Vaiko kambaryje kartais vyksta tikras gyvenimas: ruošiama vakarienė žaislinėje virtuvėje, gydomas susirgęs meškiukas, atsidaro parduotuvė ar net visas restoranas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik paprasti žaidimai.
Psichologai juos vadina simboliniais žaidimais - tai momentas, kai vaikas pradeda ne tik žaisti su daiktais, bet ir kurti istorijas, vaidmenis bei situacijas. Tikrasis žaidimas prasideda apie trečiuosius gyvenimo metus, kai vaikai prisiima vaidmenis ir juos priskiria įvairiems daiktams ar žaislams. Mažyliams greitai atsibosta žaidimai, kurių taisyklių pakeisti negalima, todėl vaikai mieliau renkasi vaidmeninius žaidimus, kuriuose jie susikuria vaidmenis sau ir įvairiems daiktams, imituoja patirtas ar matytas situacijas: ėjimą į parduotuvę, zoologijos sodą, pas gydytoją ir pan. Pavyzdžiui, jei mažylis žaidžia lėktuvėliu ar laivu, jis dažnai įsivaizduoja esąs jo pilotu ar kapitonu.
Nors vaikų gyvenimas suaugusiems primena žaidimą be pabaigos, iš tiesų žaidimas vaikams - tai sudėtingas darbas, reikalaujantis daug įgūdžių, kantrybės, savarankiškumo bei kūrybos.
Žaidimų scenarijai vaikystėje iš nieko neatsiranda. Dažnai manoma, kad vaikai savaime moka žaisti. Jeigu šeimoje yra vyresnių brolių, sesių ar vaikas turi artimų draugų, su kuriais dažnai susitinka ir žaidžia, žaidimo scenarijai natūraliai perduodami vieni kitiems. Tačiau šiandien vis daugiau vaikų auga mažesnėse šeimose, kartais neturėdami kasdienės vaikų kompanijos. Tėvai gali padėti vaikui „įeiti“ į žaidimą: parodyti, kaip lėlė gali išgerti arbatos, kaip parduotuvėje atsiskaitoma ar kaip gydytojas rūpinasi pacientu. Svarbiausia - reaguoti į vaiką, kai jis kviečia į žaidimą. Kai vaikas paauga ir jau geba kurti savo istorijas, tėvų vaidmuo pamažu mažėja.
Žaidimų evoliucija pagal amžių
2-4 metų vaikai jau kuria paprastus scenarijus. Nuo ketverių metų iki mokyklinio amžiaus žaidimai tampa vis labiau judrūs, fiziniai (gaudynės, grumtynės). Tuo pačiu metu įsitvirtina ir žaidimai, turintys taisykles: stalo žaidimai, knygos, rankdarbiai.
4-6 metų vaikai pradeda kurti sudėtingesnes istorijas. Žaidimuose atsiranda restoranai, kelionės, policija ar mokykla. Įdomu tai, kad nors technologijos šiandien gana anksti ateina į vaikų gyvenimą ir kartais užima fantazijos pasaulio vietą, praktikoje vis dar matau nemažai vaikų iki 8-10 metų, kurie su dideliu malonumu žaidžia vaidybinius žaidimus.
Pradinėje mokykloje žaidimų evoliucija turi du etapus. 6-8 metų vaikai mėgsta lenktyniauti. Tai mokymosi etapas: mokydamiesi taip pat konkuruoja, provokuoja, demonstruoja ką išmoko. Populiarūs žaislai yra konstruktoriai.
Devyni - vienuoliktieji metai - „grupavimosi“ pradžia. Vaikai skirsto bendraamžius į draugus ir ne. Jiems dar reikia vadovo, kuris organizuotų jų veiklą. Pradėjus lankyti pagrindinę mokyklą, jau pirmaisiais keletą metų (11-12m) vaikai pradeda mąstyti abstrakčiai ir jų žaidimai gerokai sudėtingėja. Yra kuriamos hipotezės, strategijos „kas bus, jeigu“ ir pan. Be abejo, daug vietos atsiranda informatikos žaidimams.
Paauglystėje visos ribos labai stipriai išblunka. Čia jau žaidžiami visokie žaidimai: ir intelektiniai, ir fiziniai. Šiuo laikotarpiu, šiek tiek panašiai kaip kūdikystėje, atsiranda disbalansas tarp noro ir galimybių. Jautrus reagavimas į ginčus tarpusavyje, nesaugumas ir nelankstumas bendraujant, tuo pačiu metu hormonai, skatinantys leistis į spontaniškus žaidimus - tai nuolatinė paauglių būsena. Tėvus paaugliai išbraukia iš savo žaidimų ir nepriima jų rekomendacijų. Vis dėlto nereikėtų visiškai atsisakyti tam tikrko žaidimų šeimoje: paauglys nors ir priešinasi, tačiau giliai viduje išgyvena, jeigu pasijunta nereikalingas, atstumtas, jeigu juo nesidomima.
