Vanduo yra gyvybiškai svarbus visai organizmo veiklai, o didžioji dalis žmogaus kūno sudaro būtent vanduo. Kai vaikas serga, skysčių jam reikia kur kas daugiau, nes jų netenkama karščiuojant, vemiant ar viduriuojant. Todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas suvartotų maždaug pusantro karto daugiau vandens nei įprastai.
Dehidratacija gali būti lengvos ir sunkios formų. Lengvą dehidrataciją vaikui paprasta išgydyti namuose - tereikia vartoti daugiau skysčių ir daugiau ilsėtis. Tačiau nesiimant priemonių ir neatkuriant skysčių bei elektrolitų balanso, gali pasireikšti sunki dehidratacija, kai gali prireikti gydymo ligoninėje. Tokiu atveju šlapimas tampa tamsios spalvos ir intensyvaus kvapo. Sunki dehidratacija kūdikiams ir mažiems vaikams yra labai pavojinga.
Dažniausiai lengvą ar vidutinio sunkumo dehidrataciją galima gydyti namuose. Jeigu vaikas yra vyresnis nei 1 metai, jam galima duoti ne tik vandens, bet ir skiestų vaisių sulčių, pieno, geriamųjų jogurtų, skystų sriubų, sultinių, netgi želė (jos sudėtyje taip pat yra nemažai vandens).
Geriamieji elektrolitų tirpalai
Tai gėrimai, pagaminti naudojant tam tikrą kiekį cukraus, druskos ir įvairių mineralinių medžiagų. Šie gėrimai skirti atkurti vaiko prarastų elektrolitų balansą. Elektrolitų tirpalų galima įsigyti vaistinėse, kai kuriose maisto prekių parduotuvėse. Atkreipkite dėmesį, kad elektrolitų gėrimai ne visada yra skanūs, tad reikėtų paieškoti skirtų vaikams.
Jeigu gydymas namuose nėra efektyvus ir dehidratacijos simptomai išlieka arba suintensyvėja, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju ar kreiptis skubiosios pagalbos. Jeigu jūsų vaikui pasireiškė net ir lengvos dehidratacijos simptomai, reikėtų su gydytoju pasitarti dėl geriausio gydymo būdo.
Jeigu kūdikis ar vaikas vemia, kas kelias minutes duokite atsigerti mažais gurkšneliais - taip organizmas skysčius geriau pasisavins.
Skysčių poreikis ir normos
Nėra nustatyta griežtų normų, kad per parą vaikas nuo gimimo iki paauglystės turi išgerti tam tikrą kiekį skysčių. Pirmąjį gyvenimo pusmetį 1 kg kūno svorio parai reikia nuo 150 iki 200 ml, o antrąjį gyvenimo pusmetį 130-160 ml skysčių. Tiek skysčių gauna žindomi ir teisingai maitinami kūdikiai. Svarbiausia prisiminti, kad kūdikio ir bet kurio amžiaus vaiko organizmas geriau už bet kokius paskaičiavimus žino, kada ir kiek jam reikia skysčių. Organizmo poreikiai nėra kompiuterinė programa, kuri reguliuotų kiek, kokiu paros metu, žmogus, sverdamas tiek ir tiek kilogramų turi išgerti. Skysčių ir maisto suvartojimas nėra pastovus dydis. Jis keičiasi nuo aplinkos temperatūros, fizinio krūvio ir sveikatos būklės (karščiuojantis vaikas išgers daugiau).
Kūdikiui geriausias maistas ir atsigėrimas yra jo motinos pienas. Tol, kol kūdikis žindomas, jam nereikėtų duoti jokių skysčių, arbatos, o juo labiau vaistažolių (jei nėra tikslo ką nors gydyti ir vaistažolės nėra gydytojo skirtos). Kai kūdikiui sukanka 6,5 mėn., jam galima duoti sulčių, skirtų kūdikiams. Geriausios sultys yra šviežios, tik ką išspaustos su vaisiaus, uogos ar daržovės tirščiais.
