Priešlaikinis gimdymas reiškia, kad vaiko vystymasis prasidėjo nuo kito atskaitos taško ir ankstukui reikia daug daugiau pastangų, kad pasiektų tokį patį raidos etapą kaip ir išnešioti jo bendraamžiai.
Neišnešioto naujagimio raidą įvertinti padeda koreguotas amžius (skirtumas tarp tikrosios vaiko gimimo datos bei kada jis turėjo gimti).
Visgi, labai skiriasi ir pačių ankstukų raida vienas nuo kito, jeigu lyginsime vaiką, gimusį 24 - 25 savaitę su vaiku, gimusiu 34 - 37 savaitę.
Sveikas ankstukas fiziškai vystosi gana greitai - nors pirmąjį mėnesį svorio augimas būna gana lėtas, sulaukus 3-4 mėnesių pastebimas staigus augimas.
Pirmieji gyvenimo metai itin svarbūs - būtent šiuo laikotarpiu vaikelis turi geriausias galimybes atstatyti pažeistus, ligotus ar tinkamai neišsivysčiusius organus.
Tai gali būti masažai, žaidimai, individualios, gydytojų paskirtos, mankštos ar kūdikių gimnastika ir kita.
Nepamirškite - ankstukai itin trapūs ir jautrūs aplinkos dirgikliams, be to, net ir tokio paties amžiaus ankstukų būklės gali būti labai skirtingos.
Šiame puslapyje susipažinsite su fizinės raidos svarba ankstyvoje diagnostikoje ir reabilitacijoje.
Taip pat sužinosite apie stebėjimo programas ir specialistų vaidmenį.
Trumpai tariant, ši informacija ypač reikalinga anksčiau laiko gimusiems naujagimiams.
„Grįžus namo prasidėjo naujas etapas, nerimavau, ar gebėsiu pasirūpinti mažyle, ar nesirgs, kaip vystysis, kaip vyresnėlė priims sesę ir daug kitų klausimų.
Donatai buvo diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, o mes darėme viską, kad greičiau sustiprėtų, pasivytų bendraamžius: lankėmės pagalbos centruose, poliklinikoje.
Kineziterapija bei kiti ankstyvosios reabilitacijos užsiėmimai padėjo mums.
Metų laiko Donata svėrė 7 kg, o jos raida praktiškai pasivijo bendraamžius.
Iš kraujosruvų susiformavo cista ir užsitraukus momenėliui nebežinome, koks tolesnis jos likimas, bet džiaugiamės, kad iki šiol nejaučiame jokių negalavimų.
Raidos specialistai vis primindavo, kad nors mus viskas labai neblogai klostosi, bet kalba tikrai vėluos.
Nepaisant to, dvejų metų jau kalbėjo visais sakiniais, o per trejų metų gimtadienį ištarė ir raidę „r“.
Sveikam neišnešiotukui būdingas greitas fizinio vystymosi tempas.
Mažiausias svorio augimas pastebimas pirmąjį mėnesį, didžiausias - 3-4 mėnesį.
Neišnešiotukų ūgis per pirmuosius metus padidėja 27-38 cm; 2-aisiais metais - 2-3 cm kas mėnesį.
Vaiko galvytės apimtis per pirmąjį pusmetį kas mėnesį padidėja 1-4 cm, per kitą pusmetį 0,5-1 cm.
Kiekvieną ankstuką specialistai turi apžiūrėti apie 3 mėn.
Įprastai kūdikiai stebimi diagnostikos centruose, esančiuose didžiuosiuose miestuose.
Vertinant raidą, ankstuko mėnesiai skaičiuojami pagal koreguotą amžių: pvz.: jei kūdikio biologinis (skaičiuojant nuo gimimo dienos) amžius yra 8 mėnesiai, bet jis gimė 32 sav. (normalus nėštumas trunka 40 savaičių), jo raidą reikėtų vertinti kaip 6 mėn.
Pirmasis vizitas į raidos centrą turėtų būti sulaukus trijų mėnesių (koreguoto amžiaus).
Jei mažylio raida beveik atitinka normas, puiku - mama mokoma, kaip toliau mažylį lavinti, su juo žaisti ir pasiūloma atvykti dar po trijų mėnesių tolesniems vertinimams.
Svarbu, kad tėveliai suprastų, jog ir sveiko, ir raidos sutrikimo požymių turinčio mažylio raidą reikia stimuliuoti, t. y. mokyti vaiką ropoti, šliaužti, sėdėti, eiti, kalbėti ir kt.
Tėvai gali ir turi dalyvauti patys.
Raidos sutrikimas gali būti susijęs su liga, bet gali būti susijęs tiesiog su lėtesne smegenų branda.
