Įvadas
Šeimos ryšiai yra nepaprastai svarbūs vaiko raidai, o santykiai su močiute užima ypatingą vietą. 17 mėnesių vaiko bendravimas su močiute turi savo specifiką, susijusią su vaiko raidos ypatumais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skatinti teigiamą 17 mėnesių vaiko bendravimą su močiute, atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus, bendravimo principus ir galimus iššūkius.
Vaiko Raidos Ypatumai 17 Mėnesių Amžiuje
17 mėnesių vaikas sparčiai tobulėja tiek fiziškai, tiek kognityviškai. Šiuo amžiuje vaikai jau suvokia žinomus žodžius ir patys bando juos ištarti, nors pasyvusis žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus, pažįsta artimuosius ir gali pasakyti apie 20 žodžių. Dažniau savo norus reiškia žodžiais, o vartojamų žodžių reikšmė gali būti plati. Vienu žodžiu gali būti vadinami keli daiktai ar veiksmai. Dėl nuolatinio domėjimosi aplinka atsiranda poreikis klausti "kas čia?".
17 mėnesių vaikas jau yra puikus manipuliatorius ir gudrutis. Jis prisimena įvykius ir jau daro apibendrinimus. Nemokėjimas žodžiais išreikšti norų vaiką priverčia lavinti kūno kalbą. Pamatęs norimą daiktą nepasiekiamoje vietoje, vaikas pasitelks visus neverbalinius įgūdžius, jis gali jus stumti prie lentynos ir rodyti į norimą daiktą, gali stovėti prie lentynos ir trypti kojomis bei rodyti rankomis, gali rodyti nepasitenkinimą ir mosuoti daikto link. Nersis iš kailio, bet galų gale suprasite, ko jam reikia. Tai nėra maištavimas ar piktybiškumas, o atkaklus reikalavimas.
Šiuo amžiuje vaikai jau be galo nori dalyvauti šeimos gyvenime. Miego ritualų laikas yra svarbus: vaikas naktį išmiega geriau - giliau, ramiau. Jei vaikas eina gultis anksti, pakoreguoja ir tėvų miego ritmą. Knygų lentyna pilnėja, nes vaikas jau atpažįsta paveikslėlius ir įvardija knygoje nupieštus daiktus. Jau galima bandyti skaityti trumpesnes istorijas, rodant jas paveiksliukuose. Jeigu istoriją skaitote kelintą kartą, vaikas gali iš anksto pasakyti kai kurių herojų vardus arba situacijas.
17 mėnesių vaikas nebereikalauja tiek fizinio kontakto, kad pasijustų saugus. Jam nebereikia tiek daug laiko išbūti ant rankų ar kelių, pakanka matyti mamą ar tėtį, kartkartėmis pajusti akių kontaktą. Panašiai vaikas elgiasi ir kieme - jau be baimės atsitolina nuo tėvų, nes žino, kad jie saugo net ir per atstumą. Tai rodo saugų prieraišumą.
Dūksta kaip liūtukas. Dabar puikus metas dūkti. Vaikas dar lankstus ir minkštas kaip guminis kamuoliukas, bet jau turi neblogą savisaugos supratimą, o humoro jausmas veržiasi per kraštus. Šio amžiaus vaikai gali elgtis agresyviai - kandžiotis, braižytis, kibti į plaukus, muštis. Turite sureaguoti į vaiko pyktį, bandyti suprasti, kas sukėlė agresiją, bet agresyvaus elgesio jokiu būdu netoleruoti.
Fiziologiškai 17 mėnesių mergaičių vidutinis ūgis yra 80,9 cm, o svoris 11,4 kg. Pamažu kalasi vis nauji dantys. Naktį 17 mėnesių vaikas išmiega 11-12 valandų, o dieną 2-3 valandas.
Bendravimo Principai su 17 Mėnesių Vaiku
Bendraujant su tokio amžiaus vaiku, svarbu atsižvelgti į jo raidos ypatumus ir taikyti tinkamas bendravimo strategijas. Būtina gaudyti vaiko žvilgsnį ir atidžiai žiūrėti į akis kalbant su juo. Kalbinamas vaikas visada turi matyti jūsų veidą, lūpas, mimiką. Artikuliuokite aiškiai ir pabrėžtinai. Šypsokitės ir kalbinkite kūdikio garsais atsakydami jam. Žadinkite kūdikio garsus kartodami jo dažnai tariamus garsus. Prieikite ir palieskite kūdikį kalbant su juo, pasukite jo galvutę į savo pusę. Supažindinkite su naujais garsais, įvairinkite savo balso toną ir retkarčiais dainuokite.
Kalbėkite arti vaiko ar prižiūrėdami jį. Šypsokitės ir judinkite galvą kalbindami. Tarkite kūdikiui įvairius balsius, kartokite kelis kartus ir laukite, kol jis pakartos. Skatinkite bet kurį panašų garsą. Tarkite balsius ir lūpinius garsus (b, p, m), nes juos lengviausiai ištarti ir kūdikis mato, kaip juos tarti. Kartokite garsus garsiai, po to tyliai, vaikučiui į ausį. Kartokite su žaislais susijusius garsažodžius: kū-kū, au-au, miau-miau ir kt. Rodykite žaislus ir sakykite pavadinimus. Atsakinėkite į vaiko ištartus garsus, lyg kalbėtume su juo. Parinkite žodžiams artimus garsus ir skiemenis. Sekdami pasakėles kaitaliokite intonaciją ir tempą, kalbėkite tai lėtai, tai pašnibždomis, tai garsiai.
Kalbėkite su vaiku dirbdami kasdieninius namų ruošos darbus, įvardykite daiktus, maisto produktus, drabužius, darbus, kuriuos dirbate. Sakykite vaikui „ate” ir „labas”, kai įeinate ar išeinate iš jo regėjimo lauko. Atsakykite mažyliui į jo tariamus garsus savais garsais. Taip tvirtinsite įgūdį. Paėmę 3-4 vaikui žinomus daiktus ar maisto produktus, įvardykite juos. Po to, rodydami paeiliui į daiktus, prašykite, kad vaikas juos įvardytų. Slėpkite daiktus ir prašykite, kad vaikas juos rastų.
Pritarkite ir netiksliai ištartam žodžiui, bet pakartokite taisyklingai patys, kad vaikui fiksuotųsi teisingo tarimo pavyzdys. Aiškiai įvardykite dažnai namie naudojamus daiktus, maisto produktus. Įvardykite kūno dalis ir prašykite, kad mažylis jas parodytų ir įvardytų. Reikalaukite, kad mažylis, prašydamas daikto, vartotų išmoktą jo pavadinimą. Kai vaikas siekia kokio daikto, įvardykite jį, po to tegu mažylis pakartoja ir tik tuomet paduokite. Žaiskite „Ko neliko?”, kai iš 3-4 daiktų vaikui nežiūrint jūs vieną paimate, o vaikas turi pasakyti, kurio daikto nebeliko. Kartu jį suraskite ir dar kartą pavadinkite.
Patarimai Močiutei, Bendraujant Su 17 Mėnesių Vaiku
Būkite kantri ir supratinga. Supraskite, kad vaiko dėmesys trumpas, ir jis gali greitai pavargti. Žaiskite kartu. Žaidimai su močiute turėtų būti įdomūs ir lavinantys. Skaitykite knygas. Skaitymas kartu skatina kalbos raidą ir stiprina ryšį. Dainuokite daineles. Dainavimas kartu yra puikus būdas praleisti laiką ir lavinti vaiko klausą. Pasivaikščiokite kartu. Pasivaikščiojimai gamtoje yra naudingi tiek vaikui, tiek močiutei.
Būkite švelni ir rūpestinga. Vaiko apkabinimai ir bučiniai stiprina emocinį ryšį. Laikykitės vaiko dienos režimo. Tai padės vaikui jaustis saugiai ir patogiai. Gerbkite tėvų auklėjimo principus. Svarbu, kad močiutė laikytųsi tų pačių taisyklių ir principų, kaip ir tėvai.
Senelių ir naujagimių ryšys - nepaprastai svarbus, tačiau seneliai, ypač močiutės, turėtų suprasti, kad kūdikio labui jo ryšys su tėvais turi būti svarbiausias. Kantrybė ir pagarba yra labai svarbūs. Kai dukra pasitiki savimi, ir yra brandi kaip asmenybė, jai lengviau išklausyti mamos patarimų. Pajutusi, kad mama pernelyg viską kontroliuoja, dukra gali švelniai, bet tvirtai nubrėžti ribas, kurių jos mama neturėtų peržengti. Pavyzdžiui, pasakyti, kad vaiko dienos režimą turi nustatyti vienas žmogus. Tai gali atrodyti griežta, tačiau būna situacijų, kai močiutė taip įsijaučia į dukros gyvenimą ir į vaiko priežiūrą, kad dukra pasijunta savo namuose nebereikalinga.
Galimi Iššūkiai ir Kaip Juos Įveikti
Vienas iš galimų iššūkių yra nesutarimai dėl auklėjimo principų. Svarbu atvirai pasikalbėti su tėvais ir rasti kompromisą. Kitas iššūkis gali būti konkurencija dėl vaiko dėmesio. Močiutė turėtų suprasti, kad svarbiausias ryšys vaikui yra su tėvais. Taip pat svarbu nepamiršti močiutės nuovargio - svarbu, kad močiutė pasirūpintų savo poilsiu ir sveikata.
Kalbos Vystymosi Svarba
Svarbu suvokti, kad vaiko kalbos vystymasis nėra atsietas nuo kitų vaiko raidos sričių. Jei į vaiko raidą žiūrėtume kaip į dėlionę, tai kalbos raida - tik viena iš dėlionės detalių, tampriai susijungusi su kitomis paveikslo detalėmis. Visos sritys yra labai svarbios ir veikia kalbos vystymąsi (motorika, pojūčiai, suvokimai, supanti aplinka ir t.t.).
