Kortizolis yra steroidinis hormonas, gaminamas antinksčių žievėje, kurio pagrindinė funkcija - organizmo atsakas į stresą. Jis sudaro 75-90% visų kraujo gliukokortikoidų.
Patyrus bet kokį stresinį veiksnį (pvz., garsų šuns lojimą, nerimą dėl darbo ar fizinę grėsmę), hipofizėje išsiskiria adrenokortikotropinis hormonas (AKTH), kuris stimuliuoja kortizolio ir adrenalino sekreciją. Šis procesas įjungia vadinamąjį „kovos ar pabėgimo“ (angl. fight-or-flight) mechanizmą. Kortizolis tuo metu slopina augimo, virškinimo, imuninės ir lytinės sistemos funkcijas, kad organizmas galėtų susitelkti į stresoriaus įveikimą. Trumpalaikis kortizolio padidėjimas įprastai nekelia žalos, tačiau užsitęsusi aukšta jo koncentracija gali sukelti fiziologinį stresą, padidindama riziką organų sistemų sutrikimams.
Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia nuolat skubėti, siekti vis aukštesnių tikslų ir spręsti daugybę užduočių vienu metu. Dauguma žmonių kasdien gyvena nuolatiniame strese - darbiniai įsipareigojimai, nesibaigiantys šeimos reikalai, naujai atsirandančių technologijų spaudimas sukuria nesibaigiančią įtampą. Mūsų kūnas reaguoja į šį stresą išskirdamas hormonus, kurie padeda susidoroti su stresinėmis situacijomis. Dažnai “streso hormonu” vadinamas kortizolis yra būtinas kasdieniniam mūsų funkcionavimui. Kortizolis yra steroidinis hormonas, kurį gamina antinksčiai - mažos liaukos, esančios virš inkstų. Kortizolio išsiskyrimas yra reguliuojamas pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies (HPA) ir veikia kaip organizmo atsakas į fizinį ar emocinį stresą. Kortizolis padeda organizmui reaguoti į stresines situacijas, skatindamas energijos gamybą iš cukraus atsargų (gliukozės) ir riebalų, didindamas budrumą ir mobilizuodamas organizmo resursus kovoti su stresoriumi. Tačiau ilgalaikis stresas sukelia nuolatinį aukštą kortizolio lygį organizme, kuris gali turėti žalingą poveikį ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip: imuninės sistemos slopinimas, svorio didėjimas, miego sutrikimai, sumažėjusi energija ir nuovargis, psichikos sveikatos problemos, padidėjusi kraujospūdžio rizika.
Kortizolio koncentracijos tyrimai gali būti atliekami kraujo serume, siekiant įvertinti bendrą kortizolio apykaitą bei galimus antinksčių žievės ir hipofizės veiklos sutrikimus; seilėse, kaip patogus būdas stebėti kortizolio lygį per parą, ypač norint įvertinti organizmo atsaką į stresą. Plaukų kortizolio tyrimai yra mažiau invaziniai nei kraujo tyrimai, standartinė kortizolio matavimo technika ir naudingesni nei seilių tyrimai, kurie atspindi tik trumpalaikius kortizolio pokyčius.
Kortizolio koncentracija sveikų žmonių kraujyje ir seilėse kinta paros ritmu: didžiausias pikas stebimas ryte (~8 val.), mažiausia koncentracija - vakare (~20 val.). Normaliai didžiausia kortizolio sekrecija nustatoma antroje nakties pusėje, o kortizolio koncentracijos pikas pasiekiamas ankstyvą rytą. Po to kortizolio koncentracija dienos bėgyje ima kristi, o žemiausia koncentracija pasiekiama pirmoje nakties pusėje. Atliekant tyrimus, svarbu laikytis vienodo mėginių paėmimo laiko, nes kortizolio koncentracija reikšmingai svyruoja per parą. Kelių taškų tyrimas (mėginiai imami kelis kartus per dieną) leidžia išsamiau įvertinti hormono dinamiką, homeostazę ir reguliavimo gebėjimus.
