Žindymas - tai ne tik maisto šaltinis kūdikiui, bet ir ypatingas ryšys tarp mamos ir vaiko. Nors gamta mus apdovanojo šia galimybe, procesas gali kelti daugybę klausimų ir reikalauti pastangų. Šiame straipsnyje gilinsimės į žindymo subtilybes, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir paneigsime populiariausius mitus.
Pasiruošimas žindymui: svarba ir praktiniai patarimai
Laukiantis kyla natūralus poreikis domėtis viskuo - ir besikeičiančiu savo kūnu, ir vaisiaus augimu bei vystymusi. O kur dar noras ieškoti informacijos apie gimdymą, pogimdyvinį laikotarpį ir t. Mokymų ir literatūros tiek daug, kad neretai sunku įvertinti tikruosius poreikius, kokios temos iš tikrųjų yra būtinos žinoti besilaukiančiai šeimai ir ar apskritai reikia ruoštis šiam pokyčiui. Dažnai moterys ruošiasi gimdymui, bet nesiruošia žindymui, nes galvoja, kad ruoštis nereikia: „ko ten nemokėti? padavei krūtį ir pamaitini...“. Bet, anaiptol, ne visada taip būna. Gimdymui reikia ruoštis, bet tai trumpalaikis procesas, o žindymas - ilgai trunkantis procesas ir laikotarpis. Žinių bagažas apie žindymą užtikrina ramybę ir saugumą. Žindymas labai priklauso nuo emocinio stabilumo ir geros nuotaikos. Kartais reikia ir atkaklumo. Tai yra pagrindas. Be to, moterys nori greito rezultato, o žindymas reikalauja kantrybės.
Taip, žindyti reikia ir išmokti, ir įprasti. Visko bus - ir nesiseks, ir stebins, ir šimtai klausimų kils. Tačiau jei mama ieško, visus atsakymus randa. Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų jam maisto. Visgi mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar tėtį. Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti jo būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos.
Viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių moterims nesiseka žindyti ir tenka kreiptis į žindymo specialistes, yra nepakankamas pasiruošimas žindymui. Taip pat, tai gali lemti aplinkinių įtaka, kada moteris daugiau klauso ne specialistų, bet aplinkinių patirties. Tai kelia nerimą. Tokiu atveju žindant dažnai kyla problemų.
Žindymo pradžia: svarbiausi momentai
Labai svarbi yra žindymo pradžia - žindymo inicijavimas. Gimdymo namuose turėtų būti užtikrinta teisinga žindymo pradžia, kai kūdikis uždedamas ant krūtinės ir pats susiranda krūtį. Žindymas turi būti pradėtas kuo anksčiau. Padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats pradeda spenelio paiešką. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikantis oda prie odos kontakto ir leidžiant darbuotis pačiam.
Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažniausiai sako, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. Sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės ir lengvesnės, nei gulima. Taigi, mokykitės pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu pradžioje nepavyksta pačiai. Pirmą parą vos pusei kūdikių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrąją parą jau keturi iš penkių moka apžioti krūtį taisyklingai.
Jei nebuvo geros pradžios, tai nereiškia, kad nebus galima sėkmingai žindyti. Tokiu atveju procesas gali būti ne toks sklandus arba lėčiau įsibėgėja. Kiekviename žindymo etape yra tam tikra taktika, kaip viską pakoreguoti. Dėl tam tikrųjų priežasčių savo kūdikio ilgai nežindžiusi mamytė visada gali pradėti žindyti. Aišku, tai nėra labai paprasta, bet įdėjus meilės, kantrybės ir pastangų visada įmanoma.

Žindymo technika ir dažnumas
Reaguokite į kūdikio alkio požymius. Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite. Taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną ar dvi valandas, arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Stebėkite, ar kūdikis valgo pakankamai. Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai.
Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažniausiai sako, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. Sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės ir lengvesnės, nei gulima. Taigi, mokykitės pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu pradžioje nepavyksta pačiai. Pirmą parą vos pusei kūdikių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrąją parą jau keturi iš penkių moka apžioti krūtį taisyklingai.
Netinkamos žindymo technikos atveju gali būti pažeisti speneliai, atsiranda skausmas, dėl kurio keičiasi žindymo taktika, sutrinka pieno gamyba. Taip pat dažnai tinkamai neatsižvelgiama į naujagimio poreikius: neteisingai pasirenkama žindymo trukmė, dažnis arba tam tikra taktika mažai žindyti naktį, o daugiau žindyti dieną, dėl ko sutrinka hormonų, atsakingų už pieno gamybą, balansas. Mamytės nesugebėjimas suderinti poilsio ir žindymo, nesugebėjimas laiku reaguoti į naujagimio alkio požymius.
