Žindymas yra geriausias pasirinkimas kūdikiui, užtikrinantis jo sveikatą ir tinkamą augimą. Tačiau daugelis motinų susiduria su klausimais ir abejonėmis, ypač pirmosiomis dienomis po gimimo. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su žindymu nuo pirmosios paros.
Kodėl žindymas yra svarbus?
Žindymas yra natūralus ir geriausias būdas aprūpinti naujagimį visomis reikiamomis maistinėmis medžiagomis, antikūnais ir skysčiais. Motinos pienas yra idealiai pritaikytas kūdikio poreikiams, keičiasi jo sudėtis priklausomai nuo kūdikio amžiaus ir netgi paros meto. Be to, žindymas stiprina ryšį tarp motinos ir kūdikio, suteikia jam saugumo jausmą ir padeda reguliuoti jo temperatūrą bei širdies ritmą.
Išsiaiškinkite, kodėl žindymas yra geriausias pasirinkimas kūdikiui ir kokias problemas gali sukelti maitinimas motinos pieno pakaitalais (mišiniais). Skaitykite knygas apie žindymą, pasidomėkite informacija internete, lankykitės žindymo kursuose. Papasakokite apie tai kitiems. Tegul jūsų gydytoja, šeima, draugai sužino, kad planuojate žindyti savo kūdikį.
Glauskite vos gimusį kūdikį prie odos. Jūsų kūdikis pirmomis valandomis po gimimo bus budrus ir norės žįsti. Jeigu ligoninė nepadeda vos gimusio naujagimio mamai ant krūtinės ir nepalieka jo ten bent valandai, pasakykite, kad jūs to norite. Tegul gimdyme dalyvauja ir jums vėliau padeda tėtis, draugė ar kitas patikimas asmuo.
Kodėl kūdikis, kuris sutvertas žįsti krūtį, ima ir jos atsisako? Kaip įtikinti mažylį daryti tai, kas svarbu išgyvenimui ir sveikam augimui? Kartais pakanka laiko ir kantrybės. Tačiau kartais reikia ir nemažai specializuotų žinių bei detektyvinio darbo, kad atrastum pagrindinę priežastį.
Pirmosios valandos po gimimo: svarbiausias etapas
Pirmosios valandos po gimimo yra kritinės sėkmingo žindymo pradžiai. Kuo greičiau po gimimo kūdikis bus padėtas ant motinos krūtinės, tuo didesnė tikimybė, kad jis instinktyviai suras krūtį ir pradės žįsti. Šis ankstyvas kontaktas stimuliuoja motinos organizmą gaminti pieną ir stiprina ryšį tarp motinos ir kūdikio.
Ann-Marie Widstrom, kuri šiemet atvažiuoja į Lietuvą papasakoti gydytojams, psichologams ir mamoms apie pirmąją naujagimio valandą po gimimo, su kolegomis stebėjo 28 naujagimius, nufilmuotus iš karto po gimimo. Mažyliai vos gimę buvo padėti prie krūties ir palikti ramybėje, kad būtų galima stebėti instinktyvų jų elgesį.
Perspėkite gydytojus ir slaugytojas gimdykloje, pogimdyminiame skyriuje, kad norite savo kūdikį maitinti tik savo pienu. Glauskite vos gimusį kūdikį prie odos. Jūsų kūdikis pirmomis valandomis po gimimo bus budrus ir norės žįsti. Jeigu ligoninė nepadeda vos gimusio naujagimio mamai ant krūtinės ir nepalieka jo ten bent valandai, pasakykite, kad jūs to norite.
Priešpienis ir pieno susidarymas
Pirmuosius kelias dienas po gimimo krūtys gamina priešpienį - tirštą, geltonos spalvos skystį, turtingą antikūnais ir maistinėmis medžiagomis. Jo kiekis yra nedidelis, tačiau visiškai pakankamas naujagimio poreikiams. Kai kūdikis žinda krūtį, hipofizė smegenyse išskiria oksitociną, kuris sukelia pieno tekėjimą arba pieno atleidimo refleksą.
Oksitocinas priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles, esančias apie alveoles, pieną gaminančius maišelius. Dėl šios priežasties pienas gali tekėti iš krūties. Oksitocinas skiriamas į kraują pulsuojančiu ritmu, su krauju keliauja per kūną ir pasiekęs krūtį joje sužadina pieno tekėjimą. Pienas, susikaupęs alveolėse, suspaudžiamas ir stumiamas į latakus, latakais keliauja iki spenelio ir iš spenelio teka į valgančio kūdikio burnytę. Daugelis moterų jaučia spaudimą, dilgčiojimą ar šilumą kai pienas ima tekėti iš krūties. Ultragarso tyrimo metu matyti, kad pienui pradėjus tekėti, šių pojūčių metu, latakų skersmuo padidėja.
