Menu Close

Naujienos

Naujagimio bambutės priežiūra: nuo virkštelės iki visiško užgijimo

Kūdikio gimimas - ypatingas įvykis, o viena iš pirmųjų tėvų laukiančių rūpestėlių - mažylio virkštelės liekanos priežiūra. Nors iš pradžių tai gali atrodyti šiek tiek bauginančiai, iš tiesų prižiūrėti džiūstančią virkštelę yra visai paprasta, svarbiausia - laikytis kelių pagrindinių principų. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie naujagimio bambutės priežiūrą, nuo virkštelės nukirpimo iki visiško bambutės užgijimo.

Kas nutinka virkštelei po gimimo?

Viso nėštumo metu virkštelė palaiko svarbų ryšį tarp motinos ir kūdikio. Gimdoje vaisius maitinasi pro virkštelės kraujagysles. Tik ką gimusiam kūdikiui gydytojas nukerpa virkštelę. Likęs gabaliukas sudžiūva ir nukrenta dažniausiai po savaitės, o kartais ir vėliau. Nukritus virkštelei, lieka atvira žaizdelė, kuri užgyja per kelias dienas, o išimtiniais atvejais - per kelias savaites. Bambutė - virkštelės dalis. Perkirpus virkštelę, jos liekana užspaudžiama spaustuku. Jei iš gimdymo namų su kūdikėliu grįžote vos po poros dienų, naivu tikėtis, kad jos liekana bus jau nukritusi, o žaizda - užgijusi. Kada tai tiksliai įvyks, atsakyti sunku. Vieniems naujagimiams pakanka savaitės, o kitiems prireikia ir kelių savaičių. Virkštelės spaustukas būna tol, kol su juo nukrinta bambos liekana.

Tėveliai labai išsigąsta, nes jiems atrodo, kad jų atžalėlei gali skaudėti. Virkštelė neturi nervinio tinklo ir skausmo nei kerpant, nei džiūstant, nei ją vėliau prižiūrint vaikeliui neskauda. Paprastai virkštelės galas būna paliktas gana ilgas, nes iš pradžių ji užspaudžiama dviem instrumentais, vadinamais kocheriais, nuo mamos ir vaiko pusės, o per vidurį tėvelis paprašomas perkirpti virkštelę. Tuomet naujagimis sausinamas ir guldomas motinai ant nuogo kūno, ant krūtinės. Po to kai mažylis nusiramins, pailsės pas mamytę, sušils ir pats susiras krūtį ir sočiai užvalgys, galėsime pakviesti tėvelį sutvarkyti virkštelę. Geriausia jį uždėti 1-2 cm nuo bambos žiedo. Kuo ilgesnę paliekame virkštelės kultę, tuo ilgiau ji džiūsta.

Virkštelės liekanos nukritimo laikas priklauso nuo priežiūros. Bambą pirmąsias naujagimio gyvenimo savaites būtina valyti kasdien. Pagal naujausias PSO rekomendacijas, tam užtenka virinto vandens. Tiesiog kruopščiai nusiplaukite rankas, sudrėkinkite virintu vandeniu vatos diskelį ar gabalėlį vatos ir bambutę kruopščiai nuvalykite. Kol virkštelė džiūsta, aplink naujagimio bambą galite pastebėti skaidraus, lipnaus rausvo skysčio, paliekančio pėdsakus ant vaikelio drabužių ar sauskelnių.

Nukirpus virkštelę, likusiai jos dalis paprastai nukrenta per 3-14 dienų. Virkštelės bigė išdžiūna ir nukrenta per maždaug 10-15 dienų po gimimo. Kada tiksliai nukris virkštelė, pasakyti sudėtinga - tai labai individualu. Kartais ji nukrenta vos po kelių dienų, bet įprastai, teisingai prižiūrint, atsiskiria antrąją, o kartais ir trečiąją gyvenimo savaitę. Kuo virkštelė storesnė, tuo ilgiau ji gali laikytis. Kad pilnai užgytų pati bamba ir susiformuotų įprastas „mazgelis“ prireikia dar kelių dienų.

Naujagimio virkštelės liekanos priežiūra

Pagrindiniai bambutės priežiūros principai

Kad išvengtumėte antrinio kraujavimo ir bambos uždegimo, turėtumėte atkreipti dėmesį į tinkamą kūdikio bambutės priežiūrą. Kad virkštelės liekana nukristų greičiau ir nekiltų infekcijos pavojus, svarbiausia yra palaikyti ją švarią ir kuo sausesnę. Bambutės priežiūros etapas labai trumpas - apie 2 savaites, bet labai svarbus.

