„Man labai patinka bendrauti, dirbti labiausiai patinka tiesioginiame eteryje“, - sako Živilė Vaškytė-Lubienė.
Asmeninis požiūris į grožį ir amžių
„Turiu draugių, kurios darosi grožio injekcijas. Viena vertus, jos išties padeda palaikyti veido lygumą ir skaistumą, kita vertus, kai kalbiesi su keturiasdešimtmete, tu žinai, kad jai - ne dvidešimt. Jauti žmogaus išmintį, patirtį... Be to, Gražinos Bigelytės laikais galėjai nuslėpti savo amžių, o dabar pakanka gugle surinkti: „Živilė Vaškytė... gimimo metai“...
Jei moteriai tik tiek trūksta iki pilnatvės - matyti veidrodyje lygią veido odą, tegul naudojasi tomis galimybėmis. Bet aš adatų bijau. Ir man patrauklesnės moterys, kurios išsiskiria šarmu, nesinervina dėl raukšlių, nepaisydamos solidaus amžiaus, stilingai rengiasi, skaldo juokelius, leidžia sau daryti tai, ko nori, žodžiu, nėra teisingos, nesuka galvos dėl to, kas ką sako.
Žinoma, viskas priklauso nuo asmenybės. Jei gyveni kupinas vaikystėje, jaunystėje įdiegto nepasitikėjimo savimi, turi labai daug su savimi dirbti, kad jo atsikratytum, arba ta uodega vilksis visą gyvenimą ir lems tai, ką galvoji ir darai. Be abejo, reikia prisižiūrėti, stengtis būti pasitempusiai - tai moteriškumo dalis.
Kai buvau paauglė, studentė, ragindavau mamą daryti tai, ką darė kitos: teptis kremais, ryškiau dažytis. Tačiau mama turėjo tvirtą nuomonę: „Vis tiek reikės pasenti. Aš patinku sau tokia, kokia esu. Kaip vadinasi ta liga, kai žiūri į veidrodį ir sau patinki?“ Kai dabar matau mamą tarp jos bendraamžių, kaskart pasidžiaugiu, kaip gerai ji atrodo!
Super atrodo ir ilgametė TV laidų vedėja Algimanta Žukauskienė, mano akimis, ji - karalienė. Kas dar labai gražios? Jei reikėtų rinktis: Angelina Jolie ar Meryl Streep, vienareikšmiškai rinkčiausi Meryl Streep. Cate Blanchett, Diane Keaton, Juliette Binoche... Žiūriu naujus filmus su Juliette Binoche ir galvoju: „Kada ši moteris pasens?! Įdomu, ką ji daro?“ O žiūrėdama į dabartinę Catherine Deneuve mąstau, kad šios moters pastangos stabdyti laiką pernelyg akivaizdžios ir kelia gailestį.
„Kai manęs klausia, ar norėčiau būti jaunesnė, atsakau: „Ne, niekada!“ Kiekvieni metai prideda daugiau proto, išminties, padeda geriau save priimti, taip pat ir kūną. Tu supranti, kad turi jį puoselėti, bet negali iš jo nieko reikalauti. Mano kūnas išnešiojo du vaikus, kiekvieną iš jų maitinau apie dvejus metus - galiu jam tik nusilenkti už tai ir paklausti: „Kaip galėčiau tavimi pasirūpinti?“ Man atrodo, mums derėtų rodyti daugiau pagarbos jam.
Būna, žmonės pasuka dvasiniu keliu, sutelkia visą dėmesį į sielos reikalus, o kūną apleidžia. Bet jis juk sielą nešioja!
