TAVO VAIKO feisbuko paskyroje skelbėme konkursą, kuriame prašėme jūsų pabaigti sakinį „Vaikai - tai…“. Šiandien publikuojame gražiausius jūsų atsakymus.
Kas sudaro vaiką?
Vaikai - tai didžiausia gyvenimo dovana. Jie mus išmoko būti rūpestingesniais, kantresniais… Vaikai - tai ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai… Vaikai - tai patys tikriausi tėvų atspindžiai! Vaikai - tai Dievo DOVANA, kurią gavę įsipareigojam juos besąlygiškai mylėti, gerbti, saugoti ir išauklėti geresniais žmonėmis, negu esame patys.
Būnant su vaikais sustoja laikas, ir pats nejučia šypsaisi… Ir džiugina įvairios mažos smulkmenos. Vaikai - tai mini žmogeliukai, kurių kiekviena mimika, kiekvienas žvilgsnis, kiekviena ašara ir kiekviena šypsena yra pati nuoširdžiausia, kokios nepamatysi nei pas nei vieną suaugusį žmogų.
Vaikai - tai didžiausias turtas, kurį gyvenime turime, brangesnis už auksą ir visus kitus turtus. Tai pats mieliausias, nuostabiausias gyvenimo spinduliukas. Vaikai - tai didžiausias gyvenimo turtas, kuris suteikia gyvenimui prasmę.
Vaikai - tai gražiausios pasaulio gėlės, kurios kasdien besiskleisdamos vis gražėja ir gražėja. Vaikai - tai stebuklas, kuris džiugina akis, sukelia šypseną ir juoką veide, pripildo širdį laime begaline.
Vaikai - tai meilė, viltis, kantrybė ir sielos ramybė. Vaikai - tai šeimos židinys, saugantis, globojantis, tausojantis. Suteikiantis šeimai pilnatvės jausmą ir šilumą.
Vaikai - tai kūdikio alsavimas į ausį; pirmoji šypsena vidurnaktį, atpažinus mamą; ant kelių parklupęs tėtis, pasiruošęs apsaugoti pirmus žingsnius žengiantį sūnų; skaudžios pirmosios traumos; iki ašarų mieli pirmieji: „Myliu tave“; ilgi pokalbiai prieš miegą su dvimetinuku ir su vaiku atėjęs gyvenimo prasmės suvokimas.
Vaikai - tai nuostabiausias kūrinys, kurį sukuria dvi mylinčios širdys. Vaikai - tai brangiausia, ką turime, dėl ko gyvename, dėl ko šypsomės ir verkiame. Visada turime ką apkabinti, priglausti ir mylėti.
Vaikai - tai angeliukai, Dievo atsiųstos dovanėlės. Mylėkim juos ir gerbkime, nieko už tai nesitikėdami. Vaikai - tai maži stebuklai, mūsų širdyje užimantys daugiausia vietos. Pasiklydę, išdykę, gražūs, jie verti ne tik mūsų rūpesčio, bet ir pastangų būti pažinti, todėl reiktų žvelgti giliau, ką reiškia būti vaiku, o ne tik į tai, ką reiškia vaiką auginti. Leiskime vaikui augti!
Vaikai - tai pasaulio ateitis. Tik turėdamas vaikų žmogus tampa nemirtingas. Vaikai - tai neišmatuojamos laimės ir kantrybės ribos.
Vaikai - tai mes. Gerbiu save, vadinasi gerbiu ir vaikus. Jei myliu save, tai myliu ir vaikus. Jei pati esu atsakinga, tai atsakingi ir vaikai… Vaikai - tai šypsenėlės, nuoširdus žodis „myliu”, apkabinimas. Mūsų mėgstamiausia vieta yra KARTU.
Vaikai - tai gyvenimo gėlės, kurios auga taip, kaip jas prižiūri! Vaikai - tai džiaugsmas, rūpestis, laimė… Tai meilė, kuri tapo matoma, tai mūsų gyvenimo šviesa!
Vaikai - Dievo meilės angelai. Vaikai - gyvenimo variklis. Vaikai - gražiausia Dievo dovana, skirta mums, kad nebūtume vieniši. Vaikai - kasdienis rūpestis ir džiaugsmas. Vaikai - tai gyvenimas! Be jų nebūtų gyvenimo prasmės! Vaikai - tai gyvenimo pilnatvė. Vaikai - tai stebuklas, suteikiantis gyvenimui prasmę.
