią - „tu mane nuvylei“, - sako psichologė R. Stasionienė. Pasak specialistės, emociškai apleistų vaikų problemas tėvai nuvertina, ignoruoja, savo rūpesčius laiko svarbesniais. Augdamas vaikas negauna pakankamai emocinio palaikymo, padrąsinimo ir tai gali sukelti ilgalaikių pasekmių.
Nepriežiūra - nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, darantis žalą ar keliantis pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Išskiriamos trys nepriežiūros formos - fizinė, emocinė ir ugdymosi. Pasak vaiko teisių specialistų, dažnai problemų turinčioje šeimoje vaikai greta nepriežiūros patiria ir kitų smurto formų - fizinį, psichologinį, seksualinį, todėl pasekmės būna kompleksinės.
R. Stasionienė ramina tėvelius, kad skurdas ar nepriteklius dėl objektyvių priežasčių tikrai nėra laikomas nepriežiūra. „Kartais tėvai nuogąstauja, kad gali būti apkaltinti nepriežiūra dėl to, kad neišgali nupirkti vaikui norimo daikto, padaryti namie remonto ar kad neturi erdvesnio būsto. Sunkesnė materialinė padėtis tikrai nereiškia, kad vaikas patirs nepriežiūrą“, - pabrėžė R. Stasionienė.
Kėdainių socialiniai darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, policija ir medikai vis dar aiškinasi visas įvykio detales. Svarbiausia, kad šis tragiškas įvykis paskatintų realius pokyčius ir padėtų apsaugoti kitus vaikus nuo panašaus likimo.