Žindymas ir čiulptukas: ko reikėtų vengti?
Stenkitės vengti čiulptuko. Atsiminkite, kad čiulptukas nėra geras draugas žindomam kūdikiui. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. O pripratinus vaiką prie čiulptuko bėdų bus dar daugiau.
Čiulptukas turi daugelį minusų. Vienas jų - higiena, kitas - žandikaulio formavimasis. Žindančio krūtį kūdikio žandikaulis formuojasi taisyklingai, o visos šios papildomos priemonės gali turėti blogų pasekmių ateityje. Čiulptukas yra vienas iš žindymo priešų. Jis dažniausiai atsiranda ankstyvame laikotarpyje, dažnai po gimdymo palatoje, nes pirmos dienos būna sunkios... Naujagimis badauja ir tai yra normalu, nes tam, kad pienas pradėtų gamintis reikia stimuliacijos ir vadinamo „tuščio darbo“ . Todėl naujagimis sunkiai dirba ir negauna greito rezultato bei gali būti labai neramus. Mamytės nori nuraminti, psichologiškai palūžta ir siūlo čiulptuką. Kas nutinka? Tada sunku įvertinti naujagimio maitinimą pagal poreikį. Jis nuraminamas čiulptuku, nors turėtume tą daryti krūtimi. Kitu atveju, mamytės sako: „ta krūtis tuščia, ten nieko nėra“. Tačiau tai labai svarbi proceso dalis - vyksta natūrali pieno gamybos stimuliacija. Kai atsiranda čiulptukas, ji neužtikrinama. Pieno gamyba užtrunka, tada pieno gaminasi per mažai. Reikia atminti, kad bet kuriame laikotarpyje kūdikį reiktų raminti krūtimi.
Taip pat, žindukas netrukdo išmokti kūdikiui žįsti. Iš buteliuko per - žinduką pienas teka greičiau, ir nevyksta spenelio stimuliacija. Pamaitinus jo pagalba vieną kartą gali ir nieko nenutikti, bet mažyliai turi labai gerą atmintį. Keletą kartų taip pavalgęs, jis gali atsisakyti krūties ir vėl reikės nemažai pastangų ir kantrybės grįžti prie krūties. Kantrybė ir gera emocinė būsena padeda užtikrinti sklandų žindymą.

Mityba žindymo metu: mitai ir tiesa
Ką aš, būdama žindyvė, galiu valgyti? Viską, kas sveika ir tinka jūsų organizmui. Žindyvės mityba turėtų būti visavertė. Ji gali valgyti viską pagal sveikos mitybos piramidės principus. Svarbiausi yra trys principai: subalansuotumas, skaikingumas ir įvairovė. Be to, maistas turėtų būti tinkamai apdorotas. Pavyzdžiui, mamai nerekomenduojama valgyti nepilnai išvirto kiaušinio ar netinkamai apdorotos mėsos, nepasterizuotų sūrių. Reikėtų vengti rūkyto, sūraus maisto, pusfabrikačių, šaldytų produktų. Svarbu gerti pakankamai skysčių, tai yra, 6-8 stiklinės vandens per dieną. Mitas yra ir tai, kad jei yra labai intensyvi pieno gamyba, reikėtų sumažinti skysčių vartojimą. Organizmas yra labai protingas, jis pasiims reikalingą skysčių kiekį pieno gamybai. Jei negersime pakankamai skysčių, įvyks dehidratacija. Mama turėtų valgyti ir daržovių. Mitas, kad jei suvalgysime daržovę, mažyliui pūs pilvuką. Nors daugelis mamyčių dar atsižvelgia į tai, ir daržovių vengia. Išimtys yra nebent dėl alergijų: jei šeimoje yra alerginė anamnezė, reikėtų vengti alergenų turinčių produktų.
Mitas yra ir tai, kad maisto produktai skatina pieno gamybą. Tai jau gana senas mitas, bet pasitaiko, kad ir šiais laikais mamos dar geria kmynų arbatą, tikėdamos, kad bus daugiau pieno. Nėra nei maisto, nei gėrimo, didinančio pieno kiekį. Pieną gausina noras žindyti, geros emocijos ir teisinga taktika.
Populiarūs žindymo mitai:
- „Man dingo pienas“. Pieno gamyba priklauso nuo pasiūlos ir paklausos dėsnio. Jei mamai atrodo, kad pieno kiekis staiga sumažėjo, dažnas glaudimas prie krūties ir abiejų krūtų pasiūlymas vieno žindymo metu gali išspręsti problemą.
- „Tavo pienas per liesas“. Visas jūsų pienas yra geras ir reikalingas vaikeliui. Pieno riebumas kinta pradėjus žindyti, riebiausias pienas teka žindymo pabaigoje. Ne pieno riebumas įtakoja svorio augimą, bet išgerto pieno kiekis.
