Klausimas apie žmogaus prigimtinę prigimtį - ar jis gimsta geras, blogas, ar neutralus - yra vienas seniausių ir sudėtingiausių filosofijos bei psichologijos nagrinėjamų klausimų. Nuo senovės mąstytojų iki šių dienų mokslininkai ir filosofai ieško atsakymų, nagrinėdami įgimtų ir įgytų savybių santykį žmogaus psichikoje.
Įvairios perspektyvos apie žmogaus prigimtį
Įvairios kultūros ir filosofinės srovės skirtingai traktavo žmogaus prigimties klausimą. Kai kurie senovės mąstytojai, pavyzdžiui, Konfucijus, manė, kad žmogus iš prigimties yra geras, o jo neigiamas savybes lemia išorinės aplinkybės ir netinkamas auklėjimas. Jo mokinys Mencijus palaikė šią idėją. Tačiau jau tuo metu egzistavo ir kitos nuomonės. Tsun-Tzu, priešingai, teigė, kad žmogus iš prigimties yra piktas, o gerumas yra auklėjimo rezultatas. Jo manymu, jei žmogus iš prigimties būtų geras, auklėjimas nebūtų toks svarbus.
XVII amžiuje Džonas Lokas iškėlė hipotezę apie „tabula rasa“ (švarią lentą). Anot jo, žmogus gimsta nei geras, nei blogas, o neutralus. Visi jo pažinimo elementai ir savybės formuojasi vėliau, per patirtį ir aplinkos įtaką. Ši idėja paneigia bet kokius įgimtus pažinimo elementus ir pabrėžia aplinkos vaidmenį formuojant asmenybę.
Vėlesni mąstytojai, tokie kaip Kantas, nagrinėjo žmogų kaip dviejų pasaulių pilietį: juslinio, patyrimu grindžiamo pasaulio ir moralinio pasaulio. Jis manė, kad žmogus yra pajėgus tiek pažinti pasaulį per mokslą ir praktiką, tiek gyventi pagal moralinius dėsnius. Hegeliui žmogus buvo aukščiausiosios dvasios raidos forma. Tuo tarpu Feuerbachas, Marksas ir Nietzsche akcentavo žmogaus antropologinius, socialinius ir instinktyvius aspektus, teigdami, kad protas, samprotis ir netgi aistros yra esminiai žmogiškumo bruožai.
Mokslas ir socialinio kapitalo įtaka
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai, ypač psichologijos ir sociologijos srityse, taip pat prisideda prie šios diskusijos. Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai nagrinėja socialinio kapitalo reikšmę mokinių sveikatai ir mokymosi pasiekimams. Socialinis kapitalas apima aplinkos socialinius resursus, ryšius, priklausymą grupei, pasitikėjimą ir paramą. Tyrimai rodo, kad didesnis socialinis kapitalas šeimos ir bendraamžių aplinkoje siejasi su geresniais mokymosi rezultatais ir mažesniu psichologiniu distresu. Taip pat pastebėta, kad socialinis kapitalas gali turėti įtakos ir fiziniam aktyvumui, skatinant ar slopinant tam tikrą elgesį.
Tačiau svarbu suprasti, kad socialinis kapitalas gali turėti ir „tamsiąją pusę“. Bėgimas iš pamokų, net ir kaip socialinės veiklos forma, gali būti siejamas su didesniu laisvalaikio fiziniu aktyvumu, tačiau tai nereiškia, kad toks elgesys yra teigiamas. Elgesys, tiek geras, tiek blogas, gali būti „užkrečiamas“ ir plisti tarp artimiausių socialinių kontaktų. Tai patvirtina, kad aplinkos ir socialinių ryšių įtaka yra itin reikšminga formuojant žmogaus elgesį.
Mokymasis ir jo tikslai
Mokymasis mūsų gyvenime atlieka labai svarbų vaidmenį. Jis gali būti skirstomas į dvasinius ir materialius tikslus. Dvasiniai tikslai apima pasaulio pažinimą, savęs atradimą ir realizaciją, o materialūs - komfortą ir geras gyvenimo sąlygas. Tačiau svarbiausia, kad mokymasis turėtų būti suprantamas kaip kelias į meilę ir laimę. Neteisinga mokytis vien tam, kad užsidirbtum pinigų ar įgytum valdžią. Tikrasis mokymosi tikslas turėtų būti gebėjimas mylėti ir kurti darnius santykius.
Istorinis kontekstas rodo, kad net senovėje buvo svarstoma, ar žmogus gimsta su tam tikromis moralinėmis savybėmis, ar jas įgyja. Dž. Lokas teigė, kad žmogus gimsta kaip „švari lenta“, o jo asmenybė formuojama per patirtį. Tai reiškia, kad žmogus nėra iš anksto apibrėžtas kaip geras ar blogas, o jo tapsmas priklauso nuo aplinkos ir auklėjimo.
Pavyzdžiui, jei vaikas auga aplinkoje, kurioje vyrauja neigiamas elgesys (gėrimas, rūkymas, keiksmažodžiai), tikėtina, kad jis perims šias savybes. Tačiau net ir tokiose sąlygose, jei tėvai skiria pakankamai dėmesio, aiškina apie neigiamas pasekmes ir rodo teigiamą pavyzdį, vaikas gali išsiugdyti kitokias vertybes. Taigi, nors prigimtis ir suteikia tam tikrus polinkius, galutinai žmogaus tapsmas geru ar blogu yra glaudžiai susijęs su aplinka, auklėjimu ir asmeniniais pasirinkimais.
Gėrio ir blogio kova žmoguje
Gėris ir blogis yra pagrindinės moralės sąvokos, su kuriomis susiduriame nuo pat vaikystės. Nuo mažens mokomės atskirti, kas yra gerai, o kas blogai, tačiau pilnai suprasti savo veiksmų pasekmes gali tik subrendę žmonės. Gyvenimas dažnai apibūdinamas kaip nuolatinė kova tarp gėrio ir blogio, kurioje kiekvienas žmogus pats pasirenka, kurios pusės bus daugiau jo gyvenime. Jei asmuo renkasi gėrį, jo gyvenimas bus kupinas meilės, švelnumo ir šviesos.
Tačiau kartais, net ir žinodami, kas yra teisinga, žmonės sąmoningai renkasi blogus darbus. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai žmogus pasiduoda aistrai ir nebekontroliuoja savo norų. Tokiais atvejais, net ir sunkiai dirbantis, nelaimingai gyvenantis individas gali tapti „mažu žmogumi“, kurio gyvenimas nėra pernelyg vertinamas. Pavydas sėkmingesniems žmonėms gali paskatinti svajoti apie kitokį gyvenimą, o kai galimybės pasitaiko, jie pamiršta saiko ribas ir pasiduoda naujiems malonumams, norėdami pabėgti nuo senos, neprasmingos egzistencijos.
Šią problemą Jurgis Savickis nagrinėja savo novelėje „Užburtos jachtos“, kurioje vaizduojama, kaip pasisekimas ir galimybės gali pakeisti žmogų, paversdami jį aistrų ir troškimų vergu.
| Mąstytojas/Filosofas | Požiūris į žmogaus prigimtį | Pagrindiniai argumentai |
|---|---|---|
| Konfucijus | Geras | Žinios ir psichinės savybės įgimtos; išorinės aplinkybės gadina žmogų. |
| Tsun-Tzu | Blogas | Žmogus iš prigimties piktas; gerumas yra auklėjimo produktas. |
| Dž. Lokas | Neutralus (Tabula Rasa) | Žmogus gimsta kaip švari lenta; aplinka ir patirtis formuoja asmenybę. |