Kortizolio tyrimai yra svarbūs diagnozuojant ir stebint antinksčių bei hipofizės funkcijas, taip pat vertinant organizmo atsaką į stresą.
Kortizolis nėštumo metu
Nėštumo metu moteris psichologinei būsenai didelę įtaką daro hormonai. Šiuo laikotarpiu sparčiau gaminasi estrogenas, progesteronas, kortizolis, serotoninas ir endorfinai. Kortizolis nėščiajai veikia lyg dopingas sportininkams, sutelkdama organizmo išteklius vaisiui auginti ir išnešioti, tačiau kartais gali sukelti neaiškų nerimą. Padidėjusi kortizolio koncentracija serume nustatoma stresinio atsako, psichiatrinių ligų, nutukimo, diabeto, alkoholizmo ir nėštumo metu, o tai gali sukelti diagnostinių sunkumų Kušingo sindromo atveju.
Nėštumo metu kortizolis lengvai prasiskverbia pro placentą. Suprasdami ilgalaikį motinos streso poveikį jos palikuonims ir kai šis poveikis ypač ryškus nėštumo metu, galime geriau nustatyti, kada labiausiai reikalingos intervencijos tėvams palaikyti ir sumažinti stresą, taip pat galimą ilgalaikę motinos streso naudą. Palikuonių kortizolio lygio pokyčiai gali būti naudingi, galbūt paskatindami greitesnį augimą ir vystymąsi, reaguodami į ankstyvas negandas. Tačiau šie pokyčiai taip pat gali turėti neigiamų išlaidų vaikui, įskaitant mažesnį gimimo svorį ir problemas vėlesniame gyvenime, pvz., padidėjusias elgesio problemas ir padidėjusią riziką susirgti su kortizoliu susijusių sveikatos būklių, tokių kaip depresija, nerimas, virškinimo problemos ir svoris.
Nėštumo metu moteris psichologinei būsenai didelę įtaką daro hormonai. Kortizolis - už nerimą, adrenalinas - už pykčio momentus. Tačiau serotoninas, endorfinai yra atsakingi už didesnį pasitenkinimą gyvenimu, moterys dažnai randa prasmę, kur seniau jos nematė. Vieni hormonai truputį sujaukia gyvenimą, o kiti - kaip tik padeda.
Kai klausomės muzikos, stresą imame įveikti: mūsų kvėpavimas, širdies plakimas sulėtėja, kraujyje vyksta pokyčiai. Streso hormonas yra kortizolis. Jei tuo metu, kai klausoma muzikos, būtų atliekamas tyrimas, kortizolio žmogaus organizme sumažėtų. Muzikos klausymasis padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir nusiraminti, pagerinti miegą. Rekomenduojama rinktis klasikinę muziką, ypač - nėštumo metu. Wolfgango Amadeus Mozarto muzika daro poveikį smegenų vystymuisi ir netgi kūdikio psichofiziniam išsivystymui. Tyrimai rodo, kad, pirmaisiais nėštumo mėnesiais klausant tokios muzikos, gerėja vaiko fiziologinis ir psichinis išsivystymas, nes tarp neuronų tai daro junginius. Kaip ir moteris atsipalaiduoja, taip ir per tą moters būseną kūdikis jaučia atsipalaidavimą ir pats atsipalaiduoja. Daryti tyrimai rodo, kad širdies ritmas lėtėja ir vaikui. O neišnešiotukams, klausant klasikinės muzikos, greičiau auga svoris.
Muzikos terapija Lietuvoje. Terapeutai
Kortizolio tyrimų reikšmė ir interpretacija
Kortizolio koncentracijos tyrimai gali būti atliekami:
- Kraujo serume, siekiant įvertinti bendrą kortizolio apykaitą bei galimus antinksčių žievės ir hipofizės veiklos sutrikimus;
- Seilėse, kaip patogus būdas stebėti kortizolio lygį per parą, ypač norint įvertinti organizmo atsaką į stresą.