Jeigu kūdikis nuo jūsų būtų atskirtas iš karto po gimimo, pradėkite ištraukinėti priešpienį per pirmąją valandą po mažylio gimimo. Taip savo kūnui pasakysite, kad kūdikis gimė gyvas ir pieno poreikis yra. Tyrimai rodo, kad traukiant pieną per pirmąją valandą po gimimo mamos pagamina didesnį pieno kiekį nei tos, kurios pradeda pieną (priešpienį) ištraukinėti vėliau, praėjus kelioms valandoms po gimimo.
Taisyklinga žindymo technika ir kūdikio poreikiai
Mokymasis taisyklingų žindymo padėčių yra labai svarbus. Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos. Niekada nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai.
Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos. Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties.
Kada gali reikėti ištraukinėti pieną? Jeigu kūdikis nuo jūsų būtų atskirtas iš karto po gimimo, pradėkite ištraukinėti priešpienį per pirmąją valandą po mažylio gimimo. Taip savo kūnui pasakysite, kad kūdikis gimė gyvas ir pieno poreikis yra. Tyrimai rodo, kad traukiant pieną per pirmąją valandą po gimimo mamos pagamina didesnį pieno kiekį nei tos, kurios pradeda pieną (priešpienį) ištraukinėti vėliau, praėjus kelioms valandoms po gimimo.
Kiek laiko žindyti vieną krūtį?
Tiek, kiek nori, tol, kol žinda ir periodiškai stebite rijimo judesius. Vienam kūdikiui ir mamai tai gali būti 5 minutės, kitai porai - 25 minutės. Laikrodis ir skaičiai nieko nesako. Jeigu po 5 minučių kūdikis užmiega ar pasidaro neramus, arba ilgai žinda, bet nepastebite pieno rijimo epizodų, keiskite krūtį, jei reikia, pažadinkite kūdikį. Kai kuriems silpniems kūdikiams krūtis pradžioje gali reikėti keisti kas 2-5 minutes. Kiti kūdikiai gali pavalgyti iš vienos krūties per 15-20 minučių. Dar kitiems gali reikėti 20 min iš vienos krūties ir dar 20 min iš kitos krūties. Visi skaičiai, kuriuos čia parašiau, nieko nereiškia, o konkrečiu atveju reikia žiūrėti į konkretaus kūdikio elgesį: jeigu vieno maitinimo metu žindo aktyviai, rijo pienelį, paleido krūtį ir atrodo alkanas, pirmosios krūties nebeima arba paėmęs tuoj pat paleidžia, duokite antrąją. Kitą maitinimą pradėkite tada, kai kūdikis paprašys žįsti.
Kada kūdikiui gali prireikti papildomo maitinimo?
Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį. Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.
Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės. Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos.
Atrūginimas po maitinimo
Atrūginimu yra vadinamas tėvų veiksmas - dažniausiai vertikalus kūdikio nešiojimas priglaudus prie peties, kurio metu kūdikis išleidžia skrandyje maitinimo metu susikaupusį orą. Atrūgimas būdingas kūdikiams dėl kardialinio sfinkterio nepakankamumo, ypač kai netaisyklingai maitinami. Netaisyklingo žindymo metu kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro.
Teisingo krūties apžiojimo požymiai
Pagalba ir informacijos šaltiniai
Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų. Taip pat skaitykite „TAISYKLINGA ŽINDYMO TECHNIKA. Video pokalbis su laktacijos konsultante Ieva Girdvainiene. Akušerė - laktacijos konsultantė Ieva Gidrvainienė.
Laukiantis kyla natūralus poreikis domėtis besikeičiančiu savo kūnu, vaisiaus augimu ir vystimusi, taip pat ieškoti informacijos apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Įvairių kursų, seminarų ir literatūros tiek daug, kad neretai sunku įvertinti tikruosius poreikius, kokios temos iš tikrųjų yra reikalingos besilaukiančiai šeimai ir ar apskritai reikia ruoštis šiam virsmui, o gal pasitikėti savo kūnu? Mes negimstame mokėdamos žindyti. Viskas būna - ir nesiseka, ir stebina, ir šimtai klausimų kyla. Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį.