Mintys apie motinystę ir vaikus
Kūdikiai - gražiausios gėlės, žydinočios šiapus rojaus vartų. (Dr. Davies)
Pažiūrėk į vaikus, ir pažinsi tėvus.
Deramai užauginti vaiką galima ten, kur yra sukurta meilės erdvė.
Laimės nenusipirksi - ji gimsta.
Auksas ne tas, kas žiba, o tas, kas laksto klykaudamas po namus.
Jei nusprendei turėti vaikelį, susitaikyk su mintimi, kad tavo širdis visada plaks atskirai nuo kūno.
Vaikams turime suteikti du dalykus - šaknis ir sparnus.
Troba be vaikų - troba be langų.
Motina - tai Dievo vardas mažų vaikų lūpųse ir širdyse. (Viljamas Tekerėjus)
Motinystė yra geriausias darbas, nes mylimiausią bosą nešioji ant rankų.
Tvarkyti namus, kai juose auga maži vaikai, tai tas pats, kas šluoti sniegą sningant.
Nėra tokio dalyko kaip nedirbanti mama.
Gera būti moterimi! Pinigus užsidirbsiu! Meilę užkariausiu! Sėkmę pasieksiu! O laimė … Laimė - pasigimdysiu!
Mano tėvas žaisdavo su manimi ir mano broliu kieme. Mama išeidavo ir sakydavo: „Jūs mindote žolę“. „Mes neauginame žolės, - atsakydavo tėtis, - Mes auginame vaikus“.
Mamos žodis - Dievo žodis.
Gyvenimas trumpas, bet žmogus jį iš naujo gyvena savo vaikuose.
Už motinos nugaros ir kiškis gali būti drąsus.
Vaikas - tai meilė, tapusi matoma.
Iš plytų ir cemento pastatomas namas, o iš vaikų juoko - namų židinys.
Kiek įdėsi, tiek turėsi.
Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.
Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus - tai padaryti juos laimingus.
Niekada nepyk, kai vaikas tave žadina 3 val. nakties norėdamas valgyti, kada nors džiaugsiesi, jei tokiu metu jis jau bus namuose!
Nesuverskime vaikams mūsų kalčių! Vaikai niekada nėra „klaida“.
Kai Dievas nori pasakyti moteriai komplimentą, padovanoja dukterį.
Auginant vaiką dienos būna ilgos, o metai - trumpi.
Jei užėjus į namus, kuriuose gyvena vaikai, tvarka, vadinasi, su šeimininkais kažkas negerai.
Mokėsi bendrauti su vaiku - mokėsi ir su bet kuo!
Laimingi tie namai, kuriuose yra mažų vaikų.
Vaikai - tėvų atspindys.
Namai yra ten, kur laukia mama.
Vaikams duotą žodį tesėk. Jei negali ištesėti, atsiprašyk. Tavo autoritetas vaikų akyse pakils.
Nėra tobulų vaikų. Nėra tobulų tėvų. Bet yra galybė tobulų akimirkų.
Laimingi tėvai = laimingi vaikai!
Jei nori, kad vaikas keistų elgesį, turi keistis pats.
Kai gimsta vaikai, namuose dingsta tvarka, pinigai, ramybė, poilsis, bet ateina LAIMĖ.
Neauklėkit vaikų, auklėkit save, vis tiek jie bus kaip jūs.
Visi žino, kaip auginti vaikus, išskyrus tuos, kurie jų turi.
Užauginti svetimą vaiką - dviguba motinystė.
Gyvenimas tai yra tai, ką mes imame iš tėvų skolon, o skolą gražiname savo vaikams.
Pasaulyje yra tik vienas pats nuostabiausias vaikas, ir jį turi kiekviena mama.
Namai be vaikų kaip kraštovaizdis be medžių.
Meiles istorija
Asmeninė patirtis: sunkus kelias iki laimės
Sapnavau, kad pagimdau dukrytę, o ji man, lėliukas, kažką aiškiai sako. Ir taip gaila, kad negaliu atsibudusi ir atsiminti, ką. Sapnas kartojosi dar kartą. Taigi kai poros mėnesių pastojau, viduje tiesiog jaučiau, kad turėsiu mergytę. Laukiausi trečio vaikelio. Prieš tai abu berniukus pakankamai lengvai išnešiojau ir pagimdžiau pati. Vienintelis rimtesnis rūpestis tebuvo, kad nesigamintų antikūniai prieš vaikutį, nes pačios kraujas yra A Rh D neigiamas. Antikūniai nesigamino, o ir pagal planą gavau visus priklausančius skiepus. Dirbau daug, labai nerimavau dėl finansinės ateities. Trys vaikai - ne juokas.