Pieno mišiniai, skirti nežindomam kūdikiui, turi būti pagaminami su šaltinio ar mineraliniu vandeniu, skirtu šiam tikslui. Pieno mišinius gaminti su šachtinių šulinių vandeniu galima tik tada, kai jie kelis kartus per metus, ypač pavasarį, atsiradus polaidžio vandenims yra patikrinti, ar nėra užteršti nitratais ir kitomis cheminėmis medžiagomis. Mažiau tinka mineralizuoti be angliarūgšties ekologiškai švarūs vandenys. Nerekomenduotini įvairiausiai pavadinti ir pagaminti spalvoti vandenys, t.y. limonadai, nepriklausomai nuo to, kokiais saldikliais (sacharoze, gliukoze ar fruktoze ar cukrumi) saldinti, daug ar mažai jų yra gėrimo sudėtyje, ar jiems gaminti naudotos sultys.
Vaikų skonio reikalas yra gerti virtų uogienių ar džiovintų vaisių, uogų arbatas. Jei patinka, vaikai gali gerti girą ar pasukų gėrimus. Arbatžolių arbatą (žalia iš jų labiausiai tinkanti) ar kitus gėrimus su kofeinu, pvz., kakavą, vaikai gali pasirinkti. Kad ir koks būtų gėrimas, jį reikia gerti saikingai, tiek, kad nebūtų jaučiama troškulio.
1 metų vaikas (nežindomas) gali nemėgti jokių skysčių ir per parą išgerti vos 180-250 ml (po 40-60 ml po kiekvieno maitinimo). Nėra jokios prasmės siūlyti daugiau, jei vaikas pats žino, kiek jam išgerti. Jeigu karščiuojantis vaikas nejaučia, kad yra ištroškęs, todėl jis neišgeria daugiau skysčių, tai yra normalu. Vaikai, kurie karščiuodami daugiau išprakaituoja, daugiau ir išgeria.
Kiek vaikas išgeria skysčių per parą, priklauso nuo to, kaip jis buvo įpratintas. Kūdikiui gerti skysčius lengviau nei valgyti tirštą maistą, ir todėl jis gali išgerti daugiau skysčių. Pienas yra maistas, jis negali būti lyginamas su arbata ar sultimis. Taigi, atėmus iš 1-1,5 litro pieno kiekį, skysčių kiekis labai sumažės. Beje, pieno vienerių metų vaikui per parą nederėtų duoti daugiau kaip 300-400 ml.
Negalima nuolatos girdyti ir saldžiomis arbatomis, nes organizmui jos nenaudingos, neigiamai veikiamos dantys, priaugama viršsvorio, vaikas blogai valgo, laukia saldumynų. Šviežiai išspaustų iš ekologiškai užaugintų uogų, vaisių, daržovių sulčių, palaipsniui prie jų pratinant, galima duoti, kai pradedate papildomą maitinimą. Sulčių nereikia saldinti. Reikia duoti po valgio arba tarp maitinimų. Jų kiekį, pradedant vienu arbatiniu šaukšteliu, didinkite po vieną arbatinį šaukštelį kas dvi, tris paras. Kai kūdikis pripranta prie vienos rūšies sulčių, duokite kitos.
Gazuoto natūralaus mineralinio vandens galima retkarčiais duoti sveikam mokyklinio amžiaus vaikui. Tai nėra tas gėrimas, kuris būtų rekomenduojamas gerti nuolat.
Pienas - šarminės reakcijos produktas. Jis atskiedžia ir iš dalies neutralizuoja skrandžio rūgštį. Dėl to blogiau įsisavinama geležis, esanti mėsoje, žuvyje. Jei vaikas noriai valgo sriubas, neliepkite jam gerti papildomai skysčių, nes sriubos maistingesnės ir skanesnės už „skysčius“. Vaikas žino, kiek jam gerti.
