Nėštumas yra ypatinga moters fiziologinė būklė, kuriai pasibaigus prireikia laiko organizmui sugrįžti į jam įprastą ritmą.
Pogimdyminio laikotarpio fiziologija
Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo (užgimus placentai) ir trunka 6-8 savaites (iki 56 dienų). Jis dar skirstomas į ankstyvąjį (pirmosios 2-4 val.) ir vėlyvąjį.
Vėlyvojo pogimdyminio laikotarpio metu vykstantys procesai
Sparčiai mažėja gimdos svoris (nuo 1000 g iki 60-80 g) ir kinta jos padėtis - užgimus placentai gimdos dugnas (aukščiausiai esanti gimdos dalis) būna per 2 skersus pirštus žemiau bambos, o 10-14 parą nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš gaktinės sąvaržos jau nebečiuopiamas.
Išoriniai gimdos kaklelio žiomenys užsidaro po 2 savaičių ir, jei moteris gimdė per natūralius gimdymo takus, visam laikui lieka plyšio pavidalo.
Atsinaujina gimdos gleivinė - tai įvyksta 3-iąją savaitę po gimdymo, tačiau placentos aikštelėje šis procesas užtrunka ilgiau - iki 6-8 savaičių, todėl dėl galimos žaizdos infekcijos lytiniai santykiai nerekomenduojami visą pogimdyminį laikotarpį.
Iš gimdos skiriasi pogimdyminės išskyros - liochijos. Jas sudaro kraujas, gleivės bei atkrintančiosios gleivinės audiniai. Liochijų pobūdis kinta:
- 1-5-ąją parą po gimdymo kraujingos,
- 6-10-ąją parą rusvos,
- 11-15-ąją parą šviesiai gelsvos,
- dar vėliau skystos, šviesios, pilkai balkšvos, negausios,
- nuo 5-6-osios savaitės dažniausiai išskyrų nebėra.
Atsistato makšties sienelių tonusas, išnyksta patinimas. Gleivinės įtrūkimai, plyšimai sugyja per 7-10 dienų. Makštis visam laikui lieka platesnė, raukšlės labiau išlygintos.
Tarpvietės raumenų tonusas atsistato 10-12-ąją dieną po gimdymo, plyšimai, įkirpimai sugyja per 10-12 dienų.
Sutvirtėja pilvo siena, nėštumo drūžės (strijos) pasidaro blyškios, sumažėja baltosios linijos (vertikalios pilvo srities linijos) pigmentacija.
Išveša krūtys. Iš pradžių iš jų skiriasi priešpienis, o nuo 2-4-osios dienos - pienas. Pieno gamybą stimuliuoja posmegeninės liaukos hormonas prolaktinas, kurio ypač padaugėja po gimdymo, kai nustoja veikti placentos hormonai. Pieno išsiskyrimą iš krūties skatina posmegeninės liaukos pulsiškai gaminamas hormonas oksitocinas. Pastarojo gamybą gali sukelti net naujagimio verksmas, o slopinti - stresas.
Nuo pirmųjų dienų po gimdymo kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, tačiau funkcionuojančios krūtys stabdo ovuliaciją.
Tolesnio žindymo laikotarpio fiziologija ir vaisingumo atsistatymas
Krūties spenelio ir aplink jį esančio laukelio - areolės dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Šis hormonas veikia dvejopai: skatina pieno gamybą, slopindamas folikulus stimuliuojančiojo hormono (FSH) ir liuteinizuojančiojo hormono (LH) išskyrimą posmegeninėje liaukoje, užslopina ir dezorganizuoja folikulų brendimą kiaušidėse, t.y. slopina vaisingumo atsistatymą.
Prolaktino koncentracija ima didėti tuo momentu, kai kūdikis yra žindomas, ir aukščiausią lygį paprastai pasiekia praėjus 30-45 min. nuo žindymo pradžios. Per kitas 2 val. prolaktino koncentracija nukrenta iki pradinio lygio. Taigi kuo dažniau kūdikis žindomas, tuo daugiau pasigamina prolaktino ir tuo mažesnė tikimybė įvykti ovuliacijai.
Pažymėtina, jog nutraukinėjant pieną pientraukiu prolaktino koncentracija tiek neišauga, kaip žindymo metu. Žindant naktį prolaktino išsiskiria daugiau, negu dieną, todėl sumažinus žindymą naktį neretai sumažėja tiek pieno gamyba, tiek vaisingumo slopinimas.
Vaisingumo slopinimui reikšmingi ne tik žindymo dažnis bei intensyvumas, bet ir moters mitybos ypatumai, psichiniai stresai, ligos, pradėjimo žindyti po gimdymo momentas.
15 proc. nežindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia per 6 savaites po gimdymo, 30 proc. - per 3 mėnesius po gimdymo, nors pirmieji ciklai gali būti ir anovuliaciniai. Anksčiausia dokumentuota ovuliacija yra įvykusi 27 dieną po gimdymo. Daugeliu atvejų po pirmosios ovuliacijos liuteininė ciklo fazė būna nevisavertė.
Žindančioms moterims vaisingumas dažniausiai grįžta vėliau, nei nežindančioms. Joms mėnesinių gali nebūti net iki 3 metų ar daugiau. Nutraukus žindymą vaisingumas paprastai atsistato labai greitai - po 2 savaičių, nors pasitaiko, kad mėnesinių nebūna dar 2-3 mėnesius.
Pirmosios mėnesinės po gimdymo neretai būna sunkios, ypač jei prieš jas neįvyko ovuliacija.
Žindymo sąlygotas mėnesinių nebuvimas vadinamas laktacine amenorėja. Kita vertus, net ir krūtimi maitinanti moteris gali sulaukti pirmųjų mėnesinių netikėtai anksti. Kai kurie autoriai yra pastebėję, jog anksčiau vaisingumas atsistato toms moterims, kurių ciklai iki nėštumo buvo itin reguliarūs, jų beveik neveikė stresai. Taigi žindymas negarantuoja nevaisingumo. Tai patvirtina daug netikėtų nėštumų maitinant krūtimi.
Vis dėlto, PSO teigimu, pasaulyje didžiausią įtaką nėštumui išvengti turi ne visos kontraceptinės priemonės kartu sudėjus, o natūralus žindymas. Apskaičiuota, jog norint išlaikyti nepakitusį vaisingumą tokioje šalyje, kaip Bangladešas, galima tai pasiekti dvejopai - arba suintensyvinti žindymą, kad amenorėja po gimdymo truktų vieną mėnesį ilgiau, arba padidinti dirbtinės kontracepcijos naudojimą nuo 9 iki 32 proc.
PSO rekomenduoja kūdikį žindyti bent 2 metus. Motinai žindymas:
- mažina pogimdyminio laikotarpio kraujavimą (mažiau prarandama kraujo),
- skatina gimdos involiuciją,
- slopina vaisingumą,
- greitina iki nėštumo buvusios kūno masės atsistatymą,
- mažina krūties bei kiaušidžių vėžio riziką,
- galimai sumažina osteoporozės bei šlaunikaulio kaklelio lūžių riziką senyvame amžiuje,
- mažina tikimybę sirgti reumatoidiniu artritu.
Pirmųjų ciklų po gimdymo ypatumai
Pirmieji ciklai po gimdymo paprastai būna kitokie, nei iki nėštumo. Galimi tokie požymiai:
- 1-2 anovuliaciniai ciklai,
- vėluojanti ovuliacija,
- trumpa liuteininė fazė (vidutiniškai 8-10 dienų),
- ilgiau trunkantis gleivių etapas,
- daugiau negu vienas gleivių etapas vieno ciklo