Vienas iš didžiausių rūpesčių auginant vaiką - jo mityba. Kaip turi atrodyti sveiko vaiko valgiaraštis? Kaip atžalą įtikinti valgyti daržoves, grūdines košes ar kitus sveikus patiekalus? Juk jis daug mieliau renkasi traškučius, saldainius ir kitus jam kvepiančius, tačiau dažnai nesveikus produktus. Tinkama mityba yra esminis aspektas, užtikrinantis tinkamą kūdikio augimą ir vystymąsi. Kiekvienam amžiaus tarpsniui reikalingas skirtingas maisto kiekis, kad būtų patenkinti energijos, vitaminų ir mineralų poreikiai. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie kūdikių maitinimo normas pagal amžių, padedanti tėvams užtikrinti subalansuotą ir sveiką savo vaikų mitybą.
Maitinimo pagrindai ir rekomendacijos
Vaikų virškinimo sistema auga ir vystosi iki 18 metų. Augimo metu vaiko mityba turi būti subalansuota, kitaip gali nukentėti kasos funkcija. Tėvai turėtų vadovautis bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėti savo vaiką. Pavėluotas papildomo maisto įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas PM įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką.
Sveikos mitybos principai:
- Vaikai turi vartoti ir gyvulinės kilmės, ir augalinės kilmės produktų. Gyvulinės kilmės produktai - tai ne tik mėsa, bet ir žuvis, pienas, varškė.
- Trečdalis maisto turi būti gyvulinės ir bent du trečdaliai - augalinės kilmės.
- Suderinus tai, skaičiuojami riebalai, angliavandeniai ir baltymai.
- Prieskoninės žolelės, kaip ir aliejus, sviestas, net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską.
Vaikų gastroenterologas teigia, kad nereikėtų skaityti internete įvairių legendų apie mitybą, o vadovautis klasikiniais principais, nes nukrypimai nuo jų gali duoti neigiamas pasekmes.
Motinos pienas ir adaptuoti mišiniai
Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymas, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos.
Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais.
Būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu nėra įmanomas ar yra nepakankamas. Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Motinos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas.
Papildomo maitinimo pradžia ir principai
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių.
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis. Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės.
Daržovės ir vaisiai
Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.
Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
Grūdinės kultūros, mėsa ir žuvis
Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Gliuteno turinčius grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn. Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių.
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių.
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Pieno produktai ir kiaušiniai
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Ko reikėtų vengti ir į ką atkreipti dėmesį
Ko vengti:
- Druska: Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus.
- Cukrus: Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau.
- Saldinti gėrimai: Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami.
- Ryžių pienas: Netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno.
- Karvės pienas: Netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui iki 1 metų.
Kai kurie komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis. Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos.
Alergijos maistui
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną.
Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Kada kviesti gydytoją, kūdikiui karščiuojant?
17 mėnesių vaiko raida ir mityba
17 mėnesių vaiko raida, apskritai, atrodo nuolatinis savo galimybių plėtimas - lipa, stumia, bėga, traukia. Ir niekaip nepailsta. Gaminant valgyti yra du pasirinkimai: A) Vienas ištisas klyksmas maisto čia ir dabar, jei gaminu be jos virtuvėje B) Ramus gaminimas su vaiku bokštelyje šalia, jei tik gaus ką pamaišyti, paplakti ar ką kito paveikti. Valgo tiek daržovių, kiek sugebu suslapstyti jas kitame maiste. Niekada jokiom formom nevalgiusi žuvies, sukirto visą porciją. Bijau džiaugtis.
Atsisako valgyti sumaišytą maistą iš savo lėkštės, bet iš tėčio šaukšto ar lėkštės - suvalgys. Prieš einant valgyti, pasiima savo valgymo drabužį. Praėjo susižavėjimas įrankiais ir grįžo prie seno gero valgymo rankomis.
Kaip suprasti, ar vaikas valgo pakankamai?
Svarbu stebėti vaiko augimą ir bendrą sveikatos būklę. Jei vaikas yra aktyvus, turi gerą nuotaiką ir energijos, tai dažnai rodo, kad jo mityba subalansuota. Ar vaikas auga sveikas ir jam pakanka vitaminų bei mineralinių medžiagų, parodo jo savijauta bei atliekami profilaktiniai tyrimai.
Kūdikio skrandžio talpa yra 30 g/kilogramui kūno svorio. Pavyzdžiui, jeigu vienerių metų vaikas sveria 10 kg, jo skranduko talpa yra apie 300 g (30*10).
Mitybos normos pagal amžių
| Amžius | Pieno produktai | Angliavandeniai | Baltymai | Daržovės ir vaisiai | Riebalai |
|---|---|---|---|---|---|
| 1-3 metai | 400-500 ml/d | 100-150 g/d | 30-50 g/d | 2-3 porcijos/d | - |
| 3-6 metai | 400-600 ml/d | 150-200 g/d | 45-65 g/d | 4-5 porcijos/d | 30-40 g/d |
| 12-18 metų | 400-600 ml/d | 200-250 g/d | 50-80 g/d | 5-6 porcijos/d | 35-50 g/d |
* Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.