Vaidybinių žaidimų reikšmė ir stereotipai
Ilgą laiką buvo manoma, kad vaidybiniai žaidimai aiškiai skirstomi pagal lytį. Berniukai mielai žaidžia virtuvėmis ar parduotuvėmis, o mergaitės - garažais ar statybomis. Vaidybiniai žaislai dažniausiai būna rinkiniai - pavyzdžiui, gydytojo, virtuvės ar arbatos servizo.
Nepasiduokite stereotipams. Net jei vaikas ir nesidomi, retkarčiais pasiūlykite jam pagal lytį lyg ir „nepriklausančios“ veiklos: parodykite mergaitėms, kaip žaidžiamas futbolas, berniukams - kaip šaukšteliu maitinama lėlė ar šukuojami jos plaukai.
Kokybiški mediniai žaislai šią problemą išsprendžia natūraliai. Vienas puikus pavyzdys - britų šeimos kuriamas prekės ženklas Le Toy Van, daugiau nei 25 metus kuriantis aukštos kokybės medinius žaislus iš tvarios medienos. Šio prekės ženklo žaislai išsiskiria subtiliu dizainu, rankomis pieštomis detalėmis ir ilgaamžiškumu. Nors Le Toy Van kuria premium lygio žaislus, pats prekės ženklas pabrėžia dar vieną svarbią vertybę - kokybiški ir gražūs žaislai turėtų būti prieinami kuo platesniam šeimų ratui.
Vaikai labai natūraliai priima tokias istorijas. „Pažiūrėk, šis žaislas pagamintas iš medžio. O jo kūrėjai yra pažadėję - už kiekvieną tokį žaislą pasodinti naują medį. Tai reiškia, kad kažkur dabar auga mažas medelis, nes mes pasirinkome šį žaislą. Tokie pokalbiai tampa puikia proga vaikams paaiškinti, kaip mūsų kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie švaresnės aplinkos.
Įvairūs LEGO® kaladėlių rinkiniai skirtingo amžiaus vaikams leidžia įgyvendinti ir kurti skirtingus žaidimo scenarijus ir lavina vaikų įgūdžius. Vaikams žaidimas - tai tarsi kelionė ir pažintis su neatrastu pasauliu. Nuostabioje kelionėje laukia pažintis su savana, atšiauria Antarktida, kur nuo ledo kalnų čiuožinėja pingvinai, paslaptingi miškai, olos ir šventyklos, kurias pats mažylis galės sukonstruoti. DUPLO® kaladėlių rinkinyje „Aplink pasaulį“ yra 5 figūrėlės ir 17 skirtingų gyvūnėlių iš įvairiausių pasaulio kampelių.
Žaidimo svarba vaikystėje
Nuo pirmųjų savo žaidimų vaikai imituoja suaugusiųjų gyvenimą, kartoja tai, ką mato savo šeimose, artimoje aplinkoje. Arba elgiasi priešingai. Kai kurie nuosekliai perima lyderio, žaidimų vadovo poziciją: jie sprendžia kas kuo bus žaidime, imasi iniciatyvos teisėjauti ginčuose, pirmieji pradeda žaidimą. Kiti gi gali elgtis pasyviai, paklūsta, o dar kiti - konkuruoja. Mūsų tėvų užduotis galėtų būti stebėti ar vaikas neužstringa viename vaidmenyje (ypač jeigu tai savotiškos „aukos“ pozicija) ir pasikalbėti apie tai su vaiku, inicijuoti jį keisti savo vaidmenį, išmėginti kitą, padrąsinti jį papasakojant pavyzdžių iš savo gyvenimo. Kartais vaikai lieka juos netenkinačioje pozicijoje neturėdami idėjų kaip galėtų iš jos išeiti, kaip kitaip elgtis ar reaguoti. Tokiu metu jiems tikrai reikia išorinės pagalbos.
Žaidimas yra būdas suskurti iki šiol neturėtus ryšius su aplinka. D. Winnicotas, tyrinėjęs žaidimą, sakė, kad tai tam tikra „iliuzijos erdvės“ atmaina. „Tarkime, kad…“ sako vaikas ir ima kurti, fantazuoti, išgalvoti įvykius, objektus, pasakoja istoriją. Vaikas kuria savitą pasaulį iš to, ką mato, jaučia girdi, suvokia, turi savyje.
Bet koks buvimas grupėje - tai laikas, kai mokomasi patenkinti savo poreikius ir nepakenkti kitų interesams. Santykių palaikymo įgūdžių padeda įgyti žaidimai. Ypač įdomu stebėti žaidimus, kur pasiskirstoma vaidmenimis, užduotimis, atsakomybėmis.
