Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai kompleksinis raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis ir paveikiantis vaiko bendravimą, elgesį bei gebėjimą suvokti pasaulį. Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi. Siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą ir sėkmingą vaiko vystymąsi, labai svarbu kuo anksčiau atpažinti pirmuosius autizmo požymius. Šiame straipsnyje aptarsime ankstyvuosius autizmo požymius, diagnostikos procesą, priežastis ir vyraujančius mitus, siekiant padidinti supratimą apie ASS.

Kas yra autizmas?

Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai neurologinis raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis. Autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Tai nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi.

Doc. dr. Indrė Bakanienė teigia, kad „Autizmo spektras - labai platus, autizmo požymiai, jų sunkumas, raidos ir funkcionavimo sutrikimai gali būti labai įvairūs, todėl autistiški vaikai ir suaugusieji nėra vienodi, jie turi labai skirtingas gyvenimo patirtis ir pasiekimus“.

Autizmas - tai raidos sutrikimas, prasidedantis dar vaikystėje ir besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Autizmas lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą.

Autizmo Paplitimas ir Statistika

Šiuo metu pasaulyje autizmo spektro sutrikimas nustatomas 1 iš 44 vaikų (palyginti: 2000-aisiais - vos 1 iš 150 vaikų). Šis sutrikimas net 4 kartus dažniau pasitaiko berniukams, mergaitėms jis diagnozuojamas kur kas rečiau. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimus, skaičius kasmet sparčiai auga. 2019 m. duomenys rodo, kad 1 iš 160 vaikų visame pasaulyje yra diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai, pasireiškę per pirmuosius penkerius gyvenimo metus. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. Lietuvoje, pagal 2018 metų duomenis, 100 tūkstančių gyventojų tenka 378,11 autizmo atvejų, tačiau ši statistika nėra galutinė, kadangi ji atspindi tik gydymo įstaigas lankančių asmenų skaičių.

Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. 2013-2017 m.

Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.

Autizmo Priežastys

Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą.

Kaip galimus rizikos faktorius E. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.

Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Žinoma nemažai genų, susijusių su autizmu, tačiau konkrečiu atveju genetines priežastis pavyksta nustatyti ne visada ir dažniausiais tik tiems asmenims, kurie greta autizmo turi intelekto sutrikimą ar kitų nervų sistemos pažeidimo požymių. Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti. Iš atliktų tyrimų rezultatų galima teigti, kad autizmo rizika susijusi su vyresniu tėvų, ypatingai tėčių, amžiumi, endokrininėmis motinos ligomis, nutukimu, nėštumo ir gimdymo komplikacijomis, nežymiai su aplinkos tarša, automobilių išmetamomis medžiagomis, kai kuriais žemės ūkyje naudojamais herbicidais.

Visuomenėje sklando pačių įvairiausių mitų: esą autizmą sukelia skiepai, užterštas oras, virusai, netgi blogas auklėjimas arba dažni konfliktai šeimoje ir pan. Tačiau tiesa - ta, kad iki pat šių dienų nėra tiksliai aišku, kas nulemia ir sukelia autizmo spektro sutrikimą. Sutrikimas formuojasi dėl pačių įvairiausių faktorių: tai genetika, biologinės aplinkos įtaka prieš gimimą ir po jo.

Ankstyvieji Autizmo Požymiai

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Specialistai, aiškindamiesi, ar vaikas turi raidos sutrikimą, priskirtiną autizmo spektro sutrikimams, išskiria keturias pagrindines vertinamas grupes. Autizmas diagnozuojamas tuomet, kai vaikas turi 6 ir daugiau požymių iš visų keturių šių grupių. Svarbu paminėti, kad mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas iš šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo.

Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9 iki 18 mėnesių.

Būdingiausi požymiai:

• Socialinio bendravimo ir sąveikos sunkumai: Nesidomėjimas bendravimu, nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą, nesugebėjimas suprasti kitų emocijas, sunkumai dalyvaujant vaizduotės žaidimuose ir užmezgant draugystę. Vystymosi regresija (kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti). Nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis.
• Kalbos ir komunikacijos problemos: Vėluojanti kalbinė raida, sunkumai suprantant kontekstines užuominas ir nekomunikuojant artikuliuotai, su priebalsiais.
• Pasikartojantis elgesys ir riboti interesai: Ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai, stereotipiniai judesiai (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas), echolalija (žodžių ar frazių kartojimas).
• Sensoriniai sunkumai: Padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Sensorinės problemos (sustiprinti arba susilpninti pojūčiai).

Taip pat sutrikimą turintys vaikai nesupranta gestų, kūno kalbos, veido išraiškų ir kt.