Tais atvejais, kai raidos sutrikimas susijęs su liga, gali būti skiriami vaistai: pvz., esant epilepsijai, skiriami vaistai nuo traukulių, esant spastinėms cerebrinio paralyžiaus formoms - vaistai, mažinantys spastiškumą ir t. t.
Vaikų neurologas - gydytojas, kuris vertina tėvų skundus, nėštumo ir gimdymo aplinkybes, giminės ligas, vertina neurologinę kūdikio būklę, psichomotorinę raidą, nustato raidos sutrikimo priežastis, diagnozę.
Logopedas rūpinasi kalbos raida, padeda gydyti valgymo sutrikimus.
Per apžiūrą pirmiausia atkreipiamas dėmesys į vaiko kūno ir judesių simetriją.
Iki dvejų metų mažyliai „neturi“ kairės ar dešinės rankos ar kojos, jų abiejų judesiai turi būti vienodi.
Dešiniarankis ar kairiarankis formuojasi trečiaisiais gyvenimo metais.
Toliau vertinamas akių kontaktas, kaip mažylis stebi žmogų, kaip reaguoja į judantį daiktą, ar seka jį akimis.
Tikrinama klausa - ar girdi?
Atliekant apžiūrą apklausiami tėvai apie vaikučio elgesį namuose, be to, patys neretai turi nerimą keliančių klausimų.
Pasak vaikų neurologės, pasitaiko, kai ankstukų mamos skubina laiką.
Pavyzdžiui, jaudinasi, kad prieš aštuonis mėnesius gimęs vaikutis dar nesėdi pats: „Kai paklausi, koks koreguotas vaiko amžius, paaiškėja, kad penki mėnesiai.
Kur jūs matėte, kad tokio amžiaus kūdikis sėdėtų?“ - retoriškai klausia A. Prasauskienė.
Gydytoja įspėja: jei įtariama, kad vaikučio raida vėluoja, pirmiausia būtina patikrinti klausą ir regą.
Neretai pasitaiko, jog priežastis - būtent šie sutrikimai.
Juk pirmųjų žodžių neįmanoma išmokti negirdint.
Mažylio kalba pradeda vystytis pirmaisiais metais.
Klausa formuojasi iki trejų su puse metų.
Jeigu iki šio amžiaus vaikas negirdės kalbos, niekada jos neišmoks.
Procesas negrįžtamas.
Tiesiog smegenyse nesusiformuoja nerviniai tinklai, atsakingi už kalbos suvokimą.
Vėliausia, kada tikslinga vaikui į ausytes įdėti klausos aparatą, yra dveji su puse metų.
Tas pats pasakytina ir apie regą.
Jei mažylis tik gimęs dėl kažkokių priežasčių nemato (katarakta ar kt.), smegenyse nesusiformuoja regimojo impulso suvokimo tinklai.
Tik regos sutrikimai turi būti pastebėti žymiai anksčiau - pirmąjį gyvenimo mėnesį.
Taip yra dėl to, kad už regėjimą atsakingos tam tikros smegenų sistemos, negavusios stimulų, nustoja formuotis ypač anksti.
Ir visai nesvarbu, kad vėliau, pvz., po kelių mėnesių pašalinus kataraktą, akis bus sveika.
Vaikas vis tiek jau nematys.
Apžiūros metu gydytojai siekia kuo anksčiau nustatyti įvairius galimus negalavimus.
Vienas jų (tiesa, nustatomas ne taip dažnai) - cerebrinis paralyžius.
Patikimai diagnozuojamas jau pirmąjį gyvenimo pusmetį.
Pakanka dviejų tyrimų: stebint įvertinami bendrieji spontaniniai mažylio judesiai ir atliekamas bendrasis magnetinis rezonansas.
Stebėjimus vykdo specialistas, turintis „jautrią akį“, kitaip sakant, žinantis, ką reikia įžvelgti ir gebantis įvertinti.
Vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, reikalingas kompleksinis gydymas.
Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Tiesa, jis nepagydomas, tačiau sunkumo laipsnis keičiasi, jei vaikas yra gydomas ir reabilituojamas.
Ilgiau nei 6 mėn. - Tvirtai nesėdi 9 mėn.
Ką daryti pastebėjus šiuos ar kitus požymius?
Pirmiausia savo nerimu pasidalyti su šeimos gydytoju, toliau - pas raidos specialistus.
Siekiant įrodyti, kokia svarbi yra ankstyva diagnostika ir neatidėliotinas ydų šalinimas, daryti bandymai su gyvūnais.
2-4 gyvenimo savaitę kačiukui buvo sugipsuota sveika koja.
Vėliau, nuėmus gipsą (nors koja buvo sveika prieš tai ir po to), katinas negalėjo vaikščioti, nes nesusiformavo pusiausvyros mechanizmai.
