Angina, dar vadinama ūminiu tonzilitu, yra uždegiminė gerklės liga, kurią dažniausiai sukelia virusai arba bakterijos, tokios kaip streptokoko bakterijos. Tai yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų, ypač dažnai pasitaikanti vaikams ir paaugliams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Angina paprastai pasireiškia staigiu ir stipriu gerklės skausmu, kuris ypač stiprėja rijimo metu, kartu gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, kaklo limfmazgių patinimas ir kiti nemalonūs simptomai.
Kas yra tonzilės ir kokią funkciją jos atlieka?
Ryklėje yra išsidėstę du migdolo formą primenantys dariniai - tonzilės. Šie organai yra svarbi (ypač vaikystėje) imuninės sistemos dalis ir veikia tarsi savotiški filtrai, kurie sulaiko ir pašalina pro nosį bei burną patenkančius mikroorganizmus. Burnos ertmė - pirmasis ir stiprus barjeras bet kurios infekcijos kelyje. Čia gyvena daug mikroorganizmų, kurie draugauja su mumis: suteikiame jiems maisto ir terpę vystytis, o jie neleidžia vidun ligas sukeliančių bakterijų. Infekcija dažniausiai pažeidžia gomurio tonziles. Jas sudarantis limfinis audinys turi gilių plyšių, padengtų plokščiuoju epiteliu. Tai gomurio tonzilių uždegimas, infekcinė viso organizmo liga.
Anginos priežastys
Anginą gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Dažniausi kaltininkai - A grupės beta hemoliziniai streptokokai (sukeliantys pūlingą anginą). Virusinės formos dažnai pasireiškia lengviau ir greičiau praeina, o bakterinės gali būti pavojingos, nes sukelia pūlingą uždegimą ir komplikacijas.
Virusai
Daugelis anginos atvejų yra sukeliami virusų, tokių kaip rinovirusai, adenovirusai, gripo virusai, koronavirusai ir kt. Virusinė angina yra dažnesnė nei bakterinė ir gali pasireikšti su kitais peršalimo simptomais, tokiais kaip kosulys ir sloga. Vaikams iki trijų metų ūminį tonzilitą dažniausiai sukelia virusai (adenovirusas arba pūslelinės virusas).
Bakterijos
Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokas) yra pagrindinis bakterinės anginos sukėlėjas. Ši bakterija yra labai užkrečiama ir gali plisti oro lašeliniu būdu (kosint ar čiaudint), taip pat per kontaktą su užsikrėtusiais paviršiais ar daiktais. Bakterinė angina reikalauja gydymo antibiotikais. Pagrindinis ūminio tonzilito požymis - stiprus ryklės skausmas, pakyla aukšta temperatūra. Vaiką kamuoja silpnumas, kyla raumenų, galvos skausmai. Ryklės skausmas stiprėja ne tik valgant, bet ir ryjant seiles, todėl sumažėja apetitas.
Susilpnėjusi imuninė sistema
Žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl lėtinių ligų, streso, netinkamos mitybos ar vaistų vartojimo, yra labiau pažeidžiami infekcijų, įskaitant anginą. Ūminis tonzilitas gali prasidėti nusilpus vaiko imunitetui (peršalus, geriant daug šaltų gėrimų, valgant daug ledų), tuomet ryklės flora tampa patogeninė.
Peršalimas ir aplinkos veiksniai
Šaltas oras, peršalimas ir sausas oras gali susilpninti gerklės gleivinę, padaryti ją labiau pažeidžiamą virusams ir bakterijoms. Angina suserga neužsigrūdinę ir iš mažens per šiltai rengiami vaikai. Jie greičiau sukaista ir tuomet greičiau peršąla.
Kontaktas su sergančiais žmonėmis
Angina lengvai plinta oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Būtent todėl vaikai ir paaugliai angina serga dažniau, nes jie daug laiko praleidžia uždarose erdvėse, pavyzdžiui, mokyklose ar darželiuose, kur infekcijos plinta lengviau. Taigi, norint išvengti anginos, svarbu laikytis tinkamos asmens higienos, stiprinti imunitetą ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
Anginos rūšys
Angina arba tonzilitas gali būti suskirstyta į dvi rūšis, kurios skiriasi savo sukėlėjais, simptomais ir gydymo būdais.