„Baisu, kai mama vadina dukrą stora. Tėvai užaugina vaikams sparnus arba nukapoja. Aš savo tėvelių palaikymą jaučiau visada. Įstrigo vienos psichoterapeutės mintis - kad labai svarbu ne tik tai, ką vaikas girdi apie save, bet ir tai, ką tėtis sako mamai arba ką ji kalba apie save. Specialistė pasakojo, kad aptariant su mergaitėmis valgymo sutrikimo priežastis neretai paaiškėja, jog jų mamos save garsiai peikdavo: „Vėl sustorėjau!“, arba tėčiai joms prikišdavo: „Oho, kokį užpakalį užsiauginai!“ Vaikai labai empatiški, o kadangi mama - jų dalis, kritiką perleidžia per save ir ją prisiima.
Manau, suformuoti teisingus orientyrus man padėjo ne tik tėvų palaikymas, bet ir moteriški mamos žurnalai (ji turi sukaupusi visus „Laimės“, „Laimos“ ir „Moters“ numerius) ir knygos, taip pat močiutės ir tetos biblioteka. Skaitydama geras knygas sužinojau ir apie kitą gyvenimo pusę - dvasinę ir emocinę.
O dar paauglystėje naudinga pakeisti įprastą aplinką, nes nauji žmonės gali suteikti tau daug pasitikėjimo. Dėl grojimo kanklėmis pradėjo skaudėti nugarą ir tėvai išsiuntė mane į sanatoriją, joje baigiau devintą klasę. Nauji draugai, mokykloje negirdėti komplimentai, berniukų simpatijos ir prisipažinimai meilėje...
„Močiutė buvo žinoma Plungės siuvėja. Pirmą suvokimą, kaip turi atrodyti drabužis, matyt, perėmiau iš jos. Man buvo labai įdomu stebėti, kaip močiutė kartu su moterimis varto jų atsineštus mados žurnalus, kaip subtiliai pataria, kas tiktų, kas nelabai.
Kai galvoju apie mamą, prisimenu, kad ji man atrodė labai graži... Prisimenu jos raudoną itališką tušą su veidrodėliu ir „Lancôme Climat“ kvepalų buteliuką, kurį mama tebeturi iki šiol.
„Tokius pinigus tada už ją sumokėjau! Dabar tikrai to nedaryčiau“, - taip mama atsimena kažkada įsigytą „Montana“ suknelę, kuri taip pat išliko. Anuomet moterys viską labai derindavo ir tėtis juokaudavo: „Viskas prasideda nuo klipsų.“ Jis niekada mamai nepriekaištaudavo ir dabar nepriekaištauja dėl moteriškų pirkinių.
Kai pradėjau eiti į šokius, mini sijonėlis buvo savaime suprantamas dalykas. Tėtis traukdavo per dantį: „Diržą užsidėjo, o kur kelnės?“ Turiu dvi jaunesnes seseris - sakyčiau, stilistiškai esu drąsesnė už jas, nors turėtų būti atvirkščiai. Man patinka visokie spalvoti, įdomesni drabužiai. Šiuo atžvilgiu mano sesės kur kas nuosaikesnės, teisingesnės už mane. Juokingas faktas: dabar mes visos kvepinamės vienodais kvepalais.
„Jau aiškiai suvokiu, kas man tinka, kas galbūt nelabai. Ir aš nelinkusi investuoti didelių pinigų į drabužius, sekti madas. Pamėgau dėvėtų rūbų parduotuves - ypač Skuode, kur tebegyvena tėvai. Prasinešu per jas su atradimo džiaugsmu. Neskubu pirkti naujų daiktų, pirmiausia atsidarau spintą ir apsvarstau, ko tikrai norėčiau, kaip galėčiau atnaujinti tai, ką jau turiu.
Dėvėtų drabužių parduotuvėse jis prabėga kitaip ir teikia dvigubą smagumą: randu kokybiškų ir įdomių drabužių, už kuriuos nedaug sumoku. Tokioje parduotuvėje įsigytą daiktą negaila įmesti įnaudoto trikotažo konteinerį. Tiesa, dabar aš stengiuosi tai, ko nebereikia, kam nors atiduoti, keičiuosi su sesėmis. Daugkartinio daiktų naudojimo idėja man patraukli, nes skatindami vartojimą žmonės patys kuria šiukšlyną, kuriame gyvena. Turbūt girdėjote informaciją, sklidusią karantino metu: jei sustabdytų fabrikų ir siuvyklų darbas nebūtų atnaujintas, jau pasiūtų drabužių pasauliui užtektų dešimčiai metų!