Jie „užsnūdo“ dėl to, kad smegenys laiku negavo informacijos iš visų keturių galūnių.
Gamta taip surikiavusi, jog kiekvienas įgūdis turi savo laiką.
Gydytojai juos vadina „atviri langai“.
Jei laiką praleisime, langas užsidarys.
Smegenyse nuo pat gimimo gaminasi daug neuronų.
Ryšiai tarp jų susiformuoja tada, kai yra stimuliacija iš išorės.
Kitaip atsakingi neuronai neaktyvinami sunyksta.
Tarytum dirbtų skrupulingas skulptorius, paliekantis tik tai, ko žmogui reikia ir kuo jis naudojasi.
Beje, yra žinoma, kad iki šešerių metų susiformuoja žmogaus eisena.
Dar ne taip seniai buvo manoma, kad už vaiko sveikatą atsakingi tik gydytojai.
Netiesa.
Pirmiausia - tėvai.
Gydytojas gali diagnozuoti ligą, skirti gydymą, vaistus.
Tačiau priežiūra yra tėvų rankose.
Ypač pasakytina apie raidos sutrikimų šalinimą.
Juk gydytojas nemokys vaiko pakelti šaukštą, susišukuoti, užsirišti batukus.
Nepamirškime, kad ir pirmuosius žodžius mažylį turi išmokyti ne žmonės iš šalies, o mama.
Australijoje vykdyta programa, kur buvo stebima, kiek namuose suteikiama pagalba gali būti efektyvi.
Pasirinkti mažyliai - nuo 6 mėn. amžiaus su diagnozuotu cerebriniu paralyžiumi.
Vienai daliai vaikų pagalba pagal numatytą planą buvo teikiama raidos centre, kitai - namuose teikė specialistų mokyti tėvai.
Centre su kiekvienu mažyliu per mėnesį buvo dirbama po 14 valandų, namuose vidutiniškai - po 26 valandas.
Pastarųjų rezultatai džiugino labiau.
Kai tėvai žino ir jaučia, kad gali padėti vaikui, tai daro iš širdies - negailėdami jėgų ir laiko.
Ir tai visada naudinga mažyliui.
Tačiau būtina įspėti apie kraštutinumą, kai mamos stengiasi viską padaryti už vaiką: maitina šaukšteliu, aprengia, nurengia, sutvarko žaislus ir t. t. iki paauglystės.
Tai žalinga.
Būtina leisti vaikui pačiam bandyti, galbūt klysti, tačiau vėl ir vėl bandyti.
Tik taip lavėja visos organizmo sistemos.
Gydytoja Audronė Prasauskienė sako, kad medicinoje yra toks terminas ,,išmoktas bejėgiškumas“ - tai pasakytina apie itin uolių mamų mažylius.
Jei vaikutis gimė su kokia nors rizika ar problema, mama jį saugo tarytum stiklinį kiaušinį.
Blogiausia, kad toks vaikas pripranta ir pats nesistengia.
Ankstyvajame amžiuje lengviausia pražiūrėti vaiko hiperaktyvumą.
Juk ir tėvai neatkreipia dėmesio - vaikas judrus, vadinamas ,,gyvuoju sidabru“, kas čia bloga?
Tik vėliau, dažniausiai mokykloje, ima aiškėti, kad atžala negali susikaupti, sutelkti dėmesio.
Tačiau ir tada tėvai nesureikšmina, juk ankstukui visada stengiamasi daugiau padėti, daugiau toleruoti.
Hiperaktyvumas - nelengvas išbandymas ir pačiam mažyliui, todėl reikėtų jį diagnozuoti anksčiau bei gydyti.
Pirmieji ženklai: jei mažylis būdamas metų dvejų negali ilgiau sutelkti dėmesio prie vieno žaidimo.
Pradeda žaisti ir staiga viską metęs bėga prie kito, prie trečio.
Beje, to negalima painioti su tvarkos nebuvimu.
Jei mažylis nemokomas padėti žaislų į vietą, tai jis to ir nedarys (galbūt visada tvarko mama ar auklė).
Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybes, kai vaikas, pavyzdžiui, pasodinamas valgyti.
Tada prasideda: vienas šaukštas į burną, du nusisukimai į langą, šaukštas į burną, o jis lipa iš kėdės, muistosi, nes jam jau nuobodu…
Stebėkite, kaip vaikas susitelkia bet kuriai jį dominančiai veiklai.
Ar gali ramiai žaisti su konstruktoriumi, stebėti gyvūnus, vartyti knygą, domėtis tėvų veikla namuose ir pan.
O kaip su televizoriumi?
Juk stebuklingoji dėžutė nesunkiai pritraukia net pačių didžiausių nenuoramų dėmesį.