Švara

Gera higiena yra labai svarbi, kad nepatektų infekcija. Svarbu laikytis rankų higienos. Prieš valant nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu. Prieš valant virkštelę, visada itin švariai nusiplaukite rankas, pasiruoškite vandens dubenėlį ir vatos tamponėlių.

Sausumas

Labai svarbu, kad virkštelės liekana būtų sausa, todėl po kiekvieno valymo vandeniu ar maudymo būtina nusausinti, vandens likučius galima sugerti popieriumi. Taip pat svarbu leisti virkštelės bigei „kvėpuoti“, todėl reikia atlenkti sauskelnių kraštelį, kad ji nešustų po sauskelnėmis. Jei namuose ir lauke pakankamai šilta, geriau rengti marškinėliais ir sauskelnėmis, o ne sauskelnėmis ir smėlinuku (bodžiu), nes smėlinukas prisispaudžia prie kūno ir ir neleidžia orui gerai cirkuliuoti. Svarbu jos liekanos nepakišti po sauskelnėmis ir jokiais būdais nesugalvoti gyjančios bambos užklijuoti tvarsčiu. Sudarius šiltnamio efektą, bamba gali imti šusti, mat šiltoje ir drėgnoje aplinkoje itin greitai dauginasi bakterijos. Reikėtų stengtis bambą laikyti sausai.

Oro cirkuliacija

Svarbiausias dalykas - užtikrinti gerą oro cirkuliaciją. Leiskite „kvėpuoti“: Atlenkite sauskelnių viršutinį kraštą žemyn, kad jis neuždengtų virkštelės ir spaustuko.

Drabužiai

Rengti laisvai: Stenkitės nerengti kūdikio pernelyg aptemptais drabužėliais, kurie spaustų ar trintų virkštelės sritį.

Kaip valyti virkštelės liekaną?

Kol virkštelės liekana dar nenukritusi ir žaizda neužgijusi, kruopščiai laikykitės švaros. Pagal naujausias PSO rekomendacijas, tam užtenka virinto vandens. Valydami ją nebijokite - kūdikiui ji nesukelia jokio skausmo, nes bambos liekana susideda jau iš negyvų audinių.

Paprastai pakanka įsitikinti, kad sauskelnės nesiliestų su bamba. Kruopščiai nusiplaukite rankas. Patikrinkite, ar bamba šlapiuoja ar nešvari. Nešvarumus galima pašalinti virintu vandeniu, spiritu ar druskos tirpalu ir sausa kūdikių servetėle arba vatos tamponėliu. Atsargiai nušluostykite aplink bambą. Jei bamba turi išdžiūti, pakanka užtepti pudros arba nusausinti švaria, sausa šluoste. Būkite atsargūs, kad sauskelnės nesiliestų prie bambos.

Prieš valant virkštelę, visada itin švariai nusiplaukite rankas, pasiruoškite vandens dubenėlį ir vatos tamponėlių. Viena ranka prilaikykite virkštelės spaustuką, kita sudrėkintais vatos gabaliukais valykite nuo spaustuko žemyn link pilvo. Itin svarbu gerai išvalyti gyvą mažylio odelę prie virkštelės. Nebijokite kruopščiai valyti - virkštelė yra visiškai nejautri, todėl skausmo nesukelsite. Nepamirškite keisti vatos tamponėlių, o baigę valyti, gerai nusausinkite virkštelę.