Pirmas nerimą keliantis ženklas buvo gana greit, jau 32 nėštumo savaitę, padidėjęs pilvukas. Lyg tarp kitko, pasiūlė pasidaryt echoskopiją. Siuntimo nedavė. Patikino, kad pagal pilvuko apimtį, pagimdysiu mėnesiu ankščiau. Nerimas ir nuojauta nedavė ramybės. Dukart prieš tai echoskopiją dariausi Krikščioniškuose gimdymo namuose, tad nuėjau dar kartą ten. Padarė echoskopiją, ilgai įrašinėjo vaikučio širdies darbą. Patarimas buvo vienas - kuo greičiau užsirašyt konsultacijai į KMUK pas docentą Valdemarą Kruminį. Pasakyti žodžiai tiesiog gąsdino: tikėkimės, kad iš didelio debesies bus mažas lietus. Baisu, neramu, o talonėliai, geriausiu atveju, po mėnesio. Vienintelis patarimas: sėdėt prie echoskopijos kabineto jo priėmimo laiku ir tiesiog įsiprašyt. O echoskopuoja tik vieną dieną per savaitę ir tik dvi valandas. Visą savaitę laukti.
Privati klinika “Motina ir vaikas” priėmė tą pačią dieną. Tik nieko gero nematė. Net jokio išrašo nedavė, tik patarimą eiti pas geriausius specialistus. Praejo ir ta savaitė, sėdėjau, laukiau docento darbo valandų pabaigos - pažadėjo priimt. Aplinkui sukiojosi TV3 žurnalistai, vis filmavo tai mūsų kojas, tai kabineto duris. Ir štai aš guliu, echoskopuoja geriausias specialistas. Svoris tik apie 1,2 kg., širdelė su didžiausiais pertvarų defektais, išsiplėtęs skrandukas, mažas pilvukas. Docentas liepė skubiai pasiimt iš namų daiktus ir gultis i KMUK Akušerijos skyrių. Jau tą patį vakarą sušauktas gydytojų konsiliumas nusprendė daryti Cezario pjūvį. Sunku buvo patikėti, kad jau šios nakties nebeišgyvens vaikutis pilvuke, kad ten likti jam - mirtinas pavojus. Gydytojai vis kartojo vieną frazę: jei kas atsitiks, jūs paduosite mus į teismą. Davė kelias minutes pagalvot. Vyras buvo šalia, tad sprendėm kartu. Nežinau, kas lėmė, bet tą vakarą atsisakėm gydytojų siūlyto sprendimo. Galbūt per didelis šokas, gal per daug skirtingos girdėtos nuomonės apie vaikučio būklę, ar perdidelė jų baimė teismų.
Tik vėliau sužinojom, kad tą vakarą per visas žinias paskelbė, kad Kauno klinikose ne tai mamai pranešė apie vaiko mirtį. Ir ta šeima kreipėsi į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo, nes jau buvo ir duobę iškasę laidot vaikelį, kai atvažiavo pasiimt kūnelio...o jis gyvas...
Ryto dar kartą echoskopu apžiūrėjo Akušerijos skyriaus vadovas Vladas Gintautas. Nepamenu jau, bet jis lyg ir pirmasis davė 90 procentų iš 100, kad vaikutis turi Dauno ligą ar Edvardso sindromą. Man buvo tik trisdešimt vienero, o vyrui - keturiasdešimt devyneri. Genetikai teigia - jei nėščioji yra vyresnė nei 35, o būsimo vaiko tėvas vyresnis negu 42 metai, tai konsultacija yra rekomenduojama dėl didesnės tikimybės apsigimimų. Pasiūlė padaryti amniocentezės procedūrą, kurios metu iš gimdos adata butų ištraukti vaisiaus vandenys ištyrimui. Šis tyrimas būtų atliktas po poros savaičių ir būtų lengviau apsispręsti, ar gaivinti vaikutį gimus, ar ne! Net nežinojau, kad tėvams paliekama teisė žudyt apsigimusius vaikus! Vaikutis be žarnyno operacijos pirmosiomis dienomis tiesiog neišgyventų. Atsisakėm visų tyrimų ir patikėjom savo dukrytės likimą Dievui. Pasirašius visus dokumentus, buvau išleista namo. Taip pradėjo slinkti pačios ilgiausios dienos mano gyvenime. Kiekvieną dieną laukdavau mažylės judesių, spyrių, rodančių, kad ji gyva.