Vaikų gyvenimas suaugusiems primena žaidimą be pabaigos, tačiau iš tiesų žaidimas vaikams - tai sudėtingas darbas, reikalaujantis daug įgūdžių, kantrybės, savarankiškumo bei kūrybos.
Jeigu vaikystėje vaikas žaidė nepakankamai, paauglystėje jaunuoliui kyla tam tikrų sunkumų: linkstama bėgti nuo santykių arba juos nutraukti, užuot taikiai išsiskyrus; elgiamasi agresyviai, o ne mėginama išsiaiškinti skirtingus požiūrius, nes trūksta žaismingumo tiek vertinant save, tiek kitus. Gali būti sunku suvaldyti savo mintis ir fantazijas. Kartais gali pritrūkti žaismingumo ko nors mokantis; užslopinami intelektiniai ir socialiniai gebėjimai; stinga kūrybiškumo ir išradingumo.
Žaisdami mes tarsi dalyvaujame pasaulio kūryboje. Žaidimo formos gali būti labai įvairios. Tai ir stalo žaidimai suaugusiems, ir šeimos stalo žaidimai. Šachmatai, šaškės. Konstruktoriai (lego ir suaugusiems), dėlionės (puzzle), modeliai (laivų, lėktuvų, pastatų). Azartiniai žaidimai. Seksualiniai, erotiniai gundymo žaidimai. Vaidmenų žaidimai teatre. Menas - kaip socialinio žaidimo forma: meninkas perduoda žiūrovui mintis, emocijas, vyksta mainai.
Pedagogai pastebėjo, kad lengviausiai išmokstama žaidžiant. Tai kūrybinis procesas, kurio metu patiriamas malonumas ir įgūdžiai susiformuoja lengvai ir greitai. Neretai veikal, kurios negalime įvardinti, laikoma dykinėjimu. Iš tiesų tai sugebėjimas pasinerti į savo vidinį pasaulį, svajoti, ramiai būti nieko neveikiant - labai vertingas užsiėmimas tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Jau nuo vienerių metukų vaikas yra pajėgus svajoti ir dėka to sugeba palaukti, kol bus patenkinti jo esminiai poreikiai. Ši ankstyvoji patirtis labai svarbi jau suaugusiojo gyvenime, kai tarkime, pradėjus atostogauti, praradus išorinius stimulus veikt, gali atsirasti nerimas ir nesaugumo jausmas, jeigu vaikystėje nebuvo įgūdžio „svajoti“ ir išlaukti. Ramybės ir veiklos periodiškumas - tai svarbus harmoningo gyvenimo principas. Nuobodulys nėra neigiamas dalykas. Taigi, jeigu vaikas nieko neveikia, mes tėvai nesame įpareigoti tuoj pat vaiką „užimti“ arba siūlyti kokią nors veiklą ar užsiėmimą.
Anglų kalboje yra du žodžiai apibūdinti žaidimui: game - žaidimas pagal taisykles ir play - žaidimas be taisyklių. Žaidimas be taisyklių yra žaidžiamas jau nuo pačių mažiausių iki mokyklos pradžios, kai jau vaikai patys pradeda jausti poreikį laikytis taisyklių. Vėliau, paauglystėje, jos vėl pradedamos laužyti arba ignoruoti.
Nuo pirmųjų metų pabaigos vaikas mokosi žaisti su kitais. Tai užtrunka, ir susiformuoja tik darželyje, kai įvedami žaidimai pagal taisykles. Tuo pačiu metu beveik visi vaikai išsaugoja poreikį žaisti vienumoje.
Pasirengimas žaisti labiau priklauso nuo vaiko nusiteikimo nei nuo vietos. Mažiems vaikams būdinga žaisti netoli juos prižiūrinčių suaugusių, jausdami jų buvimą ir globą. Reikėtų sunerimti, jeigu toks vaikas žaidžia užsidaręs savo kambaryje. Populiariausia žaidimų vieta yra namai arba laukas (kiemas, sodas, parkas). Svarbu atsiminti, kad vaikai niekada nesijaus nelaimingi toje vietoje, kur jų tėvai yra laimingi.
Archeologiniai kasinėjimai atskleidė, kad jau nuo V a. pr. m. e. žmonės gamino žaislus kūdikiams (barškučius, skambaliukus), vaikams (stumiamus, traukimus žaisliukus, vežimėlius, lėles, indelius ir vyresniems vaikams (lankus, kamuolius, kauliukus, sukučius). Taigi, jau Antikoje buvo suvokta, kad vaikystė - žaislų ir žaidimų metas. Žaislai evoliucionuoja nuo savos gamybos iki fabrikinių, ir atvirkščiai nuo masinės gamybos iki vienetinių rankų darbo brangių meno kūrinių.
