Naujagimio sveikatos priežiūra apima daugybę svarbių procedūrų, tarp kurių svarbią vietą užima kūno temperatūros ir kraujospūdžio matavimas. Nors gali atrodyti, kad šios procedūros yra paprastos, naujagimiams jos reikalauja specialaus dėmesio ir tikslumo.
Naujagimio temperatūros matavimas
Nors, atrodo, įprasta temperatūrą matuoti pažastyje, tačiau rezultatas gali būti nevisiškai tikslus dėl aplinkos temperatūros, prakaitavimo, drėgmės pažastyje, nepakankamai prispaudžiamo termometro, jam per mažai liečiantis su kūnu, vaikui kilnojant ranką. Būtent dėl šios priežasties būtina termometrą pažastyje laikyti tiek, kiek nurodo gamintojas.
Kokia dažniausiai daroma klaida? Išgirdus termometro garsinį signalą jis išimamas ir vertinami jo duomenys. Reikėtų žinoti, kad signalas pypsi tada, kai išmatuotos temperatūros pokytis tampa per mažas ankstyvai kūno temperatūros indikacijai pateikti.
Alternatyvūs temperatūros matavimo metodai
Burnoje matuoti temperatūrą galima tik mažiesiems nuo 4 metų, tačiau ir šiuo atveju būtina laikytis tam tikrų sąlygų, norint temperatūrą išmatuoti tiksliai: prieš matuojant vaiko burna turi būti užčiaupta iki 5 minučių, termometras turi būti gerai prispaustas po liežuviu, nejudėti burnoje. Jei vaikas prieš tai valgė ar gėrė, tai gali paveikti matavimo rezultatus. Be to, reikia nepamiršti, kad tokio amžiaus vaikams gana sunku laikytis nurodymų - jis bet kada gali išsižioti.
Infraraudonųjų spindulių ausies termometrai aptinka ausies būgnelio ir aplinkinių audinių skleidžiamą šilumą infraraudonųjų spindulių diapazone, šią šilumą termometras paverčia į atitinkamą ausies temperatūrą. Tokie termometrai vaikams kur kas saugesni nei, pavyzdžiui, tiesiosios žarnos termometrai. Be to, jie spartesni, juos paprasčiau naudoti nei burnos termometrus. Tokie termometrai - ir saugesni: stiklas nesuduš, vaikas nieko nepraris. Be to, patogu: matuoti temperatūrą galima net miegančiam vaikui. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ausis - puiki kūno temperatūros matavimo vieta. Ausies būgnelyje yra tos pačios kraujagyslės, kurios yra pagumburyje, t. y. kūno temperatūrą kontroliuojančioje smegenų dalyje.
Rektalinė temperatūra, matuojama tiesiojoje žarnoje, išmatuojama tiksliai, nes tai yra vidinė kūno temperatūra, kuriai neturi įtakos aplinkos veiksniai. Prieš matuojant temperatūrą išangėje reikia patepti termometrą odos nedirginančiu geliu, švelniai įkišti termometro galiuką į išangę ne daugiau kaip iki 1,3 cm. Svarbu žinoti, kad pajutus pasipriešinimą jokiu būdu negalima termometro galiuko kišti į išangę jėga. Po naudojimo termometrą reikia dezinfekuoti. Besimuistančiam vaikui tokiu būdu išmatuoti temperatūrą nėra paprasta, o vyresniems vaikams gana nemalonu.
Pats naujausias ir patogiausias būdas išmatuoti temperatūrą vaikams - matuoti ją bekontakčiu termometru. Tokiu atveju veikiausiai reikėtų pasirinkti alternatyvų temperatūros matavimo metodą. Iš tiesų labai svarbu laikytis gamintojo nurodymų matuojant bekontakčiu termometru. Tai parodo 2021 m. atliktas ir publikuotas tyrimas1, kuriame įvardijami 3 svarbiausi faktoriai, kad temperatūra būtų išmatuota kuo tiksliau: matavimo atstumas, matavimo kampas (reikia matuoti statmenai) ir aplinkos apšvietimas. Jeigu nesilaikoma šių trijų reikalavimų, tokiu atveju gauti matavimo rezultatai turėtų būti vertinami tik kaip kokybiniai, t. y. Karščiuojant, atsižvelgiant į situaciją, temperatūrą reikėtų matuoti kas 2-4 valandas. Suabejoję, ar termometras temperatūrą išmatavo teisingai, neskubėkite, ir vėl pakartotinai pamatuokite praėjus bent pusvalandžiui.
Naujagimio kraujospūdžio matavimas
Pagrindinis patarimas: naujagimiams po gimimo reikia išmatuoti kraujospūdį. Pagrindiniai matavimo metodai yra tokie patys kaip ir suaugusiems, tačiau manžetės plotis kraujospūdžiui matuoti gali būti nustatomas pagal skirtingų vaikų amžių, paprastai 2/3 žasto ilgio. Matuodami naujagimių kraujospūdį taip pat turėtumėte užtikrinti, kad aplinka būtų tyli, kad matavimas būtų tikslesnis.
Kai tik gimsta, vaikas turi atlikti keletą fizinių patikrinimų, kad būtų aišku, kokia yra jo fizinė būklė. Kraujospūdžio matavimas yra vienas iš jų. Ją reikia išanalizuoti kraujospūdžio matavimo prietaisu. Paprastai naujagimio kraujospūdžio sutrikimų nebus. Nebent jie turi įgimtą ligą, tėvai neturi per daug jaudintis dėl šios problemos. Jei yra nenormalus kraujospūdis, jie turėtų rasti būdų, kaip pagerinti ir naudoti sveikus ir saugius metodus.