Pasak specialistės, jei dėmesio sutrikimas yra gilus, gali būti, kad vaikas nesugebės žiūrėti ir filmo: „Mano įsitikinimu, kompiuteriai ir televizorius pirmuosius dvejus trejus gyvenimo metus neturėtų būti šalia vaiko.
Esu turėjusi pacientą, kuris pirmuosius žodžius tarė anglų kalba.
Tėvai sunerimo, kodėl nešneka lietuviškai.
Pasirodo, mažylis laisvalaikį leisdavo su planšete.
Kai tėvų paklausėme, ar skaito knygutes, šie atsakė, kad vaikui tai neįdomu.
Kaip taip gali būti?
Mažam vaikui neįdomu sėdėti ant mamos kelių, prisiglausti prie jos ir vartyti knygą…
- tėvų abejingumas stebina.
Jei buvimas šalia tėvų ir veikla su tėvais tikrai neįdomi mažam vaikui, tada turėtume jam įtarti sunkią protinę negalią,“ - argumentuoja A.
Ankstuko tėvai turi suprasti, kad augina kitokį vaiką, ir jo vaikystė bus kitokia.
Mažyliui reikės daugiau dėmesio, supratimo, pagalbos, daugiau galimybių mokytis ir pažinti.
Esant raidos sutrikimams vaikutį turėtų supti praturtinta aplinka.
4 m.
Neišnešiotais naujagimiais vadinami gerokai anksčiau numatyto termino - iki 37 nėštumo savaitės, gimę kūdikiai.
Dar neišnešiotukai skirstomi pagal jų kūno masę gimus.
Tarp didesnių neišnešiotukų būna tokių, kurie yra pajėgūs žįsti vos gimę, o mažesniems tenka šiltai apsaugotiems pagyventi inkubatoriuje.
Jeigu kūdikis gimsta labai mažas, jam gali tekti pasilikti ligoninėje mėnesį ar ilgiau.
Iš pradžių jis tikriausiai bus maitinamas per zondą - lankstų elastingą vamzdelį, įvestą pro nosį į skrandį ar net dar toliau - į žarnyną.
Dar negimęs kūdikis jau treniruojasi gyventi po gimimo.
Septynioliktą gestacijos savaitę pasireiškia pirmieji rijimo judesiai.
Žindimo refleksas atsiranda 24 gestacinio amžiaus savaitę - nuo tada echoskopuotojai gali gimdos gyventoją „pagauti“ čiulpiant savo nykštį.
Tačiau tik tarp 30 ir 32 savaičių rijimas ir žindimas susiderina su kvėpavimu.
Gerokai anksčiau gimusių kūdikių medžiagų apykaita santykinai labiau orientuota į kūno augimą, o ne į jo energingą veiklą.
Todėl neišnešioto naujagimio mamos piene yra daugiau baltymų negu išnešioto kūdikio motinos piene.
Labai mažiems neišnešiotukams, gimusiems daugiau kaip du mėnesius prieš numatytą terminą, motinos pieną gali reikėti papildyti baltymais, vitaminais ir mineralais.
Idealus papildas yra paruošiamas iš moterų - donorių pieno, atskiriant grietinės ir baltymų frakcijas ir sumažinant laktozės koncentraciją.
Dažniausiai tam naudojamas riebesnis „galinis“ pienas.
Neišnešioto naujagimio kaulų demineralizacijos (minkštėjimo) profilaktikai papildomai skiriama kalcio ir fosforo.
Rekomenduojamos profilaktinės 400 veikimo vienetų D vitamino normos paprastai pakanka žindomiems mažo gimimo svorio naujagimiams saulėtuoju metų laiku, jeigu mama kasdien pabūna lauke.
Alternatyva savos motinos pieno „pastiprinimui“ iš donorinio pieno pagamintais papildais (jei neturima) yra specialūs fabrikiniai preparatai.
Jie papildo motinos pieną baltymais, kalciu, fosforu ir vitaminais.
Neišnešiotų naujagimių imuninė sistema dar labai nesubrendusi.
Neišnešiotukų motinų priešpienis turi net didesnį apsaugos nuo infekcijų potencialą negu laiku pagimdžiusių motinų priešpienis.
Vidutinės imunoglobulino A, lizocimo ir laktoferino koncentracijos yra gerokai didesnės negu laiku gimdžiusių motinų priešpienyje.
Geriausiai nuo infekcijos saugo šviežias mamos pienas.
Jeigu kūdikis dar negali žįsti ir turi būti maitinamas per zondą, bet koks jo motinos pieno kiekis (nors ir gautas kartu su donoriniu pienu ar mišiniu) jam bus labai naudingas.
Mamai vertėtų pradėti reguliariai ištraukti savo pieną kaip įmanoma anksčiau.
