Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai.
Vertinimo periodiškumas ir metodika
Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: tai mokslų metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas, vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašai.
Tarkime, kad ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas. Vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus, skirtus 0-3 metų vaikams, ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Sakykime, Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats.
Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį.
Ugdymosi sritys ir vertinimo spalvinis kodas
Vaikų pasiekimai vertinami pagal penkias ugdymosi sritis:
- Mūsų sveikata ir gerovė
- Aš ir bendruomenė
- Aš kalbų pasaulyje
- Tyrinėju ir pažįstu aplinką
- Kuriu ir išreiškiu
Vertinime naudojamas spalvinis kodas, atspindintis gebėjimų lygį:
- Žalia - susiformavę, pasiekti gebėjimai („padaryta pažanga“, „kalbos ir kt.)
- Geltona - besiformuojantys gebėjimai („iš dalies padaryta pažanga“, „kalbos ir kt.)
- Raudona - nesusiformavę gebėjimai („nepadaryta pažanga“, „kalbos ir kt.)
Vertinimo procesas ir specialistų vaidmuo
Grupės mokytojas, pagalbos mokiniui specialistas ir kiti specialistai, planuodami ugdymo procesą, planuoja ir vertinimą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, galias, realius gebėjimus ir jam keliamus individualius ugdymo(si) uždavinius. Apie vaikų ugdymosi pasiekimus sprendžiama iš vaikų kasdienės veiklos ir jos rezultatų. Mokytojas, pagalbos mokiniui specialistas nuolat teikia vaiką motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus.
Mokytojai nuolat dokumentuoja ugdymo procesą, renka reikšmingus vaikų ugdymosi proceso ir pasiekimų įrodymus (stebėjimo medžiagą, nuotraukas, vaizdo, garso įrašus ir kt.), analizuoja vaikų ugdymosi pažangą, lygina ankstesnius vaiko pasiekimus su esamais.
Vaiko pasiekimų ir pažangos aplankas
Lopšelyje-darželyje kiekvienam vaikui yra sudaromas segtuvas-pasiekimų ir pažangos aplankas, kuriame kaupiami vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimo dokumentai nuo pirmos lankymo dienos. Šį aplanką sudaro žinios apie vaiką, tėvų (globėjų) lūkesčiai, vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo formos, vaikų kūrybiniai darbeliai ir kt.
Aplanke kaupiami ir saugomi 18 ugdymo sričių vertinimo žingsniais aprašai, kūrybinių darbų pavyzdžiai, atspindintys pasiekimus, vaiko mintys apie save, aplinkinius, gyvenimą grupėje, šeimoje, pedagogų pastebėjimai, tėvų mintys apie vaiką, draugų vertinimai.
Vertinimas vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius
Pirminį vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, vertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija (VGK) ar Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT) (jeigu vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo išvadas). Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymas planuojamas ir pasiekimų vertinimas vykdomas pagal VGK ir(ar) PPT siūlomą ugdymo(si) programą (bendrąją, pritaikytą ar individualią).
Didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, Pedagoginei psichologinei tarnybai rekomendavus, sudaromos individualios ugdymo(si) programos, atsižvelgiant į vaikų pasiekimus, gebėjimus, sutrikimo pobūdį. Programos įgyvendinimą vykdo vaiką ugdančių pedagogų komanda: auklėtoja, logopedė, specialioji pedagogė, kiti specialistai. Specialistai teikia rekomendacijas grupių auklėtojoms, tėvams (globėjams) apie vaiko ugdymosi galimybes, perspektyvas, aptaria pagalbos teikimo būdus.
Vertinimo proceso etapai
Vertinimo procesas apima šiuos etapus:
- Pirminis vaiko vertinimas: Vaikui pradėjus lankyti įstaigą, išsiaiškinami tėvų (globėjų) lūkesčiai, surenkama jų nuomonė apie vaiko gebėjimus, individualius ypatumus.
- Informacijos kaupimas: Stebimas elgesys žaidimų, įvairios veiklos, kasdienių situacijų metu, renkami darbeliai. Svarbiausia informacija fiksuojama vaiko pasiekimų vertinimo aplankale.
- Apibendrinamasis vaiko vertinimas: Mokslo metų pabaigoje atliekamas visų ugdymosi sričių pasiekimų, žinių, supratimų, gebėjimų, vertybinių nuostatų apibendrinamasis vertinimas.
- Informacijos analizė ir grįžtamasis ryšys: Atliekama surinktos informacijos apie vaiko pasiekimus ir pažangą analizė. Su vaiku aptariama, kas jam sekėsi, kas buvo sunku, ką jis sužinojo, kaip jautėsi. Su išvadomis supažindinami tėvai. Vaiko pasiekimų vertinimo rezultatai tėvams pateikiami individualiai jiems patogiu metu.
Vaikų pasiekimų vertinimo aplankalo svarba
Vaikų pasiekimų vertinimo aplankalai keliauja paskui vaiką: nuo ankstyvojo iki priešmokyklinio ugdymo grupės. Sukaupta ir nuolat renkama informacija tampa gairėmis, padedančiomis planuoti vaikų ugdymą(si): numatyti naujus tikslus ir uždavinius, kurti palankią aplinką, sudaryti sąlygas tikslingai vaikų veiklai, pasirinkti efektyvius, vaiko prigimtį atitinkančius metodus ir priemones, pritaikyti ugdymą(si) konkretiems vaikams, jį individualizuoti, padidinti jo prieinamumą bei siekti kryptingos maksimalios kiekvieno vaiko pažangos pagal jo galimybes.
tags: #11 #vaiku #pasiekimu #vertinimas
