Michailas Bojarskis, legendinis Rusijos kino ir teatro aktorius, dainininkas, daugelio širdis užkariavęs D'Artanjano vaidmeniu, šiuo metu, sulaukęs garbingo 70-mečio, vis dažniau atsisako vaidmenų filmuose tam, kad daugiau laiko galėtų praleisti su savo šeima. Aktorius atvirai prisipažįsta, kad geriausi jo vaidmenys jau suvaidinti, o dabar svarbiausia - būti su anūkais.
Šeima - svarbiausia
Aktoriaus žmona Larisa Lupian, kuri anksčiau pati buvo aktyvi scenos ir ekrano veikėja, dabar didžiąją dalį savo laiko skiria anūkų auginimui ir vadovauja „Lensovet“ teatrui. Ji negaili savęs, o tai, pasak Michailo, kartais atsiliepia jos sveikatai. Pats Michailas Bojarskis džiaugiasi keturiais anūkais: sūnaus Sergejaus dvejomis dukromis ir dukros Elizavetos dviem sūnumis. Jis laiko nepaprastai svarbiais pokalbius su jais, nori papasakoti jiems apie jų protėvius, kad išliktų prisiminimai.
Nors aktorius ir jo žmona yra vienos profesijos atstovai, jie stengiasi neįsileisti darbo į namus. „Mūsų namuose komplimentų niekas rimtai nesako. Ir D’Artanjano įvaizdis - klaidingas. Mūsų šeima nėra ideali ir romantiška. Ji - pati paprasčiausia, turinti daug kam būdingų problemų, būna ir barnių, ašarų, susitaikymų“, - atvirauja aktorius. Paprasčiausi gyvenimo malonumai, tokie kaip dviese pabūti sode, užsikurti pirtelę, išsivirti bulvių su silkute, išgerti po taurę degtinės, pasivaikščioti miške, jiems teikia didžiausią džiaugsmą.
Atsisveikinimas su D'Artanjano vaidmeniu
Michailas Bojarskis prisipažįsta, kad jį kartais stebina, kai jį vadina legenda ar žvaigžde. „Nepripratau prie tokių vardų. Manau, tai - pramogų pasaulio tuštybė. Legendos yra Šaliapinas, Rachmaninovas, Vysockis... Žinote, perdėtas komplimentas skamba kaip pasityčiojimas“, - sako jis. Jis taip pat juokauja, kad „keisčiausiai skamba, kai paskelbia: „Scenoje - Rusijos D’Artanjanas...“ Koks aš D’Artanjanas...“
Aktorius dažnai atsisako filmuotis, nes yra įsitikinęs, jog geriausi vaidmenys jau suvaidinti. „Suprantate, gerų aktorių yra šimtai ir tūkstančiai, o aš savo anūkams - vienintelis senelis. Aš noriu, kad jie rankomis apkabintų mano kaklą, kažko tai išmoktų iš manęs“, - sako jis. Jis taip pat pabrėžia, kad gyvenimą reikia vertinti labiau nei darbą. „Gyvenimas labai įdomus ir trumpas. O mes nebeturime laiko nei su tėvais pasikalbėti, nei vaikų pamatyti, nei išpažinti nuodėmių, nei protingos knygos perskaityti“, - apgailestauja aktorius.
Karjera ir visuomeninė veikla
Nors dabar aktorius siekia mažiau dirbti, jo karjera buvo itin turininga. Jis suvaidino dešimtis ryškių vaidmenų tiek kine, tiek teatro scenoje. Daugelį metų šalia jo - mylima moteris Larisa Lupian. Gimus jųdviejų sūnui Sergejui ir dukrai Elizavetai, ji stipriai sumažino kūrybinę veiklą. Nors Larisa ir pasišventė vaikų auginimui, bet nepamiršo karjeros. 2019 m. Larisai skirtos naujos pareigos - ji tapo „Lensovet“ teatro meno vadove.
Aktorius aktyviai dalyvauja ir labdaros projektuose. 2008 m. jis atvyko į Lietuvą ir dalyvavo labdaros projekte, skirtame tarptautinei Vaikų gynimo dienai „Už gražų vaiko pasaulį“. Rusijos teatro ir kino aktorius dainavo su vaikų globos namų auklėtiniais. Tai nebuvo vienkartinis jo gerumo aktas - jis neretai koncertuoja su vaikais, dainuoja ligoniams, teigdamas, kad toks darbas teikia didžiulį malonumą.
