Laukiantis kyla natūralus poreikis domėtis besikeičiančiu savo kūnu, vaisiaus augimu ir vystimusi, taip pat ieškoti informacijos apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Įvairių kursų, seminarų ir literatūros tiek daug, kad neretai sunku įvertinti tikruosius poreikius, kokios temos iš tikrųjų yra reikalingos besilaukiančiai šeimai ir ar apskritai reikia ruoštis šiam virsmui, o gal pasitikėti savo kūnu?
Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį.
Žindymas, taisyklingas kūdikio maitinimas krūtimi - tai yra tie dalykai, kuriuos mes turime išmokti, nes gimstame to nemokėdamos. Visko būna - ir nesiseka, ir stebina, ir kyla šimtai klausimų. Laukiantis kyla natūralus poreikis domėtis besikeičiančiu savo kūnu, vaisiaus augimu ir vystimusi, taip pat ieškoti informacijos apie gimdymą, pogimdyvinį laikotarpį. Mokymų ir literatūros tiek daug, kad neretai sunku įvertinti tikruosius poreikius, kokios temos iš tikrųjų yra reikalingos besilaukiančiai šeimai ir ar išviso reikia ruoštis šiam virsmui, o gal pasitikėti savo kūnu?
Žindymo svarba ir nauda
Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdyje iš gamtos. Žindymas turi būti pradėtas kuo ankščiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats pradeda spenelio paiešką. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus daugiau nei valandai po kūdikio gimimo ir žindo dažnai, nenustatydama griežtų pertraukų tarp maitinimų yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, o taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą ir pieno gamybos procesą.
Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį. Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl alkio. Jeigu kūdikis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol visiškai susireguliuos pieno gamyba.
Įvairių šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės-socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas yra vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi.
Nauda vaikui:
- Mityba: Atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas yra vertingas mitybos šaltinis ir saugo nuo ligų tol, kol žindote savo vaiką.
- Sveikata: Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001) pabrėžia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16 mėn - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai. „Antikūnių yra gausu mamos piene ir jų daugėja žindymo metu“.
- Intelektinis vystymasis.
- Psichinė ir socialinė raida: Keletas tyrimų parodė teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos.
Nauda mamai:
- Mažina krūties vėžio riziką.
- Žindymas yra svarbus normaliam vaiko psichikos vystymuisi ir labai naudingas mamos sveikatai: stabdo kraujavimą po gimdymo, gerokai sumažina osteoporozės ir krūties vėžio atsiradimo pavojų vėliau gyvenime.
Žindymas yra aukščiausio mandagumo kultūra, tobulo bendravimo pasireiškimas, natūrali demokratija. Žindymas vaikui teikia ne tik patį geriausią maistą, bet ir saugumą, greitą ir užtikrintą nusiraminimą, garantiją kad yra mylimas… Taigi žindymas yra tolygus meilei.
Taisyklinga žindymo technika ir svarbūs aspektai
Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės teisingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo poza bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauž prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos kontakte ir leidžiant dirbti pačiam.
Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai rutiniškai sako, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės ir lengviau įvaldomos, nei gulima, kuria dažniausiai tenka naudotis ligoninėse. Taigi, mokykitės kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu pradžioje nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei kūdikių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrąją parą - keturi iš penkių jau moka apžioti krūtį taisyklingai. Jeigu Jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.
Kaip sako žindymo konsultantė, akušerė Ieva Girdvainienė, pirmiausia labai svarbi žindymo padėtis, kaip jūs sėdite. Teisingai sėdėti labai svarbu, kad stuburas būtų atsilošęs, o kojos padėtos ant kieto pagrindo. Taisyklė Nr.1 žindant - vaikučio ir mamos kontaktas pilvas į pilvą. Krūtį galima šiek tiek pastimuliuoti, kad mažylis užuostų pirmuosius pieno lašelius ir pats ieškotų krūties.
Teisingas krūties apžiojimas toks, kai vaiko nosytė yra ties viršutiniu pigmentiniu laukeliu, o smakriukas ties apatiniu, abi lūpos išžiotos. Kai mažylis jau didesnis ir jį reikia pamaitinti svečiuose, žindymo pagalvę puikiausiai gali atstoti mamos alkūnė. Ši poza vadinama Madonos arba lopšio.
Labai dažnai mamos bijo, kad žindant vaiko nosytė remiasi į krūtį, todėl jam neva gali prirūkti oro. Kitaip dar vadinamas pieno sąstovis - grėsmė jūsų krūčiai. Kad pieno būtų sočiai, pirmas 2-3 savaites akušerė pataria kūdikį glausti kaskart maitinant prie abiejų krūtų. Trečią savaitę jau reiktų žindyti ritmingai: vienas maitinimas - viena krūtis. O kokybiškas žindymas toks, kai mažylis nuolat žinda ir jūs girdite pieno rijimo garsą. Jeigu vidury matinimo krūtį mažylis paleidžia, tai gali būti ženklas, kad nori atsirūgti.
Kaip sako akušerė, labai svarbu, kad mama pasirinktų teisingą padėtį sau. Naktį mama maitina atsigulusi ant vieno šono ir kūdikis glaudžiamas prie tos krūties, kuri yra arčiau pagalvės. Dėmesio - kūdikis turėtų gulėti ne ant nugaros, o ant šoniuko.