Labai mažiems neišnešiotukams, kurie dar maitinami per į skrandį ar žarnyną nuleistą zondą, tuo pačiu būdu sumaitinamas ir rankomis ar pientraukiu ištrauktas motinos pienas.
Susireguliavus rijimo ir kvėpavimo judesių koordinacijai, pamažu, pradedant nuo vieno lašelio, maistas jau duodamas ir per burną.
Tai galima padaryti pipete arba mažu švirkštu.
Dar pasitaiko, jog neišnešiotukų palatose paskatinti kūdikių norą žįsti naudojami čiulptukai - tuštukai ir buteliukai su čiulptukais.
Tačiau tai nėra geriausi būdai pratinti kūdikį žįsti.
Ir neišnešiotą naujagimį išmokyti žįsti galima (ir geriau) visai be čiulptukų ir buteliukų.
Patikrinti, ar neišnešiotukas jau subrendo jo pratinimui žįsti, daug labiau negu čiulptukas tinka vienas mamos pirštų.
Pasirenkamas tas, kuris labiausiai atitinka kūdikio burnos dydį.
Pirštas labiau negu čiulptukas savo forma atitinka kūdikio burnoje ištįstančią apžiotą krūties dalį.
Kai jau glaudžiamas prie krūties naujagimis ar didesnis kūdikis nenoriai ar labai vangiai žinda, ypač jeigu krūtyje pieno dar yra mažai, rekomenduojama pasinaudoti specialiu prietaisu - žindymo papildikliu (dar vadinamu papildoma maitinimo sistema).
Šio būdo esmė tokia, jog krūtį apžiojusiam kūdikiui pienas (ištrauktas mamos ar donorinis) arba mišinys tiekiamas į burną šalia spenelio įvestu elastingu vamzdeliu iš rezervuaro, pakabinto ant mamos kaklo ar laikomo rankoje.
Taip kūdikis gauna maisto ir būdamas prie krūties skatina gausesnę pieno gamybą joje.
Tą patį prietaisą galima panaudoti maitinant visai atsisakantį glaustis prie krūties ar laikinai negalintį jos žįsti kūdikį.
Tada papildiklio vamzdelis įvedamas į kūdikio burną kartu su mamos pirštu (taip pat pritvirtintas, kad neslankiotų).
Mokytis ir treniruotis žįsti krūtį neišnešiotukas galėtų pradėti jau tada, kai jis dar negali saugiai ryti, t.y. kai dar nesuderinta žindimo, rijimo ir kvėpavimo koordinacija.
Todėl geriau tokiems kūdikiams leisti žįsti „ištuštintą“ krūtį zondinio maitinimo laikotarpiu.
Mokant kūdikį priglusti prie krūties ir žįsti ją reikia kantrybės ir atkaklumo.
Pradžioje kūdikis gal tik palies lūpomis ir palaižys spenelį.
Tai bus mokymosi patirtis abiem.
Švelniai įdėkite spenelį į kūdikio burną, tačiau neprievartaukite, jeigu kūdikis šįkart dar jo nežįs.
Gal kitą kartą pavyks geriau.
Neišnešiotas kūdikis nėra labai stiprus ir geba kaskart žįsti ne ilgiau kaip po kelias sekundes.
Paspartinti pieno tekėjimą į kūdikio burną galima pamasažuojant krūtį ranka link spenelio.
Dar labai nesubrendusiems neišnešiotukams reikalinga nuolatinė šilta aplinka.
Tai dažniausiai nurodoma jų laikymo inkubatoriuje priežastis.
Tačiau kiekvienas neišnešiotukas taip pat yra žmogus, kuriam nejudri vienatvė yra didelė kančia, provokuojanti instinktyvų prapulties (kad yra paliktas) suvokimą ir refleksišką streso hormonų gausų išsiskyrimą.
„Laukinių“ genčių moterys naujagimius ir kūdikius nuolat visur nešiojasi su savimi - ant rankų bei paguldytus arba pasodintus į pasirištas juostas.
Tarsi kengūros, savo jauniklius nešiojančios sterblėje ant pilvo.
Mama „kengūra“ laiko vaikelį plikutį paguldytą ant savo nuogos krūtinės (oda - prie odos), kūneliu vertikaliai tarp krūtų, o galvelė būna šonu (ausimi) prigludusi toje vietoje, kur kūdikis geriausiai girdi savo gimdytojos širdies plakimą.
Vaiko kūnelis jaukiai slepiasi po mamos marškiniais ir (jei to nepakanka) po lengva juos abu kartu (vaiką ir mamą) dengiančia antklode (kai gulite) ar dar sluoksniu kitu šiltesnių mamos drabužių (kai vaikštote).