Valymo žingsniai

  1. Pasiruošimas: Prieš liesdami virkštelę, visada kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu. Pasiruoškite vietą procedūrai ir viską turėkite po ranka. Jei planuojate maudyti, bambutę valykite po maudynių.
  2. Ko reikia? Jums reikės virinto ir iki kambario temperatūros atvėsinto vandens bei švarių vatos diskelių ar vatos pagaliukų (krapštukų). Jokių specialių priemonių naudoti nereikia.
  3. Valymas: Sudrėkinkite vatos diskelį ar pagaliuką virintame vandenyje (jis neturi varvėti). Pamerkite vatos gumulėlį į vandenį, nuspauskite, kad vata liktų drėgna, tačiau nuo jos nevarvėtų vanduo. Viena ranka švelniai prilaikykite spaustuką ar pačią virkštelės liekaną. Kita ranka švelniai, bet užtikrintai nuvalykite odą aplink virkštelės pagrindą - ten, kur ji jungiasi su pilvuku. Valykite sukamuoju judesiu aplink pagrindą, pašalindami bet kokias apnašas ar pridžiūvusį sekretą. Švelniais sukamaisiais judesiais nuvalykite nešvarumus (gali būti pūlių, kraujo) aplink bambos žiedą. Turite nuvalyti bambutės odą aplink žaizdelę, o ją pačią palikti gyti. Negalima krapštyti susidariusių šašiukų. Valykite viena kryptimi, susitepus vatai ją išmeskite, pakeiskite švaria. Kiekvienam valymo judesiui naudokite naują, švarų vatos diskelį ar pagaliuko pusę. Nebijokite švelniai pakelti virkštelės, kad gerai išvalytumėte odą po ja. Sudrėkintu ausų krapštuku lengviau pasieksite pačius bambutės žiedo kraštelius arčiausiai žaizdelės.
  4. Sausinimas: Po valymo vandeniu, būtinai labai gerai nusausinkite tą pačią sritį aplink virkštelės pagrindą švariu, sausu vatos diskeliu ar pagaliuku. Labai svarbu nepalikti drėgmės. Baigę bambutės tualetą, leiskite jai visiškai išdžiūti ir tik tada vaikelį aprenkite, saugodami, kad jos niekas nedirgintų.
Vaikų higienos priemonės

Ar kūdikiui skauda? Kodėl vanduo, o ne spiritas ar kiti dezinfekantai?

Valydami ją nebijokite - kūdikiui ji nesukelia jokio skausmo, nes bambos liekana susideda jau iš negyvų audinių. Nesijaudinkite, virkštelės liekanoje nėra nervų galūnėlių, todėl jos valymas kūdikiui nesukelia skausmo, nors jis gali šiek tiek suirzti dėl pačios procedūros.

Pagal naujausias rekomendacijas, sveiko, išnešioto naujagimio virkštelės priežiūrai paprastai pakanka paprasto vandens. Specialių dezinfekcinių priemonių (spirito, jodo, briliantinės žalumos) kasdien naudoti nerekomenduojama, nebent tai aiškiai nurodė gydytojas. Anksčiau buvo įprasta virkštelę valyti spiritu ar kitais antiseptikais. Tačiau tyrimai parodė, kad:

  • Rutininis antiseptikų naudojimas gali prailginti virkštelės džiūvimo ir nukritimo laiką.
  • Šalyse, kur higienos sąlygos geros, valymas vien vandeniu (arba tiesiog sausa priežiūra be jokio valymo, jei virkštelė švari) nepadidina infekcijų rizikos, palyginti su antiseptikų naudojimu.
  • Antiseptikai gali dirginti jautrią naujagimio odą.

Todėl dabar rekomenduojama paprasta priežiūra - švara ir sausumas, naudojant tik vandenį, nebent gydytojas dėl specifinių priežasčių nurodo kitaip. Vis dėlto, Lietuvoje vis dar nemažai gydytojų siūlo valyti bambą 75 laipsnių spiritu, kuris ir džiovina, ir dezinfekuoja. Mat kol bambutė dar nėra užgijusi, į ją nesunkiai gali patekti infekcija ir susiformuoti pūlinukas, o tada - prasidėti uždegimas.

Maudymas

Ilgą laiką akušerės ir gydytojai rekomenduodavo nemaudyti vaikelio, kol virkšelė nebūdavo nukritusi. Buvo manoma, kad virkštelė gali gauti bakterijų per vandenį. Tačiau dabar dauguma gydytojų laikosi kitokios nuomonės. Maudyti mažylį galima su visu spaustuku - žinoma, jokio vandens į pilvo ertmę nepribėgs… Bet atminkite - norint, kad virkštelės liekana greičiau nudžiūtų, nereikia naujagimio labai ilgai mirkyti. Po maudynių reikėtų bambutę dezinfekuoti ir išsausinti.