Etnologai mano, kad vaikiški žaislai yra kilę iš senųjų tautų religinių talismanų ar apeigų. Tyrinėjant tautų kultūras, buvo pastebėta, kad vaikai labai anksti pradedami mokyti amatų, ir tai daroma savotišku žaidimo būdu: jiems leidžiama daryti tuos pačius darbus (žeisti indus, verpti siūlus, medžioti, gaminti maistą) naudojant sumažintus, pagal vaiką pritaikytus įrankius. Pvz. Seniau žaislus pasigamindavo sau patys vaikai iš medžiagų, kurios jiems pakliūdavo po ranka: medienos, medžiagų skaičių, maišų, tuščių skardinių ir pan.
Tautosaka gražiai atskleidžia žodinių žaidimų istoriją: mįslės, padavimai, pasakėčios, siaubo ir pikantiškos pasakos. Daiktas ar objektas, jeigu jis naudojamas žaidimui gali būti vadinamas žaislu. Žaislo vertė labiau priklauso nuo to, kaip plačiai jis gali būti panaudojamas ir kokia funkcija jam gali būti priskiriama, nei nuo jo paties. Netikęs žaislas yra tas, kuris riboja vaiko vaizduotę, kuriame galima rasti visus atsakymus į klausymus, nepanaudojant savo vaizduotės ir kūrybinio išradingumo.
Vaiko vidiniame pasaulyje slypi daug ir įvairių emocijų. Baimės būdingos amžiaus tarpsniams, jos keičiasi ir žaisdamas vaikas geba jas iškelti ir „žaisti“ jomis: nupiešti, nulipdyti, suklijuoti iš gabalėlių linksmą pabaisą, suvaidinti grėsmingą situaciją ir išgyventi ją saugioje aplinkoje. Žaidimas padeda nerimą perkelti iš minčių į veiksmą - žaidimą. Tai taip vadinama sublimacija - kai kažkas, kas mus užvaldė, atrodo neįmanoma, tampa nauju kūriniu. Būtent pasakos - geras to pavyzdys. Vaikas, klausydamas istorijos apie pabaisą, praryjančią mergaitę, išgyvena baimę būdamas šalia jam saugaus asmens, mamos ar tėčio, kuris gali apginti, apsaugoti, pasirūpinti juo. Laiminga pabaiga visuomet veikia padrąsinančiai, leidžia vaikui ir gyvenime, po skausmingų situacijų tikėtis geros išeities, jos ieškoti, nenuleisti rankų.
Pranešti apie iškilusius sunkumus, sielvartą ar iššūkius galime žodžiais. Tačiau vaikai naudoja netiesioginį, tačiau veiksmingą būdą pranešti apie tai, kas juos kamuoja - per žaidimą. Stebint žaidžiantį vaiką tikrai pavyks pastebėti jo patirtas vidines traumas, išgyvenimus, stiprias emocijas. Žaidimas taip pat labai vertinga ir paguodos, ir sunkios situacijos ar konflikto sprendimo priemonė. Kadangi žaidžiant, galima viską interpretuoti kaip „netikroviška“, vaikas gali lengviau išsakyti, išreikšti sunkias patirtis, atskleisti įvykius, apie kuriuos kalbėti negalėtų, bijodamas, kad jo pyktis ar baimės nepakenktų kitiems ar jam pačiam.
Tėvų vaidmuo skatinant žaidimą
Kaip žaisti kartu su vaiku ir neįkyriai jį lavinti? Svarbiausia - parinkite tinkamus žaidimus ir pajauskite, kuriuos vaiko gebėjimus kada skatinti, tobulinti.
Pirmiausia - dovanų sąrašai. Šiandien jie tampa vis populiaresni. Tėvai gali sudaryti norimų žaislų sąrašą gimtadieniui ar šventėms - tai padeda išvengti nereikalingių dovanų ir palengvina pasirinkimą artimiesiems.
Dar vienas svarbus principas - kurti vaikui tvarkingą aplinką, kur kiekvienas daiktas turi savo vietą. Kai visi žaislai yra matomi ir lengvai pasiekiami, tėvai rečiau juos dubliuoja pirkdami naujus, o vaikai geriau prisimena, ką turi, ir išmoksta labiau vertinti savo daiktus.
Kartais, norint išlaikyti estetišką ir tvarkingą aplinką, sudėtinga vienu metu sutalpinti visus vaikų vaizduotės žaislus. Tokiais atvejais puikiai pasiteisina žaislų rotavimas - dalis žaislų kuriam laikui padedami į dėžę ar spintą, o po kelių savaičių vėl „sugrįžta“ į žaidimų erdvę.
O mūsų, suaugusiųjų, užduotis - sukurti tokią aplinką, kurioje fantazija galėtų augti.
Kaip žaidžia vaikai skirtingais amžiaus tarpsniais
1 metai: tyrinėjimas ir sensorinė patirtis
Kaip žaidžia: Stumdyti kaladėlę ar čiulpti kramtuką neatrodo daug patirties suteikiantis užsiėmimas. Ir vis dėlto kūdikiams tai - idealus žaidimas.