Nuolat mamos glaudžiamas vaikelis jaučiasi saugus, dingsta baimė.
Pieno kvapas sužadina praalkusio kūdikio refleksą ieškoti greta esančio spenelio ir optimaliai skatina kūdikio aktyvumą prie krūties.
Visada, ir ligoninėje, ir vėliau, jau namie, kiek tik įmanoma lieskite, glostykite savo kūdikį ir jį kalbinkite.
Mažas žmogutis tada jaučiasi saugus ir laimingas.
Žindančios mamos įprastai savo kūdikius liečia dažniau negu tai daro mišinukais maitinančių mažylių mamos.
Ir taip yra ne todėl, kad iš buteliuko maitinančios mamos visai nenorėtų paglostyti savo vaikų.
Tačiau tuomet, kai žindomas kūdikis yra tinkamai priglaudžiamas prie krūtinės, jo mama jau nebesuvaldomai instinktyviai siekia paglostyti vaikelį dar ir dar.
Maždaug vienas iš dešimties kūdikių gimsta neišnešiotas1 - kiekvienais metais visame pasaulyje gimsta 15 milijonų neišnešiotų kūdikių.
Gimę neišnešioti, vaikai praleidžia šį labai svarbų augimo ir vystymosi gimdoje etapą.
Tokiems kūdikiams kyla didesnė sveikatos komplikacijų rizika tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
Pats geriausias mitybos pasirinkimas neišnešiotiems kūdikiams - motinos pienas.
Tačiau daliai neišnešiotų kūdikių tik motinos pieno nepakanka, kad užtikrintų padidėjusius jų mitybos reikalavimus, nes šie daug didesni nei išnešiotų kūdikių.
Mityba labai svariai prisideda prie neišnešiotų kūdikių imuninės sistemos vystymosi.
70- 80 proc.(4) imuninės sistemos ląstelių yra virškinamajame trakte.
Tad palaikyti sveiką, subalansuotą virškinamojo trakto mikrobiotą yra gyvybiškai svarbu pirmosiomis gyvenimo savaitėmis ir mėnesiais.
Neišnešiotų kūdikių infekcijų rizika yra didesnė lyginant su išnešiotaisiais.
„Nutricia“ turi daugiau kaip 50 metų neišnešiotų kūdikių mitybos patirtį.
Savo inovacijoms kaip auksinį standartą naudojame motinos pieną ir didžiuojamės savo žengtais svarbiais žingsniais, kurie mums padėjo išsiaiškinti motinos pieno sudėtimą ir naudą.
Mūsų novatoriški tyrimai, kuriuose dalyvauja tiek mamos su neišnešiotais kūdikiais, tiek mamos su laiku gimusiais kūdikiais, taip pat padėjo mums geriau suprasti, kokių maistinių medžiagų yra motinos piene ir koks jų vaidmuo.
Po 50 metų motinos pieno tyrimų dar tik pradedame suprasti, koks unikalus ir sudėtingas yra motinos pienas.
Jūsų naujagimis gimė per anksti ir šiuo metu yra intensyviosios terapijos skyriuje?
Daugelis mamų (o ir tėčių), susilaukusių neišnešiotų kūdikių, jaučiasi pasimetę, sutrikę, kažką ne taip padarę, neretai kaltina save.
Tačiau viskas, ką geriausio šiuo metu galite padaryti dėl savo neišnešioto naujagimio, - bandyti su juo užmegzti ryšį ir iš visų jėgų bandyti susidoroti su stresu.
Mamos, pagal galimybes - ir tėčio buvimas naujagimių skyriuje - gyvybiškai svarbi naujagimio gyvenimo dalis.
Tėvai, bendraudami su mažyliu, ima labiau pasitikėti savo jėgomis, geriau pasirengia jo auginimui.
Neišnešioti naujagimiai taip pat rodo tam tikrus ženklus padėdami suprasti, ko jiems tuo metu iš tikrųjų reikia, todėl po truputį užmezgamas artimas ryšys.
Vienas opiausių aspektų, su kuriuo susiduria daugelis per anksti gimusių kūdikių mamų, - tai izoliacija.
Susilaukus neišnešioto kūdikio jausti visą jausmų paletę - visiškai normalu.
Mamas apima nusivylimo jausmas, stiprus liūdesys, nervingumas, kaltės jausmas, pyktis, beviltiškumas.
Vieną dieną galite vertinti situaciją turėdamos vilties, kad greitai viskas išsispręs, o kitą - nebematyti jokių prošvaisčių.
pažinus savo jausmus ir emocijas daug lengviau pakelti naštą.
Jei laikysite visa tai viduje, jausitės dar vienišesnės.
Visas negandas lengviau ištversite veikdami kaip komanda, o ne kiekvienas atskirai.