Ne, nenubraukiu mados kaip estetikos, meno rūšies - man nuostabu, kaip kai kurie žmonės sugeba išreikšti save per drabužius. Vertinu stiliaus unikalumą, gėriuosi gražiai sukurtais daiktais. Kai norisi pasipuošti ypatingam įvykiui, gyvenimo šventei, kreipiuosi į dizainerį (turiu keletą mylimų), tačiau prašau, kad parinktų suknelę, kuri derėtų ir su aukštakulniais, ir su kedais, ir su kitais jau turimais drabužiais.
„Kalbant apie grožį, skalėje nuo vieno iki dešimties vegetarystei skiriu dešimtuką. Tokia mano, vegetarės jau daugiau kaip dešimt metų, asmeninė patirtis. Kai valgiau viską, makdonalduose nesėdėjau, bet, palyginti su tuo, kaip maitinuosi dabar, tada maitinausi nesveikai. Tikrai jausdavau sunkumą, žarnynas dusdavo ir pokšėdavo, oda buvo riebi, kamavo spuogai ir bėrimai. Tiesą sakant, kai pradėjau vesti pirmąją rytinę TV laidą, dar prisidėjo ir storas pudros sluoksnis, kaitinamas studijos lempų, tad oda nuėjo poodiniais gumbais... Pradėjau keisti mitybą ir pajutau: niekas žarnyne nebeužsistovi, odos būklė taisosi. Be to, patarta kosmetologės, ėmiau neštis į darbą savo pudrą, makiažo kempinėles ir šepetėlius. Manau, visa tai padėjo odai atsigauti.
Kartais pagalvoju, kiek laiko aš be reikalo iššvaisčiau tradiciškai linksmindamasi su svaigalais, o kitą rytą kęsdama galvos skausmą ir blogumą... Nesakau, kad turėtumėte sekti manimi. Gyvenu su mintimi, kad reikia gerbti kitų žmonių pasirinkimus, ir tikiuosi jų pagarbos sau. Bet aš galiu palyginti, kaip jaučiausi anksčiau ir jaučiuosi dabar.
Vardas, pavardė: Živilė Vaškytė. Gimimo data, vieta: 1981 05 25, Akmenė.
Karjera ir požiūris į viešumą
Živilės Karjeros Pradžia ir Darbas Televizijoje: Šešerius metus reportažus įvairiose laidose kūrusi ir „Labo ryto” vedėjų mokyklą perėjusi profesionali žurnalistė pati dalyvauja laidos kūrimo procese. Kitaip dirbti ji ir nenorėtų.
Pradėjus dirbti pramoginėje LNK laidoje „Auksinė blykstė“, pasikeitė Živilės aprangos stilius, išryškėjo tvirtas charakteris ir žurnalistinis smalsumas.
Živilė puikiai supranta, kad pramoginėje laidoje reikia visai kitokių dalykų nei informacinėje. „Aš puikiai supratau, kad „Labas rytas“ nėra ta laida, kurioje galėčiau atsiskleisti. Tai laida, kuri gyvuoja jau daug metų, turi senas tradicijas. Natūralu, kad, atėjęs dirbti, privalai prisitaikyti. Aš taip ir dariau. Dabar yra kitaip: dirbu visai kitokioje laidoje, čia nesu suvaržyta, turiu daugiau laisvės, todėl galiu daugiau improvizuoti, į daugelį dalykų laidoje žiūrima su šypsena. Ir viskas. Man svarbiausia, kad žiūrovui būtų skanu ir įdomu žiūrėti“, - sako žurnalistė.