Bakterinė angina
Pastaroji dar vadinama pūlinga angina. Dažniausiai sukeliama Streptococcus pyogenes (A grupės streptokoko) bakterijos. Ši rūšis pasižymi stipriais simptomais, tokiais kaip intensyvus gerklės skausmas, aukšta kūno temperatūra (virš 38°C), patinę ir skausmingi kaklo limfmazgiai bei baltos apnašos ant tonzilių. Pūliuojanti angina dažniausiai reikalauja gydymo antibiotikais, kad būtų išvengta komplikacijų. Pūlinės anginos gydymas taip pat gali būti ir simptominis, naudojant specialius preparatus gerklei, tokius kaip purškalai, pastilės ir kt. Bakterinis ūminis tonzilitas gydomas antibiotikais ir būtinai 10 dienų, nors vaikas, atrodytų, pasveiksta daug anksčiau. Visą šį periodą ligoniuką reikia laikyti namuose.
Virusinė angina
Virusų sukelta angina yra dažniau pasitaikanti nei bakterinė. Ją gali sukelti įvairūs virusai, įskaitant adenovirusus, koronavirusus, rinovirusus ir kt. Virusinės anginos simptomai dažnai yra lengvesni ir pasireiškia panašiais į peršalimą simptomais, tokiais kaip sloga, kosulys, nedidelis karščiavimas ir gerklės skausmas. Kadangi virusinė angina yra sukelta virusų, antibiotikai jos gydymui nenaudojami, gydymas apsiriboja simptomų palengvinimui skirtais vaistais, tokiais kaip purškalai, pastilės, skalikliai ir kt. Jei per tiek laiko būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms.
Anginos simptomai
Anginos simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sukėlėjo, tačiau yra keletas bendrų požymių, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį.
- Stiprus gerklės skausmas. Anginos gerklės skausmas dažniausiai pasireiškia staiga. Skausmas ypač ryškus rijimo metu, o kartais jis gali būti toks intensyvus, kad pacientui sunku valgyti, gerti skysčius ar net kalbėti.
- Aukšta temperatūra. Karščiavimas (virš 38°C) yra dažnas bakterinės anginos požymis. Virusinė angina taip pat gali sukelti karščiavimą, tačiau jis paprastai būna žemesnis.
- Patinę ir skausmingi limfmazgiai. Kakle esantys limfmazgiai gali patinti ir tapti skausmingi, ypač jei infekcija yra bakterinė. Tai ženklas, rodantis, kad organizmas kovoja su infekcija.
- Baltos ar gelsvos apnašos ant tonzilių. Bakterinė angina gali pasireikšti baltomis ar gelsvomis apnašomis ant tonzilių paviršiaus. Tai gali būti vienas iš pagrindinių požymių, skiriančių bakterinę anginą nuo virusinės.
- Bendras nuovargis ir silpnumas. Sergant angina, dažnai juntamas bendras silpnumas, nuovargis, kartais - galvos skausmas ar raumenų skausmai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Angina gali būti itin skausminga ir diskomfortą kelianti būklė, tačiau daugeliu atvejų ji praeina per kelias dienas, ypač jei ji yra virusinė ir gydoma tinkamai. Tačiau kreipkitės į gydytoją jei:
- Kyla aukšta kūno temperatūra (daugiau nei 38,5°C), kuri trunka ilgiau nei dvi dienas ir nesumažėja vartojant vaistus nuo temperatūros.
- Kankina intensyvus gerklės skausmas, dėl kurio sunku nuryti maistą, gerti skysčius, kalbėti ar net kvėpuoti.
- Pastebėjote, kad kaklo limfmazgiai patinę ir skausmingi.
- Pastebėjote baltas arba gelsvas apnašas ant tonzilių.
- Atsirado bėrimas ar sąnarių skausmai. Tai gali būti streptokokinės infekcijos ar komplikacijų požymiai.
