Žindymas yra neatsiejama ir labai svarbi naujagimio bei jo mamos gyvenimo dalis. Tai ne tik palankiausia pradžia mažyliui, bet ir naudinga motinos sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išimtinį žindymą pirmus šešis gyvenimo mėnesius, siekiant užtikrinti optimalų kūdikių augimą, vystymąsi ir sveikatą. Išimtinis žindymas reiškia, kad kūdikis gauna tik motinos pieną, be jokių papildomų produktų ar skysčių. Sulaukus šešių mėnesių, kūdikiams pradedamas duoti papildomas maistas, tačiau žindymą rekomenduojama tęsti iki dvejų metų ar ilgiau.
Žindymas turi daugybę privalumų kūdikiui, kurie apima įvairias sveikatos sritis. Ilgalaikis žindymas gali sumažinti riziką susirgti meningitu, ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, pneumonija ir netgi tam tikrais vėžiniais susirgimais vaikystėje, tokiais kaip leukemija ar limfoma. Kūdikiai, kurie maitinami motinos pienu, rečiau serga viduriavimu, šlapimo takų infekcijomis, ausų uždegimais ir dantų ėduonimi. Taip pat pastebėta, kad žindymas teigiamai veikia intelektinį vaikų vystymąsi, padidindamas kalbos ir elgesio intelekto koeficientą. Be to, žindymas padeda formuoti tvirtesnį ryšį tarp motinos ir vaiko, skatindamas motinos meilę ir rūpestį kūdikiu per išsiskiriantį hormoną oksitociną.
Žindymo nauda kūdikiui
- Meningitas: ilgalaikis žindymas sumažina susirgimo riziką 5-10 metų laikotarpiu.
- Ūmi kvėpavimo takų infekcija: žindomi kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo šios ligos.
- Pneumonija: nebuvo žindyti kūdikiai yra 17 kartų dažniau linkę sirgti pneumonija, o žindomi su papildomu gėrimu - 3,8 karto dažniau nei išimtinai žindyti.
- Leukemija ir limfoma: ilgesnis nei 6 mėnesių žindymas gali apsaugoti nuo šių ligų vaikystėje atsiradimo.
- Vėžiniai susirgimai: iki 6 mėnesių amžiaus motinos pienu maitinti kūdikiai vaikystėje du kartus rečiau serga vėžiu.
- Viduriavimas: negavę motinos pieno kūdikiai 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo.
- Diabetas: iki 2 mėnesių tik mišiniais maitinti vaikai du kartus dažniau serga diabetu.
- Staigi kūdikių mirtis: nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigi mirtis.
- Šlapimo takų infekcija: iki 6 mėnesių motinos pienu maitinti kūdikiai 5 kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis.
- Netaisyklingas sąkandis: kuo ilgiau kūdikiai žindomi, tuo rečiau pasitaiko netaisyklingas sąkandis.
- Akių junginės išdžiūvimas (kseroftalmija): nemaitinti motinos pienu vaikai 3 kartus dažniau serga šia liga.
- Ausų uždegimai: žindomi kūdikiai 2 kartus rečiau serga ausų uždegimu.
- Dantų ėduonis: žindomiems kūdikiams retai atsiranda dantų ėduonis.
- Intelektas: žindytų 8 mėnesius ir ilgiau kūdikių vidutinis kalbos intelekto koeficientas (IQ) buvo 10,2 taško, o elgesio IQ 6,2 taško didesni negu vaikų, kurie nebuvo maitinami motinos pienu.
- Motinos nemeilė, smurtas: jei kūdikio lūpos paliečia motinos krūtį per pirmąsias jo gyvenimo valandas, motinai išsiskiria hormonas oksitocinas, kuris sužadina jos jausmus ir meilę kūdikiui.
Žindymo nauda motinai
Žindymas yra ne mažiau naudingas ir pačiai motinai. Jis padeda sumažinti krūties ir kiaušidžių vėžio riziką. Moterys, kurios žindė 3 mėnesius, 3 kartus rečiau serga krūties vėžiu, o kiekvienas žindymo metai sumažina šią riziką 4,3 proc. Taip pat moterys, kurios žindė savo vaikus, 2 kartus rečiau patiria kaulų retėjimą (osteoporozę) vyresniame amžiuje. Be to, žindymas gali būti natūrali šeimos planavimo priemonė, kurios patikimumas siekia 98 proc. pirmaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais po gimdymo. Žindymas taip pat padeda greičiau atsistatyti figūrai po gimdymo, nes organizmas sudegina daugiau kalorijų.
- Krūties vėžys: 3 mėnesius žindžiusios moterys 3 kartus rečiau serga krūties vėžiu. Kiekvieni žindyti metai 4,3 proc. sumažina moters tikimybę susirgti vėžiu.
- Osteoporozė: vyresnėms nei 65 metų moterims, žindžiusioms savo vaikus, 2 kartus rečiau išretėja kaulai. Jei motina žindė kūdikį iki 9 mėnesių, kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.
- Natūralus šeimos planavimas: žindymas natūraliai retina pastojimų skaičių. Šio metodo patikimumas, išimtinai žindant kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, yra 98 proc.
- Kiaušidžių vėžys: bent 2 mėnesius žindžiusi moteris turi 25 proc. mažesnę tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu.