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Jeigu vaiko noras gerti padidėjo du kartus, jis dažniau šlapinasi bet kuriuo paros metu, padidėjo apetitas, tačiau svorio nepriauga, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, t.y. galima įtarti diabetą. Ne per daug saldžiu ir nesūdytu maistu vakare pavalgydintas 3 metų vaikas naktį neturėtų keltis gerti. Įprotis ir noras gerti gali būti išlikęs iš ankstesnių metų, jei vaikas buvo įpratintas užmigti su buteliuku. Jeigu vaikas naktį prašo gerti, reikėtų pagalvoti: gal jis miega per šiltoje patalpoje ir daug prakaituoja, gal miega išsižiojęs ir dėl to džiūsta jo burnos gleivinė, tuomet atsiranda nenumaldomas noras gerti. Be to, dera stebėti, kaip dažnai vaikas geria dieną ir kiek jis išgeria.
Jeigu 3 metų vaikas išgeria daugiau kaip 1 litro vandens, dažnai laksto šianintis, būtina kreiptis į vaiko gydytoją. Jeigu vaikas miega išsižiojęs, knarkia, būna išsižiojęs dieną, ypač tuomet, kai yra paniręs į žaidimą, dera kreiptis į ausų, nosies ir gerklės gydytoją - gal išvešėjo adenoidai. Naktį vaikui negalima duoti jokių saldžių gėrimų.
Troškulys, kuriam numalšinti vartojama daug skysčių - tiek dieną, tiek naktį - dažniausiai būdingas hiperglikemijai. Tai reiškia, jog kraujuje yra padidėjęs gliukozės, t.y. cukraus, kiekis. Esant hiperglikemijai dauguma ląstelių nepajėgia pasisavinti gliukozės, kaip energijos šaltinio. Kai kraujuje yra per daug cukraus, galima įtarti diabetą. Todėl vaikui būtinai reikėtų atlikti tyrimą, parodantį, kiek jo kraujuje yra gliukozės. Kita vertus, ne visada gausus skysčių vartojimas reiškia ligą. Mat tam, kad mažylį troškina, įtakos gali turėti ir netinkama mityba, ir net oro temperatūros kaita.
Karščiuojantis žmogus su kiekvienu temperatūros laipsniu netenka apie 400 ml skysčių per parą. Dėl to tirštėja kraujas, blogėja jo cirkuliacija, taip pat sutrinka inkstų veikla. Dėl skysčių trūkumo iš organizmo blogiau pasišalina toksinės medžiagos, todėl sunkėja sergančiojo būklė. Tad karščiuojančiam vaikui, kaip ir suaugusiajam, būtina vartoti daug skysčių. Rekomenduojami šilti gėrimai, kadangi jie sudrėkina burnos ir kvėpavimo takų gleivines, todėl palengvėja kvėpavimas per nosį. Taip pat mažiau vargina sausas kosulys, o kartu nukrenta ir temperatūra.
Vaikų skonio reikalas yra gerti virtų uogienių ar džiovintų vaisių, uogų arbatas. Jei patinka, vaikai gali gerti girą ar pasukų gėrimus. Arbatžolių arbatą (žalia iš jų labiausiai tinkanti) ar kitus gėrimus su kofeinu, pvz., kakavą, vaikai gali pasirinkti. Kad ir koks būtų gėrimas, jį reikia gerti saikingai, tiek, kad nebūtų jaučiama troškulio.
Kai karšta, tai tikrai panele daug išgeria vandenuko. Duokite vandens. Jei duodate ką skanaus, sulčių, kompoto arbatos, tai gali gerti puodelį po puodelio. Gauna vandens, atsigeria kiek norisi ir viskas. Jei vaikas mėgsta saldžiau, tai litrais gali pliumpinti, pradėkite viską skiesti vandeniu arba duoti gryną vandenį - tai padeda.
„Tiek vaiko, tiek suaugusiojo kiekvienai kūno ląstelei reikalingas vanduo norint užtikrinti tinkamą organizmo funkcionavimą. Vandens trūkumas gali sukelti dehidrataciją. Termoreguliacija, toksinų pašalinimas šlapinantis - tai tik kelios iš funkcijų, kurioms atlikti organizmui reikia vandens“, - vardija gydytoja dietologė Karolina Bauraitė.