Raudonos Vėliavėlės: Požymiai Pagal Amžių

Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri padeda atpažinti autizmo požymius pagal amžių:

• 6 mėn. ir vyresni: nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
• 9 mėn. ir vyresni: neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
• 12 mėn. ir vyresni: nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
• 12 mėn. ir vyresni: nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
• 16 mėn. ir vyresni: nesako nė vieno žodžio.
• 24 mėn.: nesako dviejų žodžių frazių.

Ankstyvosios Autizmo Diagnostikos Svarba

Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. Pastebėjus įtartiną vaiko elgesį specialistės pataria iškart kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą ar pediatrą, besispecializuojantį vaiko raidoje.

Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.

Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galima tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnio autizmo požymių pasireiškimo. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Tai apima ne tik terapijas vaikui, bet ir psichologinę pagalbą šeimai, tėvų mokymą, padedant jiems suprasti vaiko poreikius ir rasti jam tinkamiausius pagalbos būdus. Ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS, tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus.

Autizmo Diagnostika

Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Tuo metu dažniausiai tėvai, pedagogai ar sveikatos priežiūros specialistai pradeda pastebėti vaiko raidos sutrikimą, ypač kalbos ir socialinių gebėjimų.

Autizmo diagnostikos procesą galima suskirstyti į kelis etapus:

1. Bendras vaiko raidos vertinimas: Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jeigu jo metu nustatomi raidos nukrypimai nuo normos, vaikas nukreipiamas į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.
2. Išsamus raidos vertinimas: Atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Ją įprastai sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas, pagal poreikį - kiti specialistai.
3. Klinikinis stebėjimas: Vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais gestais, žvilgsniu, kita neverbaline komunikacija, atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti autizmo diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą. Pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė - įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje, diskusijos, o testai - tik pagalbinė priemonė.

Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.

Autizmo Spektro Sutrikimų Gydymas ir Terapijos

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.

Dažnai tėvai diagnozę ignoruoja, kaltina save ir aplinką.

Pagrindiniai terapijos metodai:

• ABA terapija (taikomoji elgesio analizė): Ši terapija yra viena iš efektyviausių ir dažniausiai taikomų autizmo gydymo metodų. Ji padeda vaikams išmokti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
• Kalbos ir komunikacijos terapija: Ši terapija padeda vaikams lavinti kalbos įgūdžius, mokytis bendrauti ir suprasti kitus.
• Socialinių įgūdžių terapija: Ši terapija padeda vaikams mokytis socialinių įgūdžių, tokių kaip akių kontaktas, bendravimas su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, bei supratimas socialinių taisyklių.
• Sensorinė integracijos terapija: Ši terapija padeda vaikams, turintiems sensorinių sunkumų, geriau suprasti ir valdyti savo pojūčius.
• Ergoterapija: Ergoterapija padeda vaikams lavinti motorinius įgūdžius, koordinaciją ir savarankiškumą.

Patarimai Šeimai, Auginančiai Autizmo Sutrikimą Turintį Vaiką

Auginant vaiką su autizmo spektro sutrikimais, svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir reikalauja individualaus požiūrio. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti šeimoms:

• Priimkite ir mylėkite savo vaiką: Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
• Ieškokite informacijos ir švietimo: Kuo daugiau sužinosite apie autizmą, tuo geriau suprasite savo vaiką ir galėsite jam padėti.
• Bendraukite su kitomis šeimomis: Dalyvaukite grupėse tėvų, kurie taip pat augina vaikus su autistinio spektro sutrikimais, taip pat individualiai konsultuotis su psichologu tam, kad jie plačiau pamatytų savo bei šeimos situaciją, geriau susigaudytų patiriamose emocijose. Pasidalinimas patirtimi su kitomis šeimomis gali suteikti palaikymo ir patarimų.
• Kurkite struktūrą ir rutiną: Autistiški vaikai jaučiasi saugiau ir patogiau, kai jų gyvenime yra struktūra ir rutina. Stenkitės laikytis nustatyto dienos tvarkaraščio ir įspėkite vaiką apie bet kokius pokyčius.
• Būkite kantrūs ir supratingi: Vaikams su autizmu gali prireikti daugiau laiko išmokti naujų įgūdžių ar prisitaikyti prie naujų situacijų. Būkite kantrūs ir supratingi, ir nepamirškite pagirti vaiko už kiekvieną pasiekimą.
• Rūpinkitės savimi: Auginant vaiką su autizmu, svarbu nepamiršti pasirūpinti savimi. Raskite laiko poilsiui, pomėgiams ir bendravimui su draugais. Jei jaučiatės perkrauti, kreipkitės pagalbos į specialistus.