- Gerklės skausmas trunka ilgai (ilgiau nei savaitę), ir nepraeina net vartojant vaistus nuo gerklės skausmo.
- Kūdikis iki 6 mėn. nori praryti.
Jei tampa itin skausminga ryti seiles, sunku prasižioti ar skausmas intensyvėja vienoje ryklės pusėje, būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių. Išvardinti požymiai gali reikšti, kad gomurio migdoluose esanti infekcija išplito į greta esančias sritis.
Gydymo būdai
Anginos gydymas priklauso nuo jos sukėlėjo: ar tai yra bakterinė, ar virusinė infekcija. Tačiau svarbiausia yra laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų ir nebandyti savarankiškai vartoti antibiotikų ar kitų vaistų be specialisto konsultacijos.
Bakterinės anginos gydymas
Jei gydytojas nustato, kad anginą sukėlė bakterija, dažniausiai skiriami antibiotikai, pavyzdžiui, penicilinas ar amoksicilinas. Antibiotikai ne tik sumažina simptomus, bet ir padeda išvengti komplikacijų. Tačiau labai svarbu suvartoti visą antibiotikų kursą, net jei simptomai pradeda silpnėti anksčiau, kad infekcija būtų pilnai pašalinta. Be antibiotikų, gydytojas gali rekomenduoti vaistus nuo skausmo ir karščiavimo, pavyzdžiui, paracetamolį arba ibuprofeną. Na ir žinoma, padėti gali nemalonius simptomus malšinantys vaistai, pavyzdžiui, purškalai ar pastilės nuo gerklės skausmo. Taip pat svarbu gerti daug skysčių ir ilsėtis. Jeigu vaikas sunkiai geria, galite pasiūlyti siurbti skystį per kokteilio šiaudelį, o mažesniam ligoniukui - iš buteliuko per čiulptuką. Maitinti vaiką reikia minkštu, lengvai virškinamu maistu. Nepamirškite, kad gydymas antibiotikais turi trukti ne trumpiau nei 10 dienų.
Virusinės anginos gydymas
Kadangi virusinė angina negali būti gydoma antibiotikais, visas dėmesys skiriamas simptomų mažinimui. Gydytojas gali rekomenduoti nereceptinius vaistus nuo skausmo bei uždegimo, skalauti gerklę sūriu vandeniu arba naudoti specialius gerklės purškalus bei pastiles. Taip pat svarbu gerti šiltus skysčius ir pakankamai ilsėtis, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija. Naudingos gali būti ir namų priemonės. Pavyzdžiui, medus, arbatos su citrina ar šiltas sultinys gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir sudrėkinti gerklę. Vaikui galima duoti čiulpiamųjų preparatų ryklei dezinfekuoti. Jei vargina aukšta temperatūra ir skausmas, galite sugirdyti temperatūrą ir uždegimą mažinančių vaistų. Vaikas turi gerti daug šiltų skysčių, tik netinka sultys, nes jos dirgina gerklytę. Pasiūlykite jam sriubos, sultinio, arbatos, skalaukite burną šiltu pasūdytu vandeniu.
Kaip apsisaugoti nuo anginos?
Nors dažnai vaikams pasireiškianti angina reikalauja gydymo, svarbu imtis prevencinių priemonių, kad sumažintumėte riziką susirgti.
- Gera higiena. Dažnas rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią infekcijai. Taip pat svarbu vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną purvinomis rankomis, nes tai yra pagrindinės vietos, per kurias virusai ir bakterijos gali patekti į organizmą.
- Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. Jei kažkas jūsų aplinkoje serga angina ar peršalimo ligomis, stenkitės išlaikyti atstumą, naudoti apsaugines kaukes ir nesidalinti asmeniniais daiktais, tokiais kaip indai, rankšluosčiai, šukos ir kt.
- Imuniteto stiprinimas. Subalansuota mityba, kuri apima pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač vitaminų C ir D, padeda stiprinti imuninę sistemą. Taip pat svarbu reguliariai mankštintis, pakankamai miegoti ir vengti streso, nes šie veiksniai prisideda prie geros sveikatos palaikymo. Be to, papildomai galite vartoti papildus ir vitaminus imuniteto stiprinimui. Maisto racione turi būti kuo daugiau vaisių, daržovių, vitaminų. Atminkite, kuo vaikas bus labiau užsigrūdinęs, tuo mažiau sirgs!
- Apsauga nuo peršalimo. Šaltuoju metų laiku svarbu tinkamai rengtis ir saugoti kaklą bei gerklę nuo šalčio. Be to, sausas oras gali susilpninti gerklės gleivinę, tad svarbi ir tinkama oro drėgmė namuose bei gerti pakankamai skysčių.
Patarimai kaip stiprinti imuninę sistemą
Lėtinė angina ir jos komplikacijos
Jeigu ūminis tonzilitas kartojasi kas kelis mėnesius, galima įtarti lėtinę ligą. Jai įtakos turi didelis limfinio audinio išvešėjimas bei silpna imuninė sistema. Tokia lėtinė liga gali sukelti komplikacijų: širdies ydas, artritą, inkstų pažeidimus, lėtinę intoksikaciją (apsinuodijimą mikroorganizmų gaminamais toksinais). Lėtinis tonzilitas dažnai išsivysto netinkamai gydomiems, alergiškiems, permaitintiems vaikams. Sergantis vaikas skundžiasi nuovargiu, netenka apetito, sunkiai prisiverčia susikaupti. Ligoniukui pasidaro sunku ryti, padidėjusios tonzilės trukdo kvėpuoti, miegodamas vaikas ima knarkti. Lėtiniu tonzilitu sergančiam vaikui formuojasi netinkamas sąkandis, netaisyklingai vystosi veido forma, iš burnos sklinda blogas kvapas. Jam pakyla temperatūra, skauda galvą.
Ne visais atvejais anginai gydyti būtini antibiotikai. Kaip ir minėta, viskas priklauso nuo to, kas yra ligos sukėlėjas. Bakterinės kilmės angina, dažniausiai sukelta streptokokų, paprastai gydoma antibakteriniais vaistais, nes tik jie gali veiksmingai sunaikinti infekciją ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Priešingu atveju po kelių dienų ar savaitės uždegimas gali pasikartoti. Profilaktikai gali būti skiriamos gerosios burnos bakterijos, rekomenduojamas bendras organizmo stiprinimas, ypač po antibiotikų kurso.
Tonzilektomija - tai chirurginė operacija, kurios metu pašalinamos gomurinės tonzilės. Nors daugeliu atvejų angina gydoma vaistais, kai kuriose situacijose gydytojai rekomenduoja chirurginį sprendimą. Tonzilektomija dažniausiai siūloma tuomet, kai ūminis tonzilitas virsta lėtiniu ir angina kartojasi labai dažnai, pavyzdžiui, 5-7 kartus per metus arba po kelis kartus kelis metus iš eilės. Sprendimą dėl tonzilektomijos visada priima gydytojas otorinolaringologas, įvertinęs paciento būklę ir ligos istoriją.
Angina nėra tik paprastas gerklės skausmas - negydoma ar gydoma netinkamai ji gali sukelti rimtas komplikacijas. Dažnai pasikartojantys tonzilių uždegimai gali pereiti į lėtinę anginos formą, kai tonzilės tampa nuolatiniu infekcijos židiniu. Bakterijos iš uždegimo židinio gali išplisti į kitus organus ir sukelti pavojingas ligas: reumatinius širdies pažeidimus, inkstų uždegimą, kraujo užkrėtimą (sepsį), meningitą. Uždegimas taip pat gali plisti į gretimas sritis ir išprovokuoti ausų (otitą) ar sinusų uždegimą, netgi mediastinitą (tarpuplaučio organų infekciją). Dėl šių priežasčių anginą svarbu gydyti laiku ir itin atsakingai: neignoruoti pirmųjų simptomų ir, prireikus, kreiptis į gydytoją. Tik tinkamas gydymas padės išvengti ne tik nemalonių simptomų, bet ir pavojingų komplikacijų.