Po poros savaičių Vladas Gintautas dar kartą padarė echoskopiją ir tik dar labiau nuliūdino. Perspėjo dar atidžiau sekti judesius, o kai nebejausiu jų porą dienų, ateiti išvalyti, nes gi ten pūti pradės! Apėmė visiška neviltis. Nežinojau, ką daryti, kaip elgtis, ko griebtis. Tik laukt reikėjo dar tris dienas, kurios taip prailgo, kad baisu... Bet žinojau, kad viskas bus gerai! Jau po valandos aš paskambinau gydytojui Vladui Gintautui ir susitariau pirmadienį daryti Cezarį. Tą dieną mergytė spardės kaip niekada daug. Ir tos dienos vakarą prasidėjo sąrėmiai. Pirmą nakties buvau klinikose ir vėl skambinau gydytojui Vladui Gintautui. Atvykęs gydytojas apžiūrėjo ir nusprendė, kad nebėra kada daryti cezario, kad tuoj pati pagimdysiu. Lygiai trečią nakties gimė mano mažytė mažytė dukrytė. Mergytė gimė lygiai 37 savaičių 2007 metų rugpjūčio 25 dieną. Buvo 41 cm. ūgio, o svėrė 1638 g. Dukrytę iškart nunešė į reanimaciją, o 9 ryto išvežė į Vilniaus Santariškes. Pirmadienį buvo padaryta žarnyno operacija. Žiedinė kasa buvo užspaudus dvylikapirštę žarną, dėl ko maistelis negalėjo patekti į pilvuką. Po operacijos mergytė pamažu taisėsi ir jau penktą dieną pradėjom maitinti mamos pieneliu. Po reanimacijos mergytė jau svėrė 2,0 kg. Beliko sustiprėt ir išmokt pačiai valgyt iš buteliuko. Išmokom per gerą mėnesį, o spalio 1 dieną grįžom namo. Jau žinojom ir genetinių tyrimų rezultatus - Dauno liga (21-os chromosomos trisomija). Pasitvirtino gydytojo prognozė. Po Naujųjų metų šventės atsigulėm i Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių širdies chirurgijos centrą. Diagnozė: pilna atrioventrikulinė komunikacija, plaučių arterijos hipertenzija, II laipsnio lėtinis širdies nepakankamumas. Planine tvarka 2008 sausio 11 d. buvo atlikta sėkminga širdies operacija. Operavo daktaras V. Lebetkevičius. SPD užlopytas sintetiniu lopu, atlikta MV plastika, atlikta TV plastika, prieširdžių defektai užlopyti perikardo lopu. Mažosios buklė sparčiai gerėjo ir jau sausio 23 dieną grįžom namo.
Dabar mano katukei jau 2.5 metukai. Dukrytė labai gerutė ir linksmutė. Nežiūrint visų ligų, tik ją auginant pajutau tą didžiulį didžiulį laimės jausmą, kad ją tiesiog turiu. Mergytė be galo švelni ir rami. Deja, laukia mūsų dar viena operacija, nes nesant sandariems vožtuvams, grėsmingai didėja prieširdiai. O kur dar visos mus užklumpančios ligos kenkia mūsų širdelei. Jau dukart gulėta ligoninėj su abipusiu plaučių uždegimu. Tikrai nelengva auginti su negalia vaikutį.
Žodžių sandara: kamienas, šaknis, priešdėlis ir priesaga
Žodžio dalis be galūnės vadinasi kamienas. Priešdėlis - žodžio kamieno dalis, kuri eina prieš šaknį ir keičianti jos reikšmę. Šaknis - žodžio kamieno dalis, bendra visai giminiškų žodžių šeimai. Priesaga - žodžio kamieno dalis, esanti tarp šaknies ir galūnės (paprastai priesaga sakoma kartu su galūne). Galūnė - kintamoji žodžio dalis, rodanti jo ryšį su kitais žodžiais. Ne visi žodžiai turi galūnę. Intarpas - žodžio dalelė (n, m), įsiterpusi į šaknį (senka -seko, tampa- tapo). Sangrąžinė dalelytė si(is) gali eiti po galūnės arba stovėti tarp priešdėlio ir šaknies. Po vardininko galūnės -as dalelytė si virsta dalelyte is (įsijungimas, jungimasis). Įvardžiuotinės kalbos dalys turi galūnėje įvardžio jis, ji formas.