- Žaidimas turėtų užimti didesnę dalį laiko, kai kūdikis būdrauja.
- Nereikia nieko įmantraus.
- Parinkite žaislus pagal amžių, atkreipkite dėmesį į jų saugumą.
- Suteikite kūdikiui erdvės.
- Iki pirmojo gimtadienio mažyliai daug laiko praleidžia apriboto judėjimo erdvėje: vežimėlyje, automobilio ar supamojoje kėdutėje, savo lovelėje.
- Leiskite pažaisti vienam. Net ir tokio amžiaus kūdikiai aiškiai parodo, jog nori pabūti vieni.
- Žaiskite drauge, kai mažylis pageidauja jūsų kompanijos.
1-3 metai: aktyvus tyrinėjimas ir motoriniai įgūdžiai
Kaip žaidžia: Tokio amžiaus vaikai jau turi pakankamai motorinių gebėjimų kad kuo nuodugniausiai tirtų savo aplinką, pradedant pabodusia žaislų dėže ir baigiant virtuvės stalčiais bei svetainės lentynomis. Jie jau moka atsistoti, pasilypėti, pasiekti, nustumti, ištraukti daiktus. Daugumai 1-3 metų vaikų patinka būti tarp vaikų, tik dažniausiai žaidžia ne kartu su jais, o greta jų.
- Ugdykite vaiko vaizduotę pasiūlydami kaladėlių, jų amžių atitinkančių konstruktorių, dėlionių. Skatinkite dažniau žaisti su žaislais, kuriais galima kurti ne vieną, o daugybę įvairiausių žaidimų, organizuoti įsivaizduojamą veiksmą (pvz.
- Žaiskite visur. Ne tik žaidimų aikštelėje ar smėlio dėžėje.
- Eikite į lauką kasdien. Kad ir koks oras bebūtų - šio amžiaus mažyliai noriai stebi aplinką, pūga ar lietus jiems - ne tiek nepatogumas, kiek nauja, vertinga patirtis. Ir, žinoma, būdas grūdintis. Svarbiausia - tinkama apranga!
- Televizorius - ne tabu. Jei parinksite vaiko amžiui tinkamas laidas, žiūrėsite kartu, aptarinėsite tai, ką matote.
3-6 metai: vaizduotė, vaidmenys ir socialiniai ryšiai
Kaip žaidžia: Sparčiai tobulėjantys kalbiniai įgūdžiai žaidimus perkelia į naują lygmenį: svarbu tampa siužetas, istorija, vaidmenys. Vaikai aiškiau suvokia laiką, erdvę, objektų ir veikėjų tarpusavio ryšius. Tai jau leidžia mažiesiems išmokti žaisti ne greta kitų vaikų, o kartu su jais, suvokti kitą žmogų kaip žaidimo partnerį.
- Ribokite televizoriaus žiūrėjimą ir laiką prie kompiuterio. Tokio amžiaus vaikai neretai jau ima reikalauti galimybės televizorių žiūrėti dažniau ir ilgiau.
- Skatinkite kūrybiškumą ir fantaziją. Pasiūlykite vaikui naujų žaidimų, ugdančių jo estetinius įgūdžius: paraginkite surengti koncertą, spektaklį, suvaidinti sceną iš ką tik perskaitytos pasakos.
- Stebėkite, kuo vaikas domisi labiausiai, ir skatinkite tą susidomėjimą. Princesės, piratai, žvėreliai, mašinos ar žemės ūkio darbai?
- Nepasiduokite stereotipams. Net jei vaikas ir nesidomi, retkarčiais pasiūlykite jam pagal lytį lyg ir „nepriklausančios“ veiklos: parodykite mergaitėms, kaip žaidžiamas futbolas, berniukams - kaip šaukšteliu maitinama lėlė ar šukuojami jos plaukai.
6-12 metų: strategija, bendradarbiavimas ir mokymasis
Kaip žaidžia: Vaikai jau patys žino savo interesus, draugų ieškosis nebe atsitiktinai, o atkreipia dėmesį į jų temperamentą, pomėgius. Kuo toliau, tuo labiau atsiskleidžia vaiko individualumas, tobulėja jo bendravimo įgūdžiai.
- Skatinkite judėti. Deja, šio amžiaus vaikai vis dažniau ima rinktis sėslius žaidimus, jie susikoncentruoja ties mėgstama veikla ir nebenori tyrinėti aplinką be aiškaus tikslo, eiti tiesiog pasivaikščioti tampa neįdomu.