Pradėkite nuo akių kontakto palaikymo ir atkakliai lavinkite šį įgūdį, nes nuo kontakto prasideda bendravimas ir socialinė sąveika. Pratinkite užsiimti veikla ir žaisti bendradarbiaujant su kitais. Rekomenduotina pažymėti atskiras zonas nuotraukomis ar simboliais, taip vaikas išmoks susieti jas su tam tikru daiktu ar veikla. Skatinkite, motyvuokite vaiką, padėkite jam matyti veiklos tikslą. Jei aplinkoje triukšminga, ar daugiau vaikų šalia, siekdami padėti išvengti fizinio diskomforto, nukreipkite autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko dėmesį į kitą veiklą. Be to, esant sunkumams - nukreipkite vaiko dėmesį kitur ar net nutraukite veiklą, kol vaikas nurims.

Mokytojai dažnai linkę per pamokas kalbėti daug, manydami, kad visi mokiniai sugeba sekti jų mintį ir supranta jų žodžius. ASS sunku sekti greitą kalbą ir sudėtingus sakinius, tad naudokite paveikslėlius, simbolius ar vizualinį tvarkaraštį. Jums pakaks tik atkreipti vaiko dėmesį į vaizdinę priemonę ir jis pats imsis kitos veiklos.

Paaugliams - padėkite atpažinti savo emocijas, įskaitant ir kompleksines emocijas (pvz., pavydas, pasididžiavimas ir t. valdykite ir nukreipkite savo jausmus taip, kad grupė lengviau įgyvendintų savo tikslus, tam pasitelkdami emocinį intelektą. Demonstruodami savivoką ir savitvardą savo pavyzdžiu parodykime, kaip mums sekasi suvokti savo emocijas ir valdyti save.

Ekranų Įtaka Vaiko Raidai

Neretai jau kūdikystėje (0 - 2 metų amžiuje) ir ankstyvoje vaikystėje (2 - 6 metų amžiuje) mobilusis telefonas, kompiuteris ar televizorius tampa neatsiejama vaiko gyvenimo dalimi. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų. Mokslinės literatūros duomenimis, per didelis ekranų laikas kūdikystėje gali būti vienas iš aplinkos veiksnių, susijusių su autizmo spektro sutrikimu (ASS).

Pastebėję aukščiau išvardintus simptomus paklauskite savęs, ar aš leidžiu savo vaikui naudotis ekranais? Jei atsakymas yra TAIP, tai visų pirma eliminuokite ekranus iš vaiko gyvenimo - neduokite vaikui telefono, planšetinio kompiuterio ar kitų ekranų, namuose nejunkite televizoriaus kaip „fono“. Nepamirškite, kad vaikai mokosi žaisdami ir bendraudami su tėvais bei bendraamžiais, tad siekdami užtikrinti sėkmingą vaiko raidą skirkite jam kiek įmanoma daugiau savo dėmesio, skatinkite bendrauti ir žaisti su kitais vaikas, skaityti knygas, užsiimti įvairiomis veiklomis. Eliminavus ekranus ir pradėjus daugiau laiko leisti su vaiku neretai pastebimas raidos progresas, tačiau kartais jis būna nepakankamas ir gali kelti nerimą. Jei jaučiatės neužtikrintai, pašalinus ekranus matote išliekančius anksčiau minėtus simptomus, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus.

Rekomenduojamas ekranų laikas pagal amžių:

• Kūdikiai (iki 1 m. amžiaus): 0 min. prie ekranų.
• 1 - 2 metų amžiaus vaikai: 1 m. amžiaus vaikams - 0 min prie ekranų, 2 metų amžiaus vaikams - iki 60 min. prie ekranų (kiek įmanoma mažiau).
• 3 - 4 metų amžiaus vaikai: iki 60 min. prie ekranų (kiek įmanoma mažiau).

Mitai Apie Autizmą

Nors visuomenės supratimas apie ASS pastaraisiais metais gerokai išaugo, vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie gali lemti neteisingą požiūrį autistiškus vaikus ir suaugusius, pavyzdžiui:

• Autizmas yra išgydomas vaikystėje.
• Autizmą sukelia vakcinos.
• Visi autizmu sergantys asmenys turi savotiškų talentų ar yra savantai.
• Autistiški žmonės yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.

tags: #autizmo #itaka #vaiko #raidai

• Angliškos vaikiškos striukės
• Skaitykite apie Elenos transformaciją
• Kaip pradėti duoti sausainių
• Užduotys vaikams per Kalėdas
• Kova su kūdikio pilvo skausmais