Įdomu, kuris Živilės Vaškytės personažas - rimtos ir griežtos ar laisvos ir provokuojančios - artimesnis jai pačiai. Ji nebeslepia po drabužiais išraiškingo biusto. Ji drąsi, o pašnekovų klausinėja net pačių aštriausių klausimų, negailėti jiems replikų bei griežtesnio žodžio. Ir jai tai puikiai sekasi!
Požiūris į Populiarumą ir Skandalus: Spaudoje ir pramoginėse televizijos laidose ne kartą buvo aptarinėjama Živilės krūtinė, tačiau moteris to nesureikšmina ir sako, kad ji pati kalta, jog leptelėjo frazę, kurią pagavo žurnalistai. „Tikrai dėl to nepykstu ir neimu į galvą, nes puikiai žinau, kokios yra žiniasklaidos žaidimo taisyklės. Jeigu sakytų, kad per maža krūtinė, gal ir būtų skaudu, o dabar... Man ir laidos stilistai sako, jei turi - tai rodome“, - juokiasi žurnalistė.
Televizijos laidų vedėja įsitikinusi, kad jeigu neprovokuosi žurnalistų, nesistengsi viešumoje į save bet kokia kaina atkreipti dėmesio, tai nieko ir nebus. Živilė neslepia, jog jai kur kas maloniau, kai kalbama apie jos darbą, profesionalumą, o ne kažkokius skandalus, jos kūno formas ar asmeninį gyvenimą.
Dažnai Živilė žurnalistams griežtai sako, kad apie asmeninius dalykus nekalba, tačiau jie, pasak moters, vis tiek savo nuožiūra viską parašo. Beje, dėl išgalvotų ar gerokai pagražintų dalykų „Auksinės blykstės“ vedėja nė trupučio nepyksta. „Ką darysi... Jeigu jiems taip geriau, tegul taip ir daro. Aš puikiai suprantu, kokia maža pas mus rinka ir kaip visiems reikia didesnių tiražų arba reitingų. Tie žmonės, kurių nuomonė man svarbi, jie mane puikiai pažįsta, viską apie mane žino ir man to pakanka. O kiti, jei jiems įdomu, tegul skaito“, - šypsosi žurnalistė.
Pasiūlymas Fotografuotis Apsinuoginus: Gavo pasiūlymą fotografuotis apsinuoginusi Živilė neslepia, kad po kalbų apie jos krūtinę sulaukė pasiūlymo apsinuoginusi nusifotografuoti vyrams skirto žurnalo viršeliui. Tačiau žurnalistė juokiasi, kad to tikrai niekada nedarys. „Kam man to reikia? Suprantu merginas, kurios tokiais būdais karjeros siekia, bet man to tikrai nereikia. Juk gyvename Lietuvoje, Marijos žemėje... Jei dirbu komercinėje televizijoje, tai dar nereiškia, jog bet ką galiu daryti. Man atrodo, reikia galvoti, ką darai, kad ateityje neturėtumei problemų“, - sako moteris.
Paklausus, ar dėl populiarumo ir laidos reitingo sąmoningai kurtų skandalus, Živilė tikina, kad tokiems dalykams tikrai nesiryžtų. „Kiekvienas žmogus turi galimybę rinktis. Jeigu jis tokiu būdu nori patraukti dėmesį - prašau. Kiekvienas eina savo keliu. Ir tai normalu. Man priimtina kitokia darbo specifika. Jeigu neturiu meilužio, negi jį išgalvosiu, kad tik atkreipčiau spaudos dėmesį? Tikrai ne! Viskam yra ribos. Aš stengiuosi iš darbo ir asmeninio gyvenimo mišrainės nedaryti“, - sako Živilė.