Žindydama mama, ypatingai naktį, turi jaustis patogiai.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir jų sprendimai
Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia, maitinti kūdikį ne mamos pienu turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės priemonės labiau palankios žindymui nei buteliukas.
Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų. Taip pat skaitykite „TAISYKLINGA ŽINDYMO TECHNIKA. Video pokalbis su laktacijos konsultante Ieva Girdvainienė. Akušerė - laktacijos konsultantė Ieva Gidrvainienė.
Sugrįžus namo padėti “susidraugauti” su žindymu Jums gali vaiko gydytojas, akušerė ar sertifikuoti žindymo specialistai (IBLC). Taip pat, nepamirškite susirasti žindymo “fanių” ar mamų savitarpio pagalbos grupę, nes palaikymas svarbus kiekvienai maitinančiai mamai, tačiau neretai forumuose mamos gauna ne palaikymą, o dar didesnį pasimetimą.
Kūdikio žindymo padėtys
Žindymas - gyvenimo kultūra
Žindymas kaip veiksmas yra svarbus normaliam vaiko psichikos vystymuisi ir labai naudingas mamos sveikatai: stabdo kraujavimą po gimdymo, gerokai sumažina osteoporozės ir krūties vėžio atsiradimo pavojų vėliau gyvenime.
Žmonija užgimė laukinėje gamtoje ir jos gyvenimo ten istorija yra šimtus kartų ilgesnė, negu praleistoji tarp civilizacijos patogumų. Žindymas yra pačios Motulės Gamtos jau seniai seniai išrastas ir milijonus metų tobulintas žinduolių jauniklių (taip pat ir žmogaus) maitinimo būdas, kuriuo jiems teikiamas (kiekvienai rūšiai savas) pats natūraliausias maistas - motinos pienas. O kas galėtų būti geriau ar bent jam prilygti? Ar konservuotas „kūdikių maistelis” - „mišiniai”, kurie iš esmės yra kaitinimu į miltelius paverstas karvės pienas? Juk net ir suaugusiems žmonėms nepatariama valgyti tik konservus, juo labiau nuolat. Net ir šiešias, gyvulių pienas žmogaus kūdikiui yra biologiškai svetimas savo sudėtimi, todėl gali pridaryti bėdų: sutrikdyti virškinimą ir medžiagų apykaitą organizme, alergizuoti.
Pasak Elizabeth N. Baldwin, „Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius. Tai ne tik juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina jų nusivylimą, užsigavimus ir kasdieninį stresą jų ankstyvojoje vaikystėje. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę“.
Anot Sally Kneidel (1990), „Tyrimai apie žindymo psichologinius aspektus yra labai menki.
Amerikos Pediatrijos Akademija (2005) rekomenduoja, kad „žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m. Žindymo medicininė akademija (2012) ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma. „Vidutinis atjunkymo amžius yra nuo 6 mėnesių iki 5 metų. Kaltinimai, kad ilgalaikis žindymas yra žalingas mamai ar vaikui visiškai neturi medicininio ar mokslinio pagrindo“ - sako A. Eidelman, Žindymo medicininės akademijos prezidentas. „Iš tikrųjų svarbesnis klausimas yra kokia padaryta žala šiuolaikinės praktikos atjunkyti kuo anksčiau?“.
Tėvas yra labai svarbus ir absoliučiai reikalingas. Tėvas privalo užtikrinti namų gerovę, gyvenimo stabilumą, šeimos saugumą, maistą, stogą ir ramybę moters/žmonos sieloje. Ir… lovą, kurioje sutilptų visi - mama, tėtis ir kūdikis.
Kaip paprasta: tik klausyk savo vaiko, o ne ministro tvarkaraščių! Praktikos pradžioje (1980 - aisiais - aut. past.) natūralaus žindymo idėja turėjo skambėti daugiau negu keistai. Praktiškai būdavo taip: jau iš gimdymo namų daugelis mamų grįždavo su nebežindimu naujagimiu arba kartu su vaiku parsiveždavo ir „labdarinių“ mišinių, kuriais seselės jį girdydavo „pritrūkus motinos pieno“. Nenuostabu, nes pagal tuometines taisykles žindymo pradžia buvo atidėliojama mažiausiai šešias valandas, o pagimdytą vakare leisdavo prie krūties tik kitą dieną, naujagimiai laikyti izoliuoti nuo mamų skirtingose palatose, nesulaukę nustatytų retų maitinimo valandų - girdyti iš buteliuko gliukoze arba mišiniu. Bet kokie natūralaus maitinimo suvaržymai ir trukdymai paprastai veda į žindymo sutrikimus, spenelių skaudėjimą, krūtų guzus bei uždegimus ir… į tikrą ar įsivaizduojamą motinos pieno trūkumą.
Atminkite - niekas neamžina. Todėl džiaukitės kiekviena žindymo dovanota artumo su Jūsų taip greitai užaugsiančiu vaikeliu minute.
Knygynuose mamyčių laukia jau antroji, pataisyta ir papildyta, Kazimiero Vitkausko knygos “KŪDIKIO ŽINDYMAS: NEPAKEIČIAMAS KAIP MOTINOS MEILĖ” laida. Autorius - vaikų gydytojas su trisdešimties metų praktika ir trijų vaikų tėtis.
tags: #zindymas #kaip #tikroji #motinosmeiles