Asmeninis gyvenimas ir požiūris į meilę
Michailas Bojarskis ir jo žmona Larisa Lupian kartu jau daugiau nei trisdešimt metų, kas pramogų pasaulyje yra išties retas reiškinys. „Manau, pripratimas. Kad ir kaip neromantiškai tai skambėtų. O kaip kitaip?“, - juokauja aktorius, paklaustas, kas juos sieja. Jis pripažįsta, kad mintys apie skyrybas kartais ateina ir išeina, tačiau jis sunkiai įsivaizduoja, kad galėtų pabusti šalia kitos moters. „Mes su Larisa panašūs: labai nemėgstame ką nors keisti. Galime susipykti, bet ginčas nėra priežastis skirtis, greičiau - taikytis“, - teigia jis.
Aktorius nėra įsitikinęs, kad meilė apskritai egzistuoja, bent jau ne tokia, kokia aprašoma knygose ir filmuose. „Du žmonės vienas kitą traukia, nori būti kartu, sukuria šeimą, tada prasideda niūri kasdienybė. Štai tada prireikia visai kitokių savybių - kantrybės, pagarbos“, - mano jis. Jo nuomone, meilė turi būti protinga, o aistra greitai užgęsta. Tik pasitelkęs patirtį, protą gali nuspręsti, kad be šito žmogaus nebegalėsi būti. Tada ateina ramybė, supratimas, kad šalia - žmogus, su kuriuo nori kartu pabusti, keliauti, auginti vaikus ir pasitikti senatvę.
Būdamas 58-erių, aktorius vis dar sulaukia gerbėjų dėmesio, tačiau jis stengiasi išlaikyti atstumą. „Gerbėjos ir gerbėjai dažnai elgiasi neadekvačiai. Labai malonu, kai gerbia tavo darbą ir ateina jo pasižiūrėti, bet nesuprantu, ko laukti prie namų slenksčio“, - sako jis, pabrėždamas, kad jis pats niekada nestovėtų prie Johno Lennono ar Vladimiro Vysockio namų.
Sankt Peterburgo baletas ant ledo
Nors Michailas Bojarskis yra aktorius ir dainininkas, jo vardas netiesiogiai susijęs ir su aukšto lygio scenos menais. Sankt Peterburgo valstybinis baletas ant ledo yra plačiai žinomas kolektyvas, praplėtęs ledo šou galimybes. Pirmą kartą žiūrovai baletą ant ledo pamatė 1967 m., kada dar „Leningrado baletu ant ledo“ vadinta trupė surengė pirmąjį viešą pasirodymą. Baleto vadovas, nepakartojamo talento choreografas Konstantinas Bojarskis, buvo pirmasis, sugalvojęs ant ledo perkelti visą klasikinio baleto spektaklį, o ne atskirus šokių ir sporto triukų fragmentus. Buvo sukurti visiškai nauji ledo baleto žingsneliai ir kiti šokio elementai. Pasirodymai praturtėjo šokiui būdinga plastika, todėl tobulėjo ir visas dailusis čiuožimas. Gimė visai nauja baleto ant ledo choreografija, kurioje vyravo savi įstatymai ir savos išraiškos priemonės.
Palaipsniui baleto ant ledo repertuaras plėtėsi. Atsirado šiuolaikinio šokio kompozicijos, nauji klasikinių kūrinių pastatymai. Ruošiant artistus daugiausiai nuveikė Rusijos baleto žvaigždės: Natalija Dudinskaja, Konkstantinas Sergejevas ir Borisas Eifmanas. Efektas buvo stulbinantis. Skirtingu metu Sankt Peterburgo valstybiniame balete ant ledo šoko daugkartiniai pasaulio ir Europos čempionai, dukart olimpiniai čempionai Liudmila Belousova ir Olegas Protopopovas; daugkartinis pasaulio ir Europos čempionas, olimpinis čempionas Aleksejus Ulanovas; daugkartinė pasaulio ir Europos čempionatų, Olimpinių žaidynių prizininkė Liudmila Smirnova. Nuo 1995 m. Sankt Peterburgo valstybiniame balete ant ledo pradėjo rengti pasirodymus arenose ir operos teatrų scenose. Šiuo metu teatro repertuare yra garsūs klasikinio baleto kūriniai: „Miegančioji gražuolė“, „Gulbių ežeras“, „Spragtukas“, „Pelenė“… Sankt Peterburgo valstybinis baletas ant ledo kasmet pasaulyje surengia per 50 pasirodymų.