Gydytoja sako, kad tai, ar vaikas geria vandenį, ar mieliau renkasi saldintus gėrimus, didele dalimi priklauso nuo tėvų ir šeimoje suformuotų mitybos įpročių. Aplinka daro įtaką vaiko įpročių formavimuisi, tad viena iš rekomendacijų siekiant, kad vaikai perimtų sveikatai palankius įpročius - tėvų pavyzdys. Be to, būtina pasirūpinti, kad vanduo būtų visada pasiekiamas. Buteliuko su vandeniu įdėjimas į mokyklą ar išvyką galėtų tapti priminimu apie poreikį reguliariai gurkšnoti vandenį. Taip pat dažnas siūlymas atsigerti vandens padėtų formuoti įprotį.
Tam, kad vaiko mitybos ir vandens gėrimo įpročius formuoti būtina nuo mažumės, pritaria ir kokybės vadovė Renata Bubnė - vaikystėje įgyti įgūdžiai vėliau turi įtakos ne tik sveikatai palankaus maisto pasirinkimui, bet ir palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, išgerti rekomenduojamą per parą vandens kiekį. „Svarbu suvokti, kad dabartinių pasirinkimų rezultatų sveikatai vaikai nevertina, jie vertina skonį ir seka aplinkinių pavyzdžiu. Todėl neužtenka vaikui pasiūlyti atsigerti vandens, būtina tėvams tai daryti ir patiems. Reikia skatinti vaiką išgerti vandens stiklinę tik atsikėlus, prieš valgant ar turint didesnį fizinį aktyvumą dienos metu. Nuo pat ankstyvų dienų vandenį pateikti kaip vertybę, nes juk ir didesnę mūsų kūno sudėtinių dalių sudaro vanduo“, - sako kokybės vadovė.
Pasak pašnekovės, tėvai saldžius gėrimus vaikams galėtų siūlyti retkarčiais, ir ne atsigėrimui, o kaip desertą, pasigardžiavimui. Taip pat gaiviuosius gėrimus reikia rinktis atidžiai, atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje būtų mažiau cukraus. Apskritai rekomenduojama vengti duoti gaiviuosius, saldintus gėrimus vaikams iki 5 metų. Vėliau šie gėrimai neturėtų pakeisti vandens. Jų rekomenduojama ne daugiau nei apie 240 ml per savaitę. Saldinti gėrimai turi įtakos nutukimo ligos vystymuisi, o šios ligos paplitimas sparčiai auga.
Vanduo - iš čiaupo ar mineralinis?
Gydytoja dietologė tikina, kad galima siūlyti vaikui tiek vandenį iš čiaupo, tiek negazuotą mineralinį vandenį. Vanduo iš čiaupo paprastai yra saugus pasirinkimas. Tik reikėtų naudoti šaltą vandenį, tad atsukę čiaupą leiskite nutekėti, kol vanduo atvės. Tą patį, beje, reikėtų daryti ir naudojant vandenį iš čiaupo maisto gaminimui. Vanduo, parduodamas buteliuose, ne visada rekomenduojamas kūdikių mišinių gamybai dėl sudėtyje esančio per didelio natrio ar sulfatų kiekio, todėl reikėtų pasidomėti apie specialius žymenis, kurie yra ant butelių, nurodančių vandens tinkamumą kūdikių maisto gamybai.
Kalbėdama apie vandenyje esančius mineralus ir jų naudą vaiko organizmui, ji teigia, kad visi mineralai svarbūs vaiko savijautai ir vystymuisi. Viena iš tokių mineralinių medžiagų yra kalcis, kuris užtikrina, kad normaliai augtų ir vystytųsi vaikų kaulai, būtų tvirti dantys.