- Kontroliuokite laiką prie televizoriaus ir kompiuterio. Tokio amžiaus vaikai - dar reiklesni. Jie jau geba susikoncentruoti dėmesį ilgesnį laiką, turi mėgstamas laidas ar filmukus, gali susidomėję pažiūrėti iki galo jiems patikusį ilgą animacinį ar meninį filmą. Nebūtina dirbtinai nutraukti jo po pusvalandžio - taip mažieji tik susierzins. Tiesiog nepraraskite budrumo ir stenkitės laikytis aukso viduriuko: jei šiandien žiūrėjo 1,5 valandos trukmės filmą - galbūt rytoj visai apsieisite be televizoriaus? Be to, skirkite nedidelių užduotėlių per reklamines pertraukėles - tai skatins vaiką judėti, leis pailsėti jo akims.
- Atkreipkite dėmesį į vaiko siunčiamus SOS: jei jis kelias dienas be nuotaikos, tapo nervingas ar pernelyg išsiblaškęs - veikiausiai tai ženklas, kad vaikas pervargo.
New Study Suggests Play Time Is Critical Part To Child's Development
Kai mažas vaikas jaučiasi pavalgęs ir saugumus ima tyrinėti jį supanti pasaulį. Kiekvienam raidos etape tyrinėjimas ir suvokimas aplinkos kinta ir tobulėja vaikui augant. Kad vaikas tinkamai vystytųsi, pirmiausia jam reikalinga mama, kuri suformuotų saugumo ir prieraišumo jausmą. Mažo vaiko žaidimai prasideda lytėjimu rankomis ir burna - tai jo pirmasis pažinimo raidos etapas. Todėl leiskite vaikui paliesti įvairius daiktus, paviršius, leiskite paragauti ir tyrinėti. Tik vaikui pradedant ropoti, jis ims ieškoti kitų daiktų paskirties.
Žaisdami mes tarsi dalyvaujame pasaulio kūryboje. Žaidimo formos gali būti labai įvairios. Tai ir stalo žaidimai suaugusiems, ir šeimos stalo žaidimai. Šachmatai, šaškės. Konstruktoriai (lego ir suaugusiems), dėlionės (puzzle), modeliai (laivų, lėktuvų, pastatų). Azartiniai žaidimai. Seksualiniai, erotiniai gundymo žaidimai. Vaidmenų žaidimai teatre. Menas - kaip socialinio žaidimo forma: menininkas perduoda žiūrovui mintis, emocijas, vyksta mainai.
Norint, kad vaikas mokytųsi, kad mokėtų ir galėtų žaisti pats, su kitais vaikais ar suaugusiais - jis turi mokėti bent kurį laiką susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį į užduotį. Duokite vaikui tekstą (net jei vaikas dar nemoka skaityti) ir parodykite, kurią raidę reikia pabraukti. Jei vaiko dėmesys dar nėra pakankamai išvystytas, tai nupieškite (atspausdinkite) raidę, kurią jam reikia pabraukti ant atskiro lapo, ir padėkite lapelį su raide prieš vaiką. Paaiškinkite, kad peržiūrėti reikia kiekvieną eilutę. Po to pakeiskite ar pasunkinkite užduotį. Trimečiams tiks 2-3 sakiniai stambiomis raidėmis. Kuo geriau su užduotimi susidoroja mažylis, tuo daugiau žodžių papildo tekstą.
Žaidimui prireiks kelių skirtingų daiktų vienodų porų. Padėkite prieš vaiką sumaišytas į vieną krūvelę pasirinktas daiktų poras ir duokite vaikui užduotį suporuoti vienodus daiktus. Jei tai kojinės, vaikui teks suporuoti vienodas kojines. Jei tai juostelės, vadinasi, jam teks parinkti poras vienodo ilgio juostelių. Trimečiams pakaks 3-5 skirtingų daiktų porų. Jei žaidime dalyvauja keli vaikai, galima kiekvienam vaikui duoti savo komplektą daiktų.
Išmėtykite ant grindų įvairiaspalves kartonines figūrėles ir paprašykite vaiko surinkti kurį nors vieną vaisių ar daržovę. Jei vaikai keli, kiekvienam duodama sava užduotis. Šiuo atveju iškirptų vaisių ir daržovių „rūšių” kiekis turi atitikti vaikų skaičių. Jei vaikų daug, paskirstykite juos komandomis. Tegu jie rungtyniauja, kuri komanda surinks savo derlių greičiau. Pastaba: šie žaidimai padeda lavinti vaiko koncentraciją, rūšiavimo ir dėmesio sutelkimo įgūdžius.
Žaidimui prireiks nepermatomo maišelio su raišteliu ir kelių skirtingų daiktelių: žaislų, konstruktoriaus detalių, kubelių ir t.t.. Dėkite į maišelį visus žaidimui pasirinktus daiktus, užtempkite raištelį taip, kad liktų nedidelis tarpelis, į kurį vaikas galėtų įkišti ranką. Paprašykite vaiko iš maišelio traukti būtent tuos daiktus, kuriuos jūs įvardijate. Kuo daugiau daiktų maišelyje, tuo sudėtingesnis žaidimas.