Jūsų antroji pusė - jūsų tvirtybė ir atrama.
Tai žmogus, su kuriuo galite bendrauti visiškai atvirai, be jokių užuolankų.
jei partneris nerodo emocijų, neatskleidžia jausmų, būkite supratinga.
Nesidrovėkite ir savo jausmais bei baimėmis pasidalykite su socialiniais darbuotojais, psichologais, naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojais bei kitais specialistais.
Jie kasdien susiduria su analogiškomis situacijos, geba suprasti, ką išgyvenate, geba pateikti konstruktyvių patarimų, kaip padėti sau.
Raskite būdų pabendrauti su kitų neišnešiotų kūdikių mamomis - tai dar vienas efektyvių pagalbos sau būdų.
Tik tą patį išgyvenusios mamos 100 proc. supras, ką patiriate, pasidalys patarimais, patirtimi ir kt.
Visą parą budint prie naujagimio lovelės gali pasireikšti ne tik stiprus fizinis, bet ir emocinis nuovargis, todėl pertraukos - būtinos.
Taigi bent porą valandų ištrūkite iš ligoninės ir nesijauskite dėl to kalta.
Net ir po poros valandų, praleistų ne palatoje, jausitės pailsėjusi, žvalesnė ir geriau pasirengusi įveikti artimiausiomis dienomis laukiančius iššūkius.
Neišnešiotų kūdikių maitinimas pienu
Grįžus namo iš ligoninės su neišnešiotu mažyliu, kyla daug klausimų, ypatingai susijusių su maitinimu.
Nesvarbu, ar žindote, ar maitinate savo kūdikį nutrauktu pienu ar mišiniu - tikimės, kad šios rekomendacijos padės jums grįžus į namus.
Neišnešioti mažyliai turėtų valgyti bent kas tris valandas.
Mažylių skrandžiai yra nedideli, vadinasi kad augtų svoris, jie turi valgyti dažnai ir po nedaug.
Stebėkite savo kūdikį ir atpažinkite jo alkio ženklus.
Neišnešioti naujagimiai ne visada verkia būdami alkani, tačiau pradeda muistytis, darosi neramūs praėjus 2-3 valandom nuo paskutinio maitinimo.
Atraskite jūsų mažyliui tinkamiausią valgymo grafiką.
Dauguma neišnešiotukų valgo kas 2,5-4 val.
Jei mažyliui sunkiai auga svoris, gydytojai gali rekomenduoti žadinti mažylį, jei nuo paskutinio maitinimo praėjo daugiau kaip 4-5 val.
Jūsų kūdikis valgys tokiu tempu, kuris yra jam tinkamiausias.
Neišnešiotiems mažyliams dažnai būna šiek tiek sunkiau suderinti kvėpavimą ir rijim1, todėl maitinimas būna lėtesnis ir užtrunka ilgiau.
Neskubėkite.
Per greitai maitinimas neišnešiotas mažylis gali daugiau atpylinėti arba gali iš vis sumažėti poreikis valgyti.
Taip pat neišnešiotų mažylių virškinimo sistema yra ne tokia subrendus, kaip išnešiotų kūdikių, todėl jie dažniau susiduria su virškinimo problemomis.
Jeigu įmanoma, maitinkite mažyli savo pienu.
Jei renkatės mišinuką - pasistenkite visada duoti tą patį, kad kūdikio organizmas prie jo priprastų.
Išmokite pastebėti, kada jūsų kūdikis pasisotina.
Ženklai, kurie gali rodyti, kad mažylis jau sotus: sučiauptos lūpos, sukimasis nuo krūties ar buteliuko, užsnūdimas ir viso kūno atsipalaidavimas.
Kūdikių maisto poreikis skaičiuojamas apie 180-200 ml kilogramui kūno svorio per parą, t.y. maždaug penktadalis kūdikio kūno svorio.
Vadinasi jei jūsų mažylis sveria 5 kilogramus, jis per parą turėtų suvalgyti apie 1 l mamos pieno ar mišinio.
Paprasčiausias būdas žinoti, ar kūdikis gauna pakankamai maisto - stebėti kaip jis šlapinasi.
Per parą turėtumėte pakeisti bent 6-8 pilnas sauskelnes.
Taip pat svarbus yra kūdikio svorio prieaugis.
Atminkite, kad kūdikių svoris auga šuoliais, jei vieną savaitę gali beveik nieko nepriaugti, tai kitą savaitę gali ūgtelėti kelis šimtus gramų.
Būtent dėl to kūdikių svorio prieaugį geriausia vertinti kas 2-4 savaites (esant stabiliam svorio augimui - kas mėnesį), taip pat stebėti svorio prieaugį pagal augimo diagramas (ypač pritaikytas neišnešiotiems kūdikiams).