- „Nusitrauk ir pažiūrėk, kiek turi pieno“. Pieno nusitraukimas neparodo mamos pieno gamybos pajėgumo. Vaikelio svorio augimas, sauskelnių kiekis ir turinys, kūdikio elgesys prie krūties yra patikimesni rodikliai vertinant gamybą.
- „Tave naudoja kaip čiulptuką“. Naujagimiai nori žįsti dažnai, pasisotinti prie krūties ir tuo pačiu nusiraminti. Tai yra normalus kūdikio poreikis.
Žindymas ir ligos: kaip pienas apsaugo kūdikį
Žindymas padeda kūdikiams atsispirti infekcinėms ligoms. Tikra tiesa! Nors kūdikiai gimsta jau turėdami tam tikrus antikūnius iš savo mamos imuninės sistemos, tačiau šie antikūniai gali apsaugoti ne nuo visų ligų. Be to, kai mažylis paūgės, šių antikūnių sumažės - tai metas, kai mažyliui patiems vis dar sunkiai sekasi pasigaminti antikūnių. Vaikučius žindanti mama veikia tarsi savo vaiko „pagalbinė imuninė sistema”. Jei mama ir vaikas susiduria su nauja liga, produktyvi mamos imuninė sistema ima darbuotis, kad pagamintų antikūnių ir su pienu perduotų juos mažyliui. Žinokite, kad tai labai didelė pagalba vaikui.

Žindymo trukmė ir PSO rekomendacijos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žindomam kūdikiui įvesti papildomą maistą nuo 6 mėnesių. Šiuo metu daugelis pediatrų ankstina šį laikotarpį ir rekomenduoja įvesti papildomą maistą jau nuo 4 mėnesių. Tačiau, pagal PSO, jei kūdikio svoris yra pakankamas, jokio papildomo maisto iki 6 mėnesių jam nereikia. Rekomenduojama žindyti iki 2 metų ir ilgiau. Dabar šis amžius ilgėja ir manoma, kad nutraukti žindymą reikėtų tada, kada vaikas pats atsisako.
Nebegalima žindyti kūdikio, kai jam išlenda dantys. Melas. Ir galima, ir reikia. PSO rekomenduoja žindyti vaikus iki 2 metų ir ilgiau, tuo tarpu pirmasis dantukas kūdikiui vidutiniškai išdygsta apie 5-6 mėnesį. Kūdikius lengva išmokyti nekandžioti spenelio, jei mama bus budri. Kandant ir čiulpiant žandikaulis juda skirtingai, tad dėmesinga mama gali pamatyti, kai čiulpiantis kūdikis pakeičia žandikaulio poziciją, besiruošdamas krimstelti. Tada mama švelniai įkiša savo pirštą į kūdikio burnytę, ir tai nutraukia prisisiurbimą. Maitinančios mamos tikrai turi išmokyti kandančius mažylius nesikandžioti, kitaip jie gali pažeisti jų spenelius.
Teisingo krūties apžiojimo požymiai
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jei kyla kokių nors žindymo ir laktacijos iššūkių, dažniausiai dėl to kaltinama mama arba jos pieno kokybė. Jei mamai atrodo, kad pieno kiekis staiga sumažėjo, dažnas glaudimas prie krūties ir abiejų krūtų pasiūlymas vieno žindymo metu gali išspręsti problemą. Jei tai nepadeda, vertėtų ieškoti kvalifikuotos pagalbos.
Tai nėra labai dažni atvejai, kai moterys negali žindyti dėl fiziologinių priežasčių. Taip gali nutikti dėl tam tikrų anatominių problemų arba tam tikrų ligų, pavyzdžiui, policistinio kiaušidžių sindromo, dėl ko gali nepakankamai skirtis hormono, kuris yra atsakingas už pieno gamybą. Tačiau dažniausiai bėda yra ta, kad moterys negali žindyti, nes, kaip sako pačios, nėra pieno, bet yra ir kita pusė, kad negali žindyti, nes to pieno per daug ir vaikas atsisako krūties... Dažniausiai pieno perteklius yra jau tam tikra pasekmė. Reikia žiūrėti, kodėl to pieno yra per daug. Dažniausiai taip nutinka dėl neteisingos taktikos. Tarkime, vis dar yra toks mitas, kad po maitinimo krūtį reikia ištuštinti. Tai yra neteisingas požiūris.
Linkime sklandaus žindymo. Jums tereikia pasitikėti savo kūnu, naujagimiu, ir, pamatysite, kaip greitai įvaldysite šį naują, bet ypatingą procesą.