Svarbu priminti, kad visi naujagimiai trečiąją gyvenimo parą pradedami maudyti ir virkštelė visiškai netrukdo nuolatinėms maudynėms, tačiau būtina ją kruopščiai nusausinti po vonios procedūrų. Kai kurie medikai virkštelės gijimo metu rekomenduoja naujagimius maudyti „sausuoju“ būdu - šiltoje patalpoje apnuoginant po vieną kūno dalį ir ją nuplaunant išgręžta kempine, taip saugant bambos sritį nuo drėgmės. Tačiau dabar dauguma gydytojų laikosi kitokios nuomonės. Naujagimis pirmą kartą maudomas grįžus iš ligoninės tiek esant virkštelei, tiek jai nukritus.

Naujagimio maudynės

Ko vengti?

Kartais tėvams kyla klausimas, ar reikia virkštelės liekaną kaip nors sukinėti, kad ji greičiau nukristų? Pasirodo, specialiai įvykių skubinti nereikia. Tačiau ir bijoti nereikia - valant virkštelės liekaną tikrai galima pajudinti, pasukti į vieną ir į kitą pusę. Atsispirkite pagundai nukrapštyti virkštelę (net jeigu atrodo, kad ji vos laikosi). Jokiu būdu neturėtumėte to skubinti, nes kiekvienas prisilietimas prie bambos padidina infekcijos riziką. Labai svarbu: Niekada nebandykite virkštelės nuplėšti ar kaip nors „padėti“ jai nukristi, net jei atrodo, kad ji laikosi „ant siūlelio“. Leiskite jai nukristi pačiai natūraliai. Priešlaikinis nuplėšimas gali sukelti kraujavimą ar infekciją.

Kol bambos šašas nenukritęs, maudymui skirtas vandentiekio vanduo gali būti ir nevirintas. Maudykite taip, kad bamba nemirktų vandenyje. Pilti į vandenį kalio permanganato, naudoti jį bambutei tepti - gana pavojinga. Turima duomenų, kad manganas yra toksiškas. Be to, net ir nedidelės koncentracijos (šviesiai rausvas) kalio permanganato tirpalas odą sausina.

Kada sunerimti? Įspėjamieji ženklai

Net jei kruopščiai prižiūrėsite kūdikio bambą, kartais gali atsirasti komplikacijų. Todėl pasikonsultuokite su gydytoju šiais atvejais:

  • Jei bamba patinsta arba parausta, tai gali reikšti bambos išvaržą.
  • Jei aplink bambą matote kraują, tai rodo infekciją.
  • Jei bamba nemaloniai kvepia arba atsiranda pastebima sekrecija, gali būti, kad yra infekcija.
  • Jei pasireiškia karščiavimas kartu su bet kuriuo iš aukščiau išvardytų požymių, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Normalu, jei nuo virkštelės liekanos sklinda nestiprus kvapas. Jei nuo virkštelės sklinda ne itin malonus kvapas, tai normalu, tiesiog reikėtų dažniau ją pavalyti. Vis dėlto, jei kvapas itin intensyvus, atsirado pūlių, odelė aplink bambą patinusi, paraudusi, tapo skausminga, naujagimis ėmė karščiuoti, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Nors nežymus kvapas džiūstant virkštelei ar minimalus pakraujavimas jai nukritus yra normalu, yra požymių, rodančių galimą infekciją (omfalitą). Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

  • Stiprų paraudimą, patinimą ar karštį odoje aplink bambutės pagrindą (ne pačios virkštelės liekanos paraudimas džiūstant!).
  • Pūlingas, gelsvas ar žalsvas, nemalonaus kvapo išskyras iš po virkštelės pagrindo.
  • Kūdikis karščiuoja, yra neįprastai vangus, irzlus, blogai valgo.
  • Kraujavimą iš virkštelės pagrindo (ne tik kelis lašelius nukritus).

Gydytojas įvertins situaciją ir paskirs reikiamą gydymą (dažniausiai vietinio poveikio antibiotikų tepalą, retais atvejais - sisteminius antibiotikus). Pasitarkite su gydytoju, jei odelė aplink bambos žiedą patinsta ar parausta daugiau nei 5 mm. Taip pat būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją, jei kartu atsiranda karščiavimas ar kūdikis jaučiasi blogai, neįprastai (vangiai, mieguistai).

Tulžies pūslė - dažniausios jos patologijos, simptomai ir gydymo galimybės

Priežiūra virkštelei nukritus

Nukritus virkštelei rūpinimas mažylio bambtės priežiūra turi būti tęsiama. Dažnai bambos būna įdubusios į vidų, tad joje gali kauptis nešvarumų. Todėl maudydami kūdikį įsitikinkite, kad bamba yra kruopščiai išvalyta, o po maudynių būtinai ją kruopščiai nusausinkite. Bet kokia likusi drėgmė gali sukelti uždegimą.