Tyrimas dažniausiai atliekamas ryte (6-10 val.), kai kortizolio koncentracija serume yra didžiausia. Likus 12 valandų iki tyrimo venkite intensyvaus fizinio aktyvumo, alkoholio vartojimo ir streso. Likus 8 valandoms iki tyrimo rekomenduojama nevalgyti, tačiau galima gerti nedidelį kiekį vandens.
Padidėjusi kortizolio koncentracija: galimas Kušingo sindromas, lėtinis stresas, antinksčių ar hipofizės navikai, policistinių kiaušidžių sindromas, kortikosteroidų perdozavimas. Padidėjusi koncentracija serume nustatoma stresinio atsako, psichiatrinių ligų, nutukimo, diabeto, alkoholizmo ir nėštumo metu.
Sumažėjusi kortizolio koncentracija: galima Adisono liga, antinksčių nepakankamumas, hipofizės disfunkcija arba nutraukus steroidų vartojimą. Žema kortizolio koncentracija nustatoma pacientams su retais antinksčių fermentų trūkumais ir patiriantiems ilgalaikį stresą.
Kortizolio rezultatų interpretaciją reikėtų derinti su klinikiniais duomenimis ir kitais hormonų tyrimais, informacija apie vartojamus vaistus.
Diagnozės tikslais, jei įtariama endokrininė liga (pvz., Kušingo sindromas ar Adisono liga), kortizolis gali būti tiriamas kelis kartus per dieną (pvz., ryte ir vakare) siekiant įvertinti jo paros ritmą.
Kortizolis (COR) - tai pagrindinis gliukokortikoidas, gaminamas antinksčių žievėje. Dažniausiai kortizolio koncentracija tiriama diagnozuojant ligas, kurias sukelia perteklinė kortizolio gamyba Kušingo sindromo metu, antinksčių steroidų stoka Adisono ligos metu, ir gydymo stebėsenai.
Kortizolis metabolizuojamas kepenyse, jo skilimo pusperiodis yra 80-110 minučių, vėliau produktai pašalinami su šlapimu. Svarbu turėti omenyje, kad kortizolio koncentracija labai priklauso nuo kitų hormonų funkcinės būklės. Jeigu dėl kokių nors priežasčių organizme blokuojama kortizolio sintezė, tai netrukus padidėja AKTH koncentracija kraujyje. Cushing sindromo diagnostikai laisvo kortizolio nustatymas šlapime yra geresnis testas, nei šio hormono tyrimas kraujyje.
Kada kreiptis pagalbos?
Visas emocijas jausti nėštumo metu yra normalu. Labai svarbu kalbėtis apie juos ir įvardinti, ką aš jaučiu. Jei kyla didelis nerimas, baimė ir tai trukdo gyventi kokybišką gyvenimą, tikėtina, kad reikalingas apsilankymas pas psichologą, kuris gali būti naudingas.
Jeigu moteris jaučia interesų sumažėjimą, nenori užsiimti jokia veikla namuose, rūpintis savo naujagimiu, santykiai nebeteikia džiaugsmo - būtina atkreipti dėmesį ir ieškoti priežasčių.
Kodėl moteris suserga pogimdymine depresija? Priežasčių gali būti labai daug, įvardyti vienos būtų neįmanoma. Atlikti tyrimai rodo, kad labai svarbus moters depresiškumo vertinimas nėštumo metu: ar ji susidūrė su depresija, nuotaikų kaita. Svarbus ir pasiruošimo nėštumui vertinimas, santykis su partneriu. Moterys, besilaukiančios pirmojo vaikelio, turi didesnę riziką susirgti pogimdymine depresija, taip pat tos, kurių artimieji yra sirgę depresija ar kitomis psichikos ligomis.
Ką daryti, jei pogimdyminės depresijos nepavyko išvengti? Būtina kreiptis į specialistus. Tik jie gali diagnozuoti ligą, įvertinti jos stiprumą ir suteikti tinkamiausią, kiekvienai moteriai individualiai pritaikytą gydymą.
tags: #zvakute #kortizolis #nestumas