Pasak gydytojos, paskatinti visus šeimos narius gerti vandenį gali padėti įvairūs žaidybiniai elementai, kurie nuobodų vandens gėrimą pavers linksma atokvėpio akimirka. Vienas iš paprastų būdų - vandenį paskaninti citrinų, apelsinų, agurkų griežinėliais, uogomis, mėtomis. Šie natūralūs priedai suteikia vandeniui papildomą malonų prieskonį. Praturtinant vandenį mėgstamais priedais derėtų leisti vaikui išsirinkti, ko jis pats norėtų.
Kokybės vadovė papildo, kad vaikui patrauklus turėtų būti ir indas, iš kurio bus geriamas vanduo. Vaikams skirtus vandens butelius galima dekoruoti unikaliais spalvingais personažais, kad vandens buteliukas būtų įdomus ir linksmas. Kiekvienas personažas turi savo vardą. Tėvai savo ruožtu galėtų kartu su vaiku nuėję į parduotuvę leisti jam išsirinkti vandenį, kurį jis nori gerti. Tai gali atrodyti smulkmenos, bet yra vertos dėmesio, nes gali pakeisti vaiko požiūrį į vandens gėrimo poreikį.
Vaikams rekomenduojamas išgerti vandens kiekis skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaikams vidutiniškai per dieną išgerti 30 ml vienam kilogramui kūno svorio. Kiekvienam vaikui reikalingas vandens kiekis skirtingomis dienomis gali skirtis, atsižvelgiant į jo aktyvumą, oro temperatūrą ar skysčių kiekį, kurį vaikas gauna su kitais gėrimais ar maisto produktais: pienu, sriubomis, sultingais vaisiais, tokiais kaip arbūzai.
Paprastai vaikai vartoja skysčius valgio metu ir kai yra ištroškę, tačiau lauke tvyrant karščiams arba kai vaikas serga, sportuoja, jam vandens reikia pasiūlyti dažniau, kad gurkšnotų reguliariai. Organizmas netenka vandens prakaituojant, kvėpuojant, šlapinantis ar tuštinantis, daugiau vandens netenkama sergant, vemiant, viduriuojant ir tokiu atveju padidėja dehidratacijos rizika.
Gyvendami Lietuvoje esame privilegijuoti, nes turime itin švarų požeminį geriamą vandenį, įvairios mineralizacijos mineralinį vandenį, tad pasirinkimas tikrai didelis.
Ką daryti, kai vaikas daug geria?
Vaikas auga ir, kaip nors įsikišdami į organizmo veiklą, mes galime sutrikdyti vystymąsi ir augimą. Vaiko mityba turi būti sureguliuota natūraliu būdu. Vaikams nei apetitui mažinti, nei nutukimui gydyti jokių vaistų negalima skirti. Galima skirti tik tuos, kurie gydo priežastį. Jei vaikas stambus, nes daug ir neracionaliai valgo, vaistai nepadės.
Ugdykite tinkamus mitybos įpročius. Vaiko maitinimo įgūdžiai turi būti formuojami nuo pat pirmųjų dienų. Vis dėlto labai svarbu, kad kūdikėlis nebūtų maitinamas nuolat, t. y. tarp maitinimų būtų bent dviejų-trijų valandų pertrauka. Antraip nuolat į skranduką tekantis pienelis jį ištempia ir sutrinka sotumo jausmas. Vaikas, kad gerai augtų ir vystytųsi, turi gauti maistą tokį ir tiek, kiek jam reikia tuo metu. Reikia stengtis, kad rimčiau pavalgytų tris kartus per dieną, t. y. pusryčius, pietus ir vakarienę. Jei vaikutis labai valgus, valgyti galima pasiūlyti dažniau, bet po mažiau, tačiau vis tiek ne dažniau kaip kas dvi-tris valandas.
Parinkite tinkamą porciją. Jeigu vaikas yra aktyvus ir dėl to nori dažniau valgyti, o gal tiesą mėgsta pavalgyti, labai svarbu skrandžio „nepertempti“. Ir vaikui, ir suaugusiam žmogui per kartą rekomenduojama suvalgyti ne daugiau maisto, nei telpa jam į delną. Jei į skranduką prikemšama daugiau, jo sienelės išsitempia, nervų galūnės atšoka ir neperduoda signalo į sotumo centrą smegenyse, todėl žmogus sotumo nejaučia ir valgo be saiko. Jei vaikas pratęs suvalgyti daug, porciją reikėtų mažinti pamažu.