Nukritus virkštelės liekanai, jos vietoje lieka nedidelė bambutės žaizdelė, kuri gali būti šiek tiek drėgna, su nedideliu šašeliu ar gelsvu sekretu. Ją reikia prižiūrėti panašiai kaip ir virkštelės liekaną:

  • Valykite 1-2 kartus per dieną virintu atvėsintu vandeniu ir vatos diskeliu/pagaliuku. Švelniai praplėskite bambutės kraštus, kad išvalytumėte vidų. Pirštais praplėskite bambos žaizdą ir šlapia vata išvalykite bei nusausinkite.
  • Gerai nusausinkite sausa vata.
  • Laikykite sausai ir švariai. Toliau atlenkite sauskelnių kraštą, kol žaizdelė visiškai sugis ir neliks jokio šašo (paprastai per kelias dienas ar savaitę). Lenkite sauskelnių kraštą, kol nenukris šašas ir nepasimatys graži bambytė.
  • Nelupinėkite šašo! Leiskite jam nukristi pačiam.

Kai žaizdelė visiškai sugyja, pasimato galutinė jūsų mažylio bambutės forma, kuri priklauso nuo genetikos, o ne nuo virkštelės priežiūros ar spaustuko padėties. Nepamirškite, kad, jai nukritus, bambą ir toliau reikia prižiūrėti kasdien valant, mat įprastai lieka nedidelė žaizdelė, kuria reikia rūpintis, kol sugis. Nukritus virkštelei, gali pasirodyti šiek tiek išskyrų. Tai normalus sekretas, kuris gali būti ir su kraujo priemaiša. Kartą per dieną ar dažniau valykite bambos žiedą virintu vandeniu ir vata, nepamirškite švariai nusiplauti rankų.

Kiti galimi klausimai

Maži vaikai mėgsta krapštyti savo bambą. Jei ji užgijusi, infekcijos įnešti neįmanoma.

Bambos išvarža - mažas guzelis ar iškilimas po kūdikio bamba. Išvarža diagnozuojama, kai dalis kūdikio žarnyno įstringa pilvo sienos angoje. Dažniausiai išvarža pastebima kūdikiui verkiant. Paprastai ji savaime išnyksta per pirmuosius 18 gyvenimo mėnesių. Kai po pilvo oda atsiranda riebalų sluoksnelis, bambutė tarytum įsitraukia į pilvą. Tačiau tai įvyksta po 2-3 metų. O kūdikio bambutė (panaši į rožės pumpurą) iškilusi virš pilvo paviršiaus. Jos nereikia painioti su išvarža. Toji apčiuopiama po oda kaip minkštas balionėlis. Jei yra išvarža, bambutė išsikiša žymiai aukščiau.

Jeigu bambutė gyja lėtai, gali susidaryti granuliacijos. Tačiau tai ne liga, ir viskas greitai praeis. Bambutės nereikia gydyti, o tiesiog laikyti švarią ir sausą, kad į ją nepatektų pavojingų bakterijų. Ant sausos bambutės užsideda šašas, paskui jis nukrinta. Šiuolaikiniai gydytojai pataria bambutės nebintuoti, kad ji visą laiką būtų sausa.

Omfalitas yra medicininė būklė, kuriai būdingas bambos kelmo, kuris yra po gimimo likusi virkštelės liekana, uždegimas. Ši būklė ypač reikšminga naujagimiams, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, jei ji nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Pagrindiniai omfalito simptomai yra paraudimas ir patinimas aplink bambos kelmą, išskyros, kurios gali turėti nemalonų kvapą, karščiavimas ir kūdikio dirglumas. Omfalitas diagnozuojamas atlikus klinikinį įvertinimą, kuris apima paciento anamnezės surinkimą ir fizinę apžiūrą. Omfalito gydymas paprastai apima antibiotikus infekcijai kovoti. Taip, negydomas omfalitas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis, nekrozinis fascitas ir bambos abscesai. Jei jūsų naujagimiui pakilusi temperatūra, atsiranda letargijos požymių, sunku kvėpuoti arba jis nuolat vemia, kreipkitės medicininės pagalbos.

tags: #naujagimio #bamba #didele