10 neįtikėtinų faktų apie motinos pieną | Kūdikio maitinimo krūtimi nauda
Naujagimiams palankių ligoninių iniciatyva
Siekdamos skatinti ir palaikyti žindymą, Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) 1991 m. paskelbė Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą. Šios iniciatyvos tikslas - užtikrinti, kad visose pasaulio ligoninėse būtų taikomos praktikos, saugančios, skatinančios ir palaikančios žindymą. Ligoninėms, kurios įgyvendina dešimt principų, padedančių užtikrinti žindymo sėkmę, suteikiama teisė vadintis Naujagimiams palankiomis ligoninėmis.
Lietuva šią iniciatyvą pradėjo įgyvendinti 1993 m. Šiuo metu jos įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir Žindymo skatinimo komitetas. Pirmoji para po gimdymo yra itin svarbi žindymui stimuliuoti. Jei pirmas maitinimas neįvyksta pirmą valandą po gimimo, tikimybė sėkmingam žindymui mažėja. Žindymas per pirmąsias 24 valandas po gimdymo skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris padeda gimdai susitraukti ir kontroliuoja pieno gamybą. Ką tik gimusiam kūdikiui motinos organizmas gamina krekenas - tirštą, kaloringą pieną su daug baltymų ir antikūnų, patenkantį visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius.
Svarbu žinoti, kad motinos pienas yra biologiškai specifinis ir jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Net 98 proc. traumuotų spenelių priežasčių žindant kūdikį yra netaisyklingas jų apžiojimas ir netinkama žindymo padėtis. Taisyklingas maitinimas yra svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys. Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame pieno pakaitale. Žindymas turi teigiamą poveikį motinos ir naujagimio psichikai, stiprindamas jų ryšį ir suteikdamas emocinį pasitenkinimą.
Žindymo svarba ir statistika Lietuvoje
Remiantis LSMU VSF MA Sveikatos tyrimų instituto atliktu tyrimu, gimdymo namuose žindyti pradeda 98 proc. moterų, tačiau tik 43,4 proc. mamų žindo keturis mėnesius. Lietuvoje žindymo iki 6 mėnesių rodikliai ženkliai atsilieka nuo Europos, ypač Šiaurės šalių, rodiklių: Lietuvoje iki pusės metų žindo 30,5 proc. moterų, tuo tarpu Norvegijoje - 84 proc., Švedijoje - 72 proc., Danijoje - 52 proc.
Tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką žindymo trukmei turi jo skatinimas ir palaikymas. Moterys, kurios neplanavo žindyti, dažniau buvo jaunesnės, žemesnio išsilavinimo, pirmą kartą gimdančios ir neturėjo vyro palaikymo. Medicinos darbuotojai yra vienas dažniausių informacijos šaltinių apie žindymą. Pirmą kartą gimdančios moterys rečiau teigė, jog žindys savo kūdikį, lyginant su pakartotinai gimdžiusiomis. Svarbus veiksnys apsisprendimui žindyti yra ir motinos amžius: jaunesnės nei 20 metų moterys dažniau apsisprendžia nežindyti.
PSO ir LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas ragina šeimas atkreipti dėmesį į žindymo svarbą. Maitinimas krūtimi yra natūralus procesas, kuris ne tik aprūpina kūdikį reikiamomis maistinėmis medžiagomis, bet ir užtikrina ilgalaikius sveikatos rezultatus: sumažina sergamumą ir mirtingumą nuo infekcinių ligų vaikystėje, mažina 2 tipo diabeto ir nutukimo riziką.
Mityba žindymo metu
Žindymo metu svarbu laikytis sveikos mitybos principų ir vartoti kuo įvairesnį maistą. Padidėja vitaminų ir mineralų poreikis, todėl būtina visavertė mityba. Net ir maitinantis įvairiu maistu, gali nepakakti vitaminų ir mineralų dėl klimatinės zonos ypatumų, todėl medikai dažnai siūlo vartoti papildus. Nenuostabu, kad žindymo metu gali kilti noras suvalgyti saldumynų, nes trūksta energijos, miego ir poilsio. Svarbiausia taisyklė - valgyti tai, ko geidžia organizmas, tačiau saikingai ir laikantis sveikos mitybos principų.
Jei vartojate produktus, kurie gali provokuoti alergiją, įveskite juos į savo mitybą po truputį, stebėdama, ar neatsiranda alerginių reakcijų. Svarbu pasitikėti savimi ir ieškoti patikimos informacijos iš kvalifikuotų specialistų - šeimos gydytojo, žindymo konsultanto ar akušerio-ginekologo. Rekomenduojama per dieną išgerti 8-10 puodelių skysčių. Kavos vartojimas kartą per dieną paprastai nesukelia neigiamos reakcijos kūdikiui. Jei mamai pučia pilvą, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus, nes motinos pienas gaminasi “per kraują”. Stebėkite kūdikio išmatas - jei jos pakinta (putotos, skystos, žalsvos ar su gleivėmis) ir tai sutampa su pavartotais produktais, jų laikinai reikėtų atsisakyti.
Subalansuota vegetarinė mityba taip pat tinka žindančioms moterims. Kiekvienai moteriai žindymo eigoje siūloma atlikti kraujo tyrimą ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl papildų ar vitaminų vartojimo. Laiminga mama yra sklandaus žindymo garantas.