Pomėgiai ir požiūris į tvarumą
Pomėgiai: Atsiradus daugiau laisvo laiko, Živilė nutarė sportuoti. Nors moteris jau lanko pilateso užsiėmimus, tačiau jai pastaruoju metu vis tiek trūksta fizinio krūvio. Živilė vėl pradėjo lankyti kinų tapybos pamokas. „Tapome specialiais dažais ant ryžių popieriaus arba šilko. Tai daug kruopštumo ir susikaupimo reikalaujantis darbas, bet man tai labai patinka. Piešdama atsipalaiduoju, užsimirštu, be to, išeinu pailsėjusi ir atsigavusi“, - įspūdžiais dalijasi Živilė.
Dietomis televizijos laidų vedėja savęs nekankina. Živilė maitinasi sveikai ir sako nesupranti, kaip galima save alinanti dietomis. „Man nepatinka, kai iš moters lieka tik kaulai. Man priimtinas sveikos moters, o ne kaulėtos įvaizdis”.
Ypač Živilė pyksta ant populiarių ir itin lieknų merginų, kurios dažnai spaudoje pasakoja, kad valgo viską. „Kam apgaudinėti mergaites ir skatinti jas badauti? Man kartais kyla noras visas tas perkarusias merginas nuvesti ir pamaitinti, kad tik vaikai nematytų ir nesiektų patys taip atrodyti. pati turiu paauglę seserį.
Živilė Vaškytė-Lubienė - apie tai, kodėl svarbu keisti įpročius ir neneigti tvarumo: Kada baigėsi pavasaris, o kada prasidėjo vasara? Kodėl žiemą buvo tiek nedaug sniego? Tai - tik pora klausimų, kurie gali kilti stebint akivaizdžius klimato pokyčius. Tvarumo ir komunikacijos konsultantė Živilė Vaškytė-Lubienė sako, kad pasaulyje dažnėjant stichinių nelaimių, Lietuva atrodo tarsi Dievo užantis. Vis dėlto šis jausmas gali netrukti ilgai, teigia žinoma moteris, kuri šiemet yra festivalio „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ vedėja ir moderatorė.
„Pas mus gamta dar nešėlsta taip stipriai, kaip kitur. Tačiau iš tiesų klimato kaitos pasekmės mus gali paveikti daug stipriau negu numanome, kad ir kaip nesinori to pripažinti”, - sako Ž. Vaškytė-Lubienė. Anot jos, kai vasarą lepinamės poilsiu miško žalumoje ar kopose prie Baltijos jūros, viskas atrodo savaime suprantama duotybė, tad žinios apie šiaurėje tirpstančius ledynus ar pietuose siaučiančius gaisrus nesukelia didesnių emocijų. „Kol mūsų namai neapsemti, tol esame ramūs. Bet suprantu žmonių psichologiją ir mąstyseną, ypač dabar, kai karas Ukrainoje kelia stiprų nesaugumo jausmą. Nuo pavojaus norisi instinktyviai bėgti. Dėl to žmonės vengia papildyti savo kasdienybę dar vienu nerimo šaltiniu. Tačiau klimato kaitos neįmanoma ignoruoti, dėsto Ž. Vaškytė-Lubienė, - Tiesiog apie tai reikia kalbėti ir kalbėtis konstruktyviai, be gąsdinimų ir bandymų sukelti kaltės jausmą. Parodykime tvarumo sprendimus ir praktikas, kurios veikia ir kalbėkime apie tai, ką gali padaryti kiekvienas.“
Siūlo iš naujo įvertinti savo turtus: Pasak tvarumo konsultantės, klimato pokyčius tyrinėjantys mokslininkai vienbalsiai tvirtina, jog šiauriau gyvenančioms tautoms pasisekė - visus būtinuosius vandens išteklius čia saugo žemės gelmės. „Dėl to šiaurinių platumų gyventojai ir valstybės turėtų padėti pietums, kurie jau susiduria su nemenkomis klimato kaitos pasekmėmis, imtis skubių priemonių, kad pragaištingi virsmai būtų pristabdyti. Kitaip turėsime susitaikyti su tuo, kad žmonės iš pietų keliaus pas mus, nes jie tiesiog nebeišgyvens savo žemėse“, - dalijasi pašnekovė.