Sudurtiniai žodžiai gali turėti jungiamąją balsę: a, (i)a, ė, i, y, o, u, ū. Tarp dviejų šaknų niekada nerašome e, rašome ia. Darybos atžvilgiu žodžiai yra dvejopi: pirminiai (paprastieji žodžiai - kailis) ir antriniai (dariniai - kailiniai). Pirminiai (paprastieji) žodžiai nėra padaryti iš kitų žodžių, o paveldėti iš prokalbės, pasiskolinti iš kitų kalbų ar dar kitaip atsiradę, pvz.: diena, namas, vyras. Paprastus žodžius sudaro šaknis ir galūnė arba šaknis ir bendraties priesaga (tėvas, ašara, bėgti). Antriniai žodžiai (dariniai) yra pasidaryti iš kitų žodžių. Jie skirstomi į vedinius ir dūrinius (sudurtinius žodžius). Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu (paprastieji žodžiai arba dariniai), pvz.: grožis iš gražus, malūnas-malė, palangė-langas, neįdomus - įdomus. Dūriniai paprastai remiasi dviejų ar daugiau žodžių junginiu, pvz.: dangoraižis iš dangus ir raižyti.
Žodžio daryba - žodis daromas pridedant prie žodžio kamieno vieną priešdėlį (rašė-parašė) ar vieną priesagą (parašė- paraštė), keičiant galūnę (stalas-stalius), suduriant du kamienus (diena medis - dienmedis). Atliekant žodžio darybą, kinta jo reikšmė. Žodžikaityba - linksniuojamo, asmenuojamo, laipsniuojamo ar kaitomo laikais žodžio reikšmė išlieka nepakitusi. (namas- namo; skaitau- skaitai; rašo-rašė). Naudojant įvairius žžodžių darymo būdus, keičiasi ir daromo žodžio reikšmė, kalbos dalis. Priešdėliniai daiktavardžiai dažniausiai daromi iš daiktavardžių ir veiksmažodžių, priešdėliniai veiksmažodžiai - iš veiksmažodžių, priešdėliniai būdvardžiai- iš būdvardžių, prišdeliniai prieveiksniai-iš prielinksnių.
Priešdėliai ir jų vartojimas
Priešdėliai: api-, apy-, ant-, ap-, at-, į-, im-, in-, są-, sam-, san-, su-, ap-, at-, iš-, už-, ne-, be-, nebe-, pro-, pa-, po-, pra-, prie-, prieš-, per-, pri-, nuo-, nu-. Priešdėlis da- lietuvių kalboje nevartojamas (nedavažiavo- reikia sakyti nneprivažiavo, daleiskim - tarkim). pajūris (jūra), užupis, prieangis, įkrantis, įduba, apyausis, nuokalnė, požemis, pradantė, prieškalnė, prodebesis. patėvis (tėvas), podukra, protėvis, antžmogis, apydaktaris, įdukterė, įtėvis, išdukterė. bekelnis (kelnės), betvarkis, betėvis, beglobis. parytys (rytas), pavakarė, prievakaris, pokaris, perpietė, priešaušris, apyrytis, išnakčiai. sąrašas (rašė). apibėrimas (bėrė), apiplėšimas, įtūžis, apžiūra, išrūgos, apylinkė, priekalas, sambrūzdis, impilas, importas, intakas, indėlis, inkilas. apibėgti (bėgti), apeiti, atvažiuoti, atpasakoti, įbėgti, išbristi, nubėgti, palįsti, pareiti, perpilti, pravažiuoti, pribėgti, suaugti, užlipti. išgyventi (gyventi), pragyventi, įsiklausyti, užsiklausyti, nubusti, pritrūkti, suklikti. apraminti (raminti), nugerti, pakalbėti, pramalti, privengti. atšerti (šerti), įgrasinti, išdailinti, prigirti, užpenėti, nukietinti, peraugti, praaugti, užrėkti (sąžinės balsą), atkirsti (kirvį), išganyti (pievą), nuganyti (avižas), pragerti, apskaičiuoti, suspardyti. apsalti, (salti) iškepti, nurausti, padaryti, pražilti, prikelti, sudegti, uždaryti. apysmarkis (smarkus), posmarkis, pogražė. apskritas (skritas), atkaklus. bemiegis (miegus), įdomi, įtarus, išsamus, nuostabus. pageltęs(geltęs). sąžiningas (žiningas), sąmojingas, sangrąžinis, sandarus, sumanus, užgaulus. nemalonus (malonus), neįdomus(priešdėliai ne- ir į-), negražus. kontrrevoliucinis (revoliucinis), ultravioletinis, internacionalinis, antibakterinis.