Nukreipkite dėmesį. Jei vos pavalgęs mažiukas vėl dairosi maisto, stenkitės nukreipti jo dėmesį įdomia veikla: eikite pasivaikščioti, kartu pažaisti jo mėgstamų žaidimų, piešti ir pan. Jei vaikas vis prašo ko nors užkrimsti, užuot davusi jam sausainį, sūrelį, bananą ir t. t., pasiūlykite atsigerti vandens.
Pasitarkite su specialistais. Jei neramu dėl to, kad vaikas daug valgo, pirmiausia kreipkitės į vaiko gydytoją. Atlikęs reikiamus tyrimus, jis nuspręs, ar užtenka sureguliuoti mitybos režimą ir vaiko aktyvumą, ar reikia endokrinologo ar gastroenterologo konsultacijos.
Karščiavimas, viduriavimas, vėmimas ar tiesiog atsisakymas gerti skysčius jūsų mažyliui gali sukelti rimtą dehidratacijos pavojų. Geriausias būdas išvengti dehidratacijos - vis po truputį pasiūlyti vaikui atsigerti. Vanduo - pats geriausias pasirinkimas, bet jei vaikas jo gerti nenori, įpilkite šiek tiek natūralių sulčių, paskaninkite vaisiais, agurkų griežinėliais ir kt.
Elektrolitų tirpalai yra prioritetinis pasirinkimas, jeigu vaikas viduriuoja, vemia arba stipriai karščiuoja, t.y. per trumpą laiką netenka itin daug skysčių. Vaistinėje galite įsigyti tiek „tradicinių“ sūraus skonio tirpalų arba miltelių jiems ruošti, tiek ir vaikams dažniausiai priimtinesnių, paskanintų (pvz. Sriubos ir sultiniai. Vaisių sultys. Jas mėgsta daugelis vaikų. Tačiau turėkite omenyje, kad kai kurių rūšių sultys (pavyzdžiui, apelsinų) gali dirginti skrandžio gleivinę, ypač jei vaikas yra apsinuodijęs arba prieš tai nieko nevalgė. Glotnučiai arba pieno kokteiliai. Gaminkite juos iš vaisių, pieno, rūgpienio, jogurto ir t. t. Maistas, kurio didžiąją dalį sudaro vanduo, t. y. arbūzai, melionai, ananasai, obuoliai, braškės, agurkai, pomidorai ir t. t. Arbata be kofeino, kakava. Paaugusiems vaikams puikiai tinka raminantys šilti gėrimai, padedantys suskystinti gleives. Jei vaikas bent metukų ir vyresnis, į arbatą galite įdėti šiek tiek medaus (kūdikiams negalima duoti medaus dėl botulizmo rizikos). Pienas. Mamos pienas - idealus gėrimas mažyliui susirgus. Nepaisant įvairių nuomonių apie karvės pieną, sergantiems peršalimo ligomis vaikams tinka ir jis. Venkite saldžių vaisvandenių (ypač gazuotų), dar blogesnis pasirinkimas - kofeino sudėtyje turintys gėrimai.
Išimtinai žindomam ir kietu maistu dar neprimaitinamam kūdikiui iki 6 mėn. Motinos piene yra net 87-88% vandens, tad kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus gauna pakankamai skysčių, jeigu jie žindomi pagal poreikį. Sergantys vaikai įprastai neturi apetito, tad gali nenorėti ir gerti. Skysčių poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio. Kuo vaikas vyresnis, tuo labiau skysčių poreikis išauga. Jį galima apskaičiuoti pagal paprastą formulę: 1000 ml skysčių + papildomai 50 ml skysčių kiekvienam kūno svorio kilogramui, viršijančiam 10 kg.