Žaidimui prireiks kelių medžiaginių gabalėlių. Juos galima pasigaminti savarankiškai. Paimkite kelis nedidelius vienodus medžio gabalėlius ir ant kiekvieno jų padarykite skirtingus paviršius. Svarbiausia, kad čiupinėjant jie skirtųsi vienas nuo kito. Jei neturite galimybės nusipirkti arba pasigaminti taktilines lenteles, gali padaryti paprasčiau. Paimti vienodas vaikiško konstruktoriaus detales (geriau medinio, tačiau galima ir plastmasinį) ir apvynioti jas skirtingomis medžiagomis. Žaidimo metu duokite vaikui vieną taktilinę lentelę į ranką ir pasiūlykite jam atidžiai apčiupinėti. Paimkite tą gabaliuką atgal, paprašykite vaiko nusisukti ir paslėpkite lentelę po nosine kartu su kitomis kaladėlėmis. Trimečiams patartina naudoti ne daugiau kaip 3-5 kubelius, palaipsniui jų kiekį galima didinti. Pastaba: šio tipo žaidimai padeda lavinti ne tik dėmesingumą, bet ir taktilinius pojūčius.
Pasirinkite bet kokį ne patį didžiausią žaislą ir paslėpkite jį. Po to papasakokite vaikui, ką Jūs paslėpėte ir pasiūlykite vaikui surasti paslėptą žaislą vadovaujantis Jūsų nuorodomis. Nuorodų pavyzdžiai: už mėlyno, už geltono, po kvadratiniu, po apvaliu, ant medinio ir t.t. Kai vaikas ras žaislą, jis tampa vedančiuoju ir slepia žaislą, o Jūs ieškote jo vadovaudamiesi vaiko nuorodomis. Šį žaidimą galima žaisti ir viduje, ir lauke.
Paprašykite vaikų paieškoti ir atnešti Jums konkrečius daiktus. Jei žaidimas vyksta namuose, galima paprašyti vaiko atnešti kubelį, lėlę, knygutę ir pieštuką. Lauke galima paprašyti vaikų atnešti šakeles, lapelius, akmenukus. Trimečiams galima duoti užduotį atnešti tik tris daiktus, o kai jie išmoks gerai susidoroti su užduotimi, palaipsniui didinkite daiktų skaičių. Pastaba: šio tipo „Ieškok ir surask” žaidimai lavina dėmesį, pastabumą ir vaiko atmintį. Juos galima žaisti vaikų švenčių metu.
Duokite vaikui užduotį suverti karoliukus pagal atitinkamą schemą: pirmiausia mėlyną, po to žalią, kvadratinę, po to apvalią, raudoną po to geltoną. Kuo jaunesnis vaikas, tuo paprastesnė turėtų būti schema. Su laiku ar vyresniems vaikams užduotį galima sunkinti: 2 apvalūs raudoni karoliukai, 3 geltoni trikampiniai karoliukai, 1 mėlynas kvadratinis.
Paprašykite vaiko pastatyti kelis bokštus: vieną mėlyną, vieną raudoną, o trečią - geltonai žalią. Jei vaikas moka skaičiuoti, galima paprašyti jo pastatyti vieną bokštą iš vieno raudono kubelio ir dviejų mėlynų, o kitą bokštą iš dviejų žalių ir trijų geltonų kubelių. Užduotį galima pateikti žodžiu, o galima nupiešti schemą ir paprašyti vaiko pastatyti bokštą pagal ją. Jei žaidžia keli vaikai, galima kiekvienam jų duoti po savo schemą, svarbiausia stebėti, kad visiems užtektų kubelių.
Pasiūlykite vaikui sustingti, atidžiai Jūsų paklausyti ir atlikti užduotis tokia tvarka, kokia jis jas išgirs. Duokite jam, pavyzdžiui, tokias užduotis: suploti delnais, treptelti koja ir apsisukti; arba paimti lėlę, sušukuoti ją, paguldyti ant stalo, o po to atnešti mašinėlę.
Šį žaidimą geriau žaisti, kai kambaryje išmėtyta skirtingų žaislų. Susitarkite su vaiku, kad jis gavęs Jūsų komandą ims rinkti ir nešti Jums žaislus. „Laikas kubeliams” - sakote Jūs. Vaikas turi imti rinkti kubelius. „Laikas pieštukams” - vaikas atranda ir atneša Jums pieštukus. „Laikas meškučiui” - vaikas atneša meškiuką.