1. Jei priešdėlinis daiktavardis turi priešdėlį po-, pro- ato-, į- ir pan. ar padarytas iš veiksmažodžio, tai šaknies balsė dažniausiai ilga. Pvz.: posūkis (suko, sūka), pobūdis (būdas), pokylis (kilo, kyla), požiūris, pokytis, protrūkis, atoslūgis, įmygis, įgūdis, įspūdis, įtūžis, įdūkis, įsiūtis, įkyrumas, įžūlumas. Priešdėlis apy- rašomas su būdvardžiais (parodo dalinį ypatybės kiekį) ir iš jų padarytaisprieveiksmiais (apygražis-apygražiai, apyaukštis, apytamsis, apybaltis, apyilgis, apyjuodis, apyžilis, apykurtis, apygražiai, apydailiai, apykreiviai, apylygiai). 5. Priešdėlis sam- rašomas prieš priebalses b, p (sambūris, samprata, samprotautii). Nepainioti su šaknimi: sabalas, sakalas, samana, savas, savybė. 7. Priešdėlių ap-, at-, iš-, už- priebalsiai supanašėja, todėl jų rašybą tikrinama randant reikšmines žodžių dalis (apdaras-daro, užtvanka-tvenkė). Nepainioti, kai atskiru skiemeniu einantis balsis (i, y) nėra priešdėlis. Išimtis žodžiai: įsas, įsčios, įsnauja (čia į nėra priešdėlis). ir tarptautiniais žodžiais (infekcija, infiksas, inhaliacija, injekcija, inkubacija, inscenizacija, indukcija, intonacija, inversija; importas, impresionistas, impulsas). 10. Neiginys ne nėra priešdėlis ir rašomas atskirai, kai reiškiamas prieštaravimas, kai vartojami būdvardžių laipsniai (ne didelis, o mažas; ne didesnis; ne šilčiausia diena). Jei prieveiksmis padarytas iš būdvardžio, kai nereiškkiamas prieštaravimas, ne rašomas kartu (negeras, -a - negerai, nevienodas, -a - nevienodai, nevisiškas, -a - nevisiškai). Kartu su dalelyte ne (nebe) rašomi prieveiksinės reikšmės prieveiksmiai: nedaug, nebedaug, netoli, nearti, netoliese.
11. Priešdėlio ir šaknies sandūroje paprastai tariami ir rašomi visi susidūrę balsiai ar dvibalsiai (neauga, neima, nuima, pailgas, prairas, paorėti, priėmėja, prieauglis, proanūkiai, nuoalpis, paupys, paakys, paąžuolis, sąauga, priimti). Susidūrusios priešdėlių ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis. Pvz.: apaugo, apdėjo, apgaulė; atimti, atgauti, atbusti; perėjo, perregimas, perrinkti; išausti, išbėgo, išdidus, išsiblaškęs, išspaudos, iššlavos, išžirgti, išzvimbė; užaugo, užpuolė, užstatė, užžėrė, užšalo. Dviejų priešdėlių ar sangrąžos dalelytės -si- ir šaknies sandūroje tariami ir rašomi visi susidūrę balsiai ar dvibalsiai (neįeinamas, neišmanėlis, neužauga, neapsakomas; apsiimti, pasiilgti, apsiavė, išsiugdė, prisiuogavo). Kitais atvejais priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja ir rašoma viena balsė, pvz.: nesti (ne + esti), nėra (ne + yra), nebėra (nebe + yra), tebėra (tebe + yra), tėra (te + yra), tebesu (tebe + esu), nėjo (ne + ėjo), neina (ne + eina), nebeina (nebe + eina), besąs (be + esąs). Reikėtų įsidėmėti, jog kai kurie veiksmažodžiai ar jų formos ir prieveiksmiai gali baigtis priesagomis. Pvz.: veiksmažodžiai - bėgte, piešiant, prieveiksmiai - gražiai, aukštyn.