„Lietuvoje turime pakankamai gėlo vandens, niekas nekalba apie vandens trūkumą - vieną iš jau egzistuojančių klimato pokyčių padarinių. O ne taip toli, Ispanijoje, yra regionų, kur geriamas vanduo neatkeliauja, kaip pas mus, iš žemės gelmių, o tiekiamas išvalytas lietaus vanduo“, - pastebi Ž. Vaškytė-Lubienė. Pasak jos, dabar yra geriausias metas saugoti ir puoselėti tai, ko dar nesame praradę. Ši mintis lydi šiemet Klaipėdoje, Danės skvere, birželio 21 dieną rengiamą nemokamą festivalį „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“. Verslus ir bendruomenes tvarumo ir komunikacijos klausimais konsultuojanti Ž. Vaškytė-Lubienė sako, kad bendro tikslo siekiančių žmonių susibūrimai visada atneša naujų idėjų ir impulsų. Ne veltui panaši praktika yra taikoma pažangiose organizacijose, kai susibūrę skirtingų skyrių ar departamentų darbuotojai atvirai dalijasi mintimis apie problemas ir kartu ieško sprendimų. „Kuo daugiau žmonių apsilankys festivalyje, įsitrauks į tvarumo dialogą ir įvairias veiklas, tuo daugiau naujų idėjų ir impulsų paskleisime“, - įsitikinusi renginio vedėja.
Svarbu keisti įpročius: Moderatorė rengiasi festivalio diskusijai apie tai, kas yra tikrasis tvarumas. Ji atkreipia dėmesį, kad visuomenei sunku keisti senus įpročius ir priimti naujus vaidmenis, kurie savaime įpareigotų labiau tausoti aplinką ir vartoti tvariau. „Esame pasiekę aukštą komforto lygį, įpratome daug vartoti, pirkti, keliauti, tad tai pristabdyti ar keisti kažkuo kitu - nelengva“, - konstatuoja Ž. Vaškytė-Lubienė ir priduria, jog verslas lygiai taip pat nėra linkęs mąstyti toli į priekį ir investuoti į tai, kas atsipirks per ilgesnį laikotarpį. „Vis dėlto jeigu nieko nedarysime, ateinančioms kartoms nepaliksime net tokio pasaulio, koks yra šiandien“, - sako tvarumo konsultantė. Apžvelgdama situaciją versle, pašnekovė pastebi, kad daug įmonių investuoja į tvarumą pirmiausia dėl to, kad bijo prarasti klientus, kuriems tvarumas yra svarbu. Antra priežastis - verslas gamina produktus vartotojams, kurie nori tvaraus, švaraus ir sveiko gaminio. Trečia, tvarumas yra svarbus jų reputacijai palaikyti. Ketvirta, listinguojamos kompanijos privalo viešai skelbti tvarumo ataskaitas. Anot ekspertės, visos šios priežastys yra puikiai suprantamos, nes įmonės arba veikia mažoje rinkoje, arba konkuruoja su visos ES įmonėmis, o kai kurios tvirtina savo pozicijas dar plačiau. Tad siekiant išlaikyti darbo vietas ir veikti pelningai, tenka skaičiuoti, atidžiai pasverti kiekvieną investiciją.