Šį žaidimą geriau žaisti lauke. Pasivaikščiojimo metu susitarkite su mažyliu, kad Jūs ieškosite skirtingų daiktų pagal komandą. „Laikas raudonoms mašinoms” - imate ieškoti ir rodyti raudonus automobilius. „Laikas akmenukams” - ieškote akmenukų. „Laikas mėlynoms mašinoms” - ieškote mėlynų mašinų. „Laikas medžiams” - ieškote ir rodote visus medžius, kurie yra aplinkui. Komandas galima kartoti. Visus atrastus objektus galima suskaičiuoti.
Susitarkite su vaiku, kad gavęs Jūsų komandą jis ims piešti skirtingas figūras. Duokite jam popierių, pieštukus ir pradėkite. „Laikas apskritimams” - vaikas paišo apskritimus. „Laikas kvadratams” - mažylis piešia kvadratus. „Laikas trikampiams” - ima piešti trikampius.
Pasiūlykite vaikui žaidimą su žodžiais. Jam reikia paeiliui sakyti vieną gyvūną ir vieną augalą. Pavyzdžiui: dramblys, ramunė, lapė, medis, katė, žolė. Palaipsniui žaidimą galima sunkinti ir siūlyti vaikui paeiliui vardinti du gyvūnus ir du augalus. Pavyzdžiui: šuo, gaidys, krūmas, rožė, lapė, vilkas, beržas, pušis, kiškis, meška ir t.t. Po to pasiūlykite vaikui paeiliui vardinti, pavyzdžiui, vienas baldas, du indai. Toliau žaidimas dar labiau sunkinamas: reikia įvardyti vieną augalą, du baldus, tris gyvūnus. Šį žaidimą galima žaisti su vaikų grupe. Tokiu atveju, kiekvienas vaikas paeiliui turi pasakyti vieną žodį ir sekti, kad būtų laikomasi teisingos žodžių sekos.
Pasiūlykite vaikui paeiliui du kartus treptelti koja, du kartus paploti ir neišsimušti iš ritmo kelias minutes. Jei žaidžia keli vaikai, jie stoja ratu ir daro užduotis visi kartu.
Žaidimui prireiks lėlių ir skirtingų žaislų (indelių, baldų, mašinėlių). Šiam žaidimui labai tiks maži žaisliukai ir šokoladinių kiaušinių. Sukurkite ant grindų ar stalo lėlių sceną, sustatykite žaislus taip, kad gautumėte teatro vaidinimo sceną. Kas nors sėdi ant kėdės, kas nors stovi, kas nors miega lovoje. Pasiūlykite vaikui atidžiai apžiūrėti sceną, aptarkite, kuo žaislai „užsiima”. Liesti rankomis nieko negalima. Po to paprašykite vaiko nusisukti arba išeiti iš kambario kuriam laikui. Sukeiskite vietomis žaisliukus ar ką nors pakeiskite scenoje. Pakvieskite vaiką į kitą veiksmą ir paprašykite atspėti, kas pasikeitė. Jei vaikui sunku, jam galima duoti užuominas. Kuo mažesnis vaikas, tuo paprastesnė turi būti „teatro scena”. Pradžiai paimkite 2-3 lėles personažus ir pakeiskite 1-2 detales „scenoje”.
Pasitelkę žaislus kartu su vaiku sukurkite prekybos centro modelį: ant grindų ar stalo sudėkite viską, ką planuojate pardavinėti savo parduotuvėje. Pasiūlykite vaikui nueiti kur nors naujų pirkinių ir kol jis nusisukęs, paimkite ką nors iš „parduotuvės”. Kai vaikas grįš į parduotuvę, pasakykite: „Į parduotuvę atėjo pirkėjai.” Kuo jaunesnis vaikas, tuo mažiau turi būti prekių. Pradėti galima nuo 3-4 ir palaipsniui didinkite jų skaičių iki 7-8.
Pasiūlykite vaikams tapti žvejais. Kad „pagautų žuvį”, vaikams reikia tiksliai pakartoti vedančiojo judesius. Jūs pradedate žaidimą: imituojate žvejų judesius: užmetate meškerę, pakertate žuvį, traukiate tinklą, išimate žuvį, tikrinate, kiek žuvų kibire. Vaikai turi tiksliai pakartoti paskui Jus visus judesius. Judesius galima įgarsinti (įvardyti). Po to vedančiuoju tampa vaikas, ir visi kartoja judesius paskui jį. Kad pasunkintumėte užduotį, galima susitarti, kad vedantysis gali painioti vaikus žodžiais. T.y., įvardyti vieną veiksmą, o daryti kitą.
Pasiūlykite vaikui pažaisti svetingą šeimininką. Pas jį į namus ateis skirtingi svečiai ir kiekvieną svečią jis turės pasitikti pagal jo poreikius. Pavyzdžiui, jei ateina senelis, tai jam reikia padėti nusiimti paltą, pasodinti jį į kėdę, pavaišinti arbata. Jei ateina mažas vaikas, jam reikia duoti žaisliuką, pavaišinti sultimis.