Per mėnesį mažyliai turėtų priaugti bent 400-500 g ir daugiau.
Sulaukus 4-6 mėnesių koreguoto amžiaus svorio augimas sulėtėja.
Dėmesio: jei jūsų mažylio išmatos pasidarė labai vandeningos, pastebėjote jose kraujo priemaišų, jei kūdikis pradėjo vemti, pasidarė vangus, atsisako valgyti - nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar priėmimo skyrių.
Valgymas kūdikiams yra sunkus darbas, ypatingai neišnešiotiems, todėl gana dažnai valgydami jie užsnūsta.
Štai keletas dalykų, ką galėtumėte padaryti, kad jūsų kūdikis ir toliau galėtų tęsti maitinimą:
- Atrūginkite
- Pakeiskite maitinimo pozą
- Kalbėkitės su savo mažyliu arba dainuokite jam linksmas dainas
- Užlašinkite šiek tiek pieno ant lūpų
- Švelniai pajudinkite burnoje esančią krūtį ar buteliuką
Maitinkite ramesnėje aplinkoje.
Kai aplink visko vyksta labai daug, mažylis gali tiesiog atsiriboti nuo veiksmo užmerkdamas akis ir užsnūsdamas.
Maitinkite ramioje vietoje ir įsitikinkite, kad šviesos nėra per ryškios (tačiau nemaitinkite ir prietemoje).
Neišnešiotų kūdikių primaitinimas kietu maistu
Neišnešiotų kūdikių mitybiniai poreikiai skiriasi nuo išnešiotų kūdikių.
Todėl ir papildomas primaitinimas jiems reikalingas gali būti šiek tiek anksčiau, nei išnešiotiems.
Pagalvoti apie neišnešiotų kūdikių primaitinimą galima pradėti sulaukus 3-4 mėnesių koreguoto amžiaus.
Tikslus primaitinimo laikas priklauso nuo to, kelių savaičių gestacinio amžiaus mažylis gimė.
Pvz. Gimęs 23 sav mažylis pasiruošęs primaitinimui gali būti sulaukęs 7 mėnesių chronologinio amžiaus, tuo tarpu gimęs 36 sav - gali būti pasiruošęs jau 5 mėnesių amžiaus.
Pasiruošimo primaitinimui ženklai:
- Gali prilaikomas sėdėti jums ant kelių, kėdutėje ar maitinimo kėdutėje;
- išlaiko galvą stabilioje pozicijoje;
- kišasi žaislus ar rankas į burną;
- lenkiasi link šaukšto ar siūlomo maisto, jam priartėjus - išsižioja.
Primaitinimą pradėkite tada, kai mažylis yra laimingas ir patenkintas, pasirinkite laiką po pokaičio miego.
Pradžioje papildomą maistą siūlykite po maitinimo krūtimi ar buteliuku - sotus mažylis mieliau tyrinės naują maistą.
Jau ir Lietuvoje vis labiau populiarėja kūdikių primaitinimas kieto maisto gabaliukais nuo pat primaitinimo pradžios.
Toks primaitinimas vadinamas kūdikio vadovaujamu primaitinimu.
Jis pradedamas tada, kai kūdikis jau yra pilnai tam pasiruošęs - t.y. gali paremtas ar prilaikomas išsėdėti tiesiai maitinimo kėdutėje ar tėvams ant kelių, yra išnykęs liežuvio išstūmimo refleksas ir kūdikis sugeba sugriebti daiktus delnu ir kišasi juos į burną.
Išnešioti kūdikiai tam būna pasirengę sulaukę maždaug 6-7 mėnesių amžiaus.
Šis primaitinimo metodas gali tikti ir neišnešiotiems naujagimiams, pradedant primaitinimą pagal koreguotą amžių ir stebint visus pasiruošimo primaitinimui kietu maistu ženklus.
Vis tik labai neišnešiotiems naujagimiams šis metodas gali netikti.
Daugumos tokių mažylių burna būna labai jautri.
Pirmiaisiais mėnesiais jiems ilgai tenka būti su zondu, intubaciniu vamzdeliu.
Dėl to kiekvienas dalykas, keliaujantis jiems į burną (net jei tai yra krūtis, būteliukas ar maistas) gali sukelti nemalonius jausmus.
Taip pat labai neišnešioti naujagimiai gali turėti gretutinių ligų, fizinės raidos vėlavimą, todėl pasiruošimas valgyti maistą gabaliukais gali ateiti žymiai vėliau.
O pačių mažiausių neišnešiotukų mitybiniai poreikiai yra dideli.
Išmanieji skaitikliai / Pasiruošimas teismo procesui / 2026 04 07
tags: #neisnesiotu #kudikiu #svorio #augimas