Normali naujagimių kraujospūdžio vertė paprastai yra nuo 40 iki 90. Kol jis yra šiame diapazone, jis yra normalus. Jei kraujospūdis yra žemesnis nei 40 ar didesnis nei 90, tai įrodo, kad yra nenormali situacija, ir vaikui reikia laiku palengvinti kraujospūdžio nestabilumą. Gydytojui vadovaujant kai kurie vaistai gali būti naudojami gydymui, tačiau vaiko organizmas yra gana nusilpęs ir lengva sukelti šalutinį vaisto poveikį. Todėl vaikas gali pagerinti kraujospūdžio problemą, laikydamasis tinkamos mitybos. Jei kraujospūdis nenormalus dėl ligos, pirminė liga turi būti aktyviai gydoma.
Taip pat reikia aiškiai suprasti teisingą kraujospūdžio matavimo metodą. Matuojant kraujospūdį vaikui, jį reikia matuoti ramioje aplinkoje. Neleiskite vaikui verkti. Leiskite vaikui gulėti plokščiomis abiem kojomis, alkūnėmis ir dilbiais. Padėkite jį patogioje padėtyje, atidengdami dešinę žastą, atidarykite kraujospūdžio matuoklį ir padėkite jį ant stabilios vietos arti vaiko kūno. Naudodami kraujospūdžio manžetę, pirmiausia turėtumėte išspausti visą manžete esantį orą, o tada jį įdėti. Neriškite vaiko apie tris centimetrus aukščiau vaiko viršutinės dešinės rankos alkūnės sąnario. Surišę vožtuvą sandariai uždarykite. Matuojančiojo matymo linija turi būti tame pačiame lygyje kaip gyvsidabrio stulpelio skalė, kad būtų galima stebėti gyvsidabrio stulpelio aukštį. Pripūskite labai dideliu greičiu ir palaukite, kol išnyks radialinės arterijos pulsas. Tada sustabdykite pripūtimą ir šiek tiek atidarykite vožtuvą, kad gyvsidabris lėtai nukristų. Kai išgirstate pirmąjį pulso plakimą, tai yra aukštas slėgis, tai yra sistolinis kraujospūdis. Tada toliau lėtai išleiskite orą, kol gyvsidabris nukris iki tam tikros žymos. Šiuo metu garsas staiga sulėtės arba išnyks. Šiuo metu tai yra žemas slėgis, kurį mes vadiname diastoliniu kraujospūdžiu.
Maitinimo zondo naudojimas naujagimiams
Kartais, kad žindymas būtų sėkmingas, gali prisireikti pagalbinių priemonių. Populiariausios priemonės yra pientraukiai, tačiau jų nepakanka, kad galėtume sumaitinti naujagimiui nutrauktą pieną. Tam reikia tinkamų priemonių. Buteliukas, nors ir labai populiari priemonė vaikams pamaitinti, nedera su žindymu, dėl skirtingo nuo krūties čiulpimo mechanizmo. Pipetė, švirkštas, šaukštelis ar mažas puodelis.
Pirmomis dienomis, kol priešpienio kiekis nedidelis ir mažylio skrandžio talpa dar nedidelė, galima nutrauktą pieną sumaitinti pipete, sulašinat jį tiesiai į burną.
Dažniausiai medikai maitinimo zondus naudoja tam, kad pamaitintų nepajėgiančius žįsti mažylius. Zondas įvedamas į skrandį ir pienelis iš karto keliauja ten. Tačiau maitinimo zondas gali padėti pamaitinti ir mažylį, kuris apžioja, tačiau nežinda krūties, o taip pat ir mažylį, kuris žinda krūtį, tačiau jam negana to, kas yra krūtyje ir reikia maitinti papildomai.
Pirmuoju atveju zondas yra naudojama su švirkštu ir krūtį apžiojusiam mažyliui zondas įvedamas į burną pro lūpos kamputį ir vos vos pienelio pastumiama švirkštu į burną. Pajutęs maistą burnoje mažylis jį nuryja, o tai skatina žindimo judesius ir mažylis mokosi ką reikia daryti, kad pavalgytų. Antruoju atveju zondo galas, kuris maunamas ant švirkšto, nuplaunamas ir merkiamas į indelį su mamos pienu ar jo pakaitalu. Mažylis žinda krūtį ir kai jau išvalgo visą mamos pieną, kurį jis pajėgia ištraukti ir kurį jam pajėgia pastumti mama krūties kompresijos pagalba, iš abiejų krūtų, pro lūpos kamputį įkišame zondą į burną ir mažylis žįsdamas krūtį traukia pieną per zondą kaip per šiaudelį.
Jeigu numatoma, kad zondą skrandyje arba plonosiose žarnose reikės laikyti ilgiau, reikia jį įkišti pro nosį. Prieš maitinimą ir po maitinimo zondą reikia išplauti šiltu virintu vandeniu arba 0,9 proc. NaCl. Pro zondą dideliu švirkštu ne greičiau kaip per 15-20 min. Jeigu reikia pro zondą supilti vaistų, juos prieš tai reikia visiškai ištirpinti, o po to nuplauti 0,9 proc. NaCl. Reikia registruoti kada ir kiek maisto ir (arba) skysčių buvo duota pacientui. Jeigu pro zondą skiriasi skrandžio turinys, reikia reguliariai, laikantis aseptikos ir antiseptikos taisyklių, ištuštinti jo surinkimo talpą, po kiekvieno ištuštinimo reikia užrašyti laiką ir išpiltą kiekį.
tags: #zondo #ilgio #matavimas #naujagimiui