Mato galimybes verslui tapti lyderiu: Ž. Vaškytės-Lubienės teigimu, tik nedidelė dalis įmonių renkasi tvarumą be jokio spaudimo. „Paprastai šių įmonių vadovai mąsto apie ateitį ir žvelgia labiau į priekį. Jie renkasi sąmoningumą, suprasdami, kad tai ir yra tikroji vertė. Konsultuodama skirtingas organizacijas, dar nesutikau nė vieno verslininko, kuris pasakytų, kad tvarumas pakenkė jo įmonei. Teigiamas pokytis visada pasiekiamas. Reikia tik laiko ir susitelkimo. Ilgainiui verslas savo kailiu patiria tvarumo vertę, pavyzdžiui, pasaulyje garsus gamintojas lietuvišką įmonę palieka savo tiekimo grandinėje, nes įsitikina, kad tvarumo srityje ji eina pažangos keliu. Arba pritraukiama užsienio investuotojų, kurių sprendimui ESG rodikliai buvo labai svarbūs“, - pasakoja verslo partnerė. Ji įsitikinusi, kad lietuviškas verslas ir mūsų įmonių projektai gali atvesti į lyderystę įvairiose tvarumo srityse. Pašnekovė teigia, kad sėkmingos verslo tvarumo praktikos ir projektai gali būti vienas iš raktų, kuris tarsi atrakina tvarumo temą visuomenės sąmonėje. „Į pokyčius tiek savo organizacijose, tiek bendruomenėse įsitraukę žmonės lengviau atranda savo veiklos prasmę. Mano patirtis leidžia tikėti, kad keisti elgseną, įpročius, mąstyseną žmogų verčia ne tik reali grėsmė, bet ir patraukli bei įkvepianti ateities vizija“, - sako pašnekovė, kviečianti festivalyje „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ apsilankyti visus, kurie tiki tvarumo prasme ir nori prisidėti prie pokyčių, lemiančių mūsų planetos išlikimą ir ateities kartų patogų ir kokybišką gyvenimą joje.
Lietuvos jūrų muziejaus ir „Ignitis renewables“ iniciatyva rengiamas nemokamas festivalis vyks Klaipėdoje, Danės skvere, birželio 21 dieną. Jo metu jau nuo 11 val.
Amžizmas: kaip nuo „dramblio kambaryje“ pereiti prie tvarios kultūros?
Živilės Vaškytės gimimo metai ir kita informacija
| Vardas, pavardė: | Živilė Vaškytė |
| Gimimo data, vieta: | 1981 05 25, Akmenė |
| Šeima: | mama - lituanistė, tėtis - inžinierius |
| Šeiminė padėtis: | netekėjusi |
| Karjera: | žurnalistė, buvusi laidos „Labas rytas“ vedėja; šiuo metu veda laidą „Auksinė blykstė“; dirba radijo stotyje „M-1“. |
Kiti straipsnyje minimi generaciniai laikotarpiai ir jų apibūdinimai:
- „Kūdikių bumo“ karta (gimę 1946-1964)
- X karta (gimę 1965-1980)
- Y karta (Millennials, gimę 1981-1994)
- Z karta (gimę 1995-2010)
Futuristas Markas McCrindle'as siūlo vadinti naujausią kartą, gimusius po 2010-ųjų, Alfa karta.
Živilės geriausi Muzikos grupė: „Kings of Convenience“. Knygos: jų galybė labai gerų - perskaitytų ir dar neskaitytų. Andrėjaus Makino (Andrei Makine) „Prancūziškas testamentas“, Gregorio Deivido Robertso (Gregory David Roberts) „Šantaramas“, Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ trilogija - pirmos, kurios šauna į galvą. Šiuo metu skaitau Lenos Eltang (Lena Eltang) „Akmeniniai klevai“. Mėgstu sodrias, stiprias, turtinga kalba pasižyminčias knygas. Meilės romanų neskaitau. Man tai - laiko gaišatis. Juk tiek gerų knygų laukia. (Šypsosi.) Filmai: jų taip pat - begalybė, sunku išskirti vieną ar kelis. Kasmet atrandu tokių, kurie sukrečia, supurto, pakrauna, prajuokina ar priverčia susimąstyti. „Moteris, kuri dainuoja“, „Ir ką mums dabar daryti?“, „Raganosių sezonas“, „(Ne)savo noru“, „Violeta“, „Neliečiamieji“, „Cafe de Flore“ ir dar daugybė kitų. Yra tokių, kuriuos mačiau net po keletą kartų.