17 mėnesių vaikas supranta daugiau nei gali pasakyti. Dialogas, žinoma, nelygiavertis - į tėvų tiradą vaikas atsakys tik vienu žodžiu. Tačiau dialogas vyksta, o tai svarbiausia. Vaiko kalboje, kuri primena paukščio čiulbėjimą, girdėti visiškai žmogiškos intonacijos. Mažylis puikiai supranta, kad monotoniškas kažko reikalavimas („duok, duok duok, duok“) kažkada ir duoda rezultatų.
Kalbos raida skirtingais amžiaus tarpsniais:
- 10-12 mėnesių: Suvokia žinomus žodžius ir patys bando juos ištarti. Dažniausiai tariami žodžiai: mama, tete, baba, garsažodžiai: au-au, ka-ka, mū-mū.
- Ankstyvasis amžius: Pasyvusis žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Kalba sudėtingėja. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus, pažįsta artimuosius. Gali pasakyti apie 20 žodžių. Dažniau savo norus reiškia žodžiais, o vartojamų žodžių reikšmė gali būti plati.
- Kūrybiškumo ir bendravimo metai: Vartoja ilgesnius žodžius, kalba mėgdžiodami suaugusiuosius. Vaikai girdi, kada ištaria netaisyklingai. Pasireiškia noras kurti naujus žodžius. Taria beveik visus kalbos garsus, kalboje gausėja veiksmažodžių ir būdvardžių, derina žodžius sakinyje, sparčiai vystosi rišlioji kalba, ilgėja tariami sakiniai.
Vaikų kalbos raidos etapai:
- Nuo gimimo iki trijų mėnesių: kūdikiai reaguoja į garsus ir skleidžia kūkčiojančius garsus.
- Maždaug nuo šešių mėnesių: pradeda kalbėti, kai išryškėja pasikartojantys sąskambių ir balsių deriniai.
- Iki dvylikos mėnesių: pirmieji atpažįstami vaiko žodžiai, paprastai paprasti žodžiai, tokie kaip „mama” arba „tėti”.
- Nuo dvylikos iki aštuoniolikos mėnesių: vaiko žodynas sparčiai plėsis, dažnai jis išmoks 10-20 žodžių. Pastebėsite, kaip jis derina gestus su žodiniu bendravimu, taip pagerindamas supratimą ir išraišką.
- Sulaukę dvejų metų: kalbos sprogimas - žodynas gali siekti 50-200 žodžių. Mažyliai pradeda kurti dviejų žodžių frazes ir demonstruoja pagrindinį gramatinį supratimą.
- Iki trejų metų: girdėsite sudėtingesnes sakinių struktūras, vaikai vartos įvardžius ir užduos klausimus.
Kai kurie tėvai pastebi, kad judrūs vaikai ima vėliau kalbėti žodžiais. Tačiau kiekvienas vaikas yra individualus.
Emocinis Intelektas Ir Bendravimas
Šiais laikais vis dažniau kalbama, kad sėkmingam žmogaus gyvenimui reikalingi ne tik pakankami intelektiniai mąstymo gebėjimai (Bendrasis IQ), bet ir emocinis intelektas. Mažų vaikų emocijos būna gana impulsyvios ir tik palaipsniui pereina į labiau nusistovėjusius prisirišimus, simpatijas ir antipatijas. Jų pagrindu ilgainiui formuojasi tokie jausmai ir su jais susiję būsenos kaip meilė ir neapykanta, draugystė ir tarpusavio supratimas.
Tėvai turėtų ugdyti vaiko emocinę sferą, emocijų pažinimą ir tinkamą jų reiškimą bei savikontrolę. Augdami vaikai mokosi pirmiausia iš savo tėvų, kopijuoja jų elgesį. Todėl labai svarbu, kad tėvai patys sugebėtų pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir apie jas kalbėti. Suaugusieji nuo mažens vaikams demonstruoja ir būdus, kaip tinkamai ar netinkamai tvarkytis su sunkiais jausmais.
Geriausia, kad tėvai sugebėtų savo vaikams paaiškinti tinkamą problemos sprendimo būdą. Svarbu atsiminti, kad nėra blogų emocijų (pyktis, gėda, kaltė, liūdesys - normalios emocijos, kurias visi kartais patiriame). Tiesiog kartais jos reiškiamos netinkamu būdu. Kalbantis su vaiku apie jo elgesį ir jausmus patartina vartoti „Aš“ kalbą: įvardinti, kaip tėvai jaučiasi dėl vaiko tinkamo ar netinkamo elgesio, jei įmanoma, parodyti, kad vaiką supranta.
Dažni tėvų posakiai kaip „Neverk, nėra dėl ko!“, „Nepyk!“, „Nesinervink!“ ar „Nusiramink“ nepadeda vaiko emociniam ugdymui. Geriau parodykite, kad suprantate vaiko jausmus, atpažįstate juos, ir taip jaustis normalu.
tags: #17menesiu #vaiko #bendravimas #su #mociute