- Su brangiais žmonėmis - galima ir į jūros bangas ar į dangų žiūrėti. Visada smagu lankyti nematytas vietas, kraštus.
- Kaip praleistas laisvalaikis yra blogas? - Praleistas tuščiai, nuobodžiaujant.
- Kada ir kur paskutinį kartą atostogavote? - Vasarą trumpai ilsėjausi Nidoje, o prieš metus buvau Portugalijoje.
- Paskutinis su laisvalaikiu susijęs pirkinys? - Knygos.
- Kur geriausia praleisti savaitgalį su draugais ar šeima? - Prie jūros, draugės sodyboje prie ežero, pas tėvelius arba kelionėje.
- Be ko savo laisvalaikio negalėtumėte įsivaizduoti? - Be veiklos, įdomių žmonių ar knygos.
- Smagiausias laisvalaikio drabužis? - Džinsai.
- Kas kelionėje turi būti privaloma? - Aš mėgstu ką nors atrasti, pamatyti, išnaudoti visas galimybes. Patinka muziejai, parodos, įdomios vietovės, graži gamta. Mėgstu svetur tiesiog sėdėti lauko kavinėje ir stebėti vietinius žmones, bandyti pajausti vietos dvasią. Šiais laikais turbūt svarbiausia turėti telefoną su galimybe prisijungti prie interneto - lengva surasti dominančią informaciją, žemėlapius ir kt.
- Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio? - Tikiu. Dukra - grynas įrodymas.
- Geriausios idėjos gimsta?.. - Kai leidži sau atsitraukti nuo kasdienybės ir palieki erdvės svajonėms ar mintims, kurios tuo metu atrodo nerealios.
- Ar tikite prietarais? - Ne. Nors yra dalykų, kurių vengiu ar darau taip, kaip močiutė sakydavo.
- Patiekalas, kuris niekad nenusibosta? - Vaisiai, indiški ledai.
- Jei dabar reikėtų išvažiuoti į negyvenamą salą ar Sibirą, kokius tris dalykus pasiimtumėte su savimi? - Svarbiausia - šeima ir artimieji. O daugiau net nežinau... turbūt peilis ir prisukamas žibintuvėlis praverstų. (Šypsosi).
- Negalite gyventi be?.. - Nenorėčiau gyventi be šeimos ir artimųjų.
- Negalite gyventi su?.. - Sunku būtų gyventi su erzinančiu, vertybių ir taikių savybių neturinčiu asmeniu.
- Jei vieną dieną galėtumėte būti kitu žmogumi, kuo būtumėte? - Niekada apie tai negalvojau... visgi norėčiau likti savimi, na, nebent smalsu būtų pagyventi kitu laiku, nusikelti į bohemišką menininkų ir intelektualų aplinką praeityje.
- Kai buvote maža, kuo svajojote tapti užaugusi? - Kaip ir daugelis vaikų, norėjau būti mokytoja, vėliau - drabužių dizainere, vaikų gydytoja.
- Profesija, kurią norėtumėte išbandyti? - Kino režisieriaus, aktoriaus.
- Kaip atrodo eilinė jūsų darbo diena? - Nuo ryto - laikas su dukra, popiet vykstu į televiziją ruoštis laidai - aptariu temas, pašnekovus, tada: grimas, anonsas, sėdu prie reportažus pristatančių tekstų, ruošiuosi pokalbiams. Nuo penkių - tiesioginis eteris. Paskui lekiu namo leisti vakaro su šeima.
- Įvykis, kurį prisiminus ima juokas? - Yra smagių kuriozų, nutikusių tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Šypsausi visada pagalvojusi apie dukrą.
- (Dažniausias) pasiteisinimas kur nors pavėlavus? - Belieka atsiprašyti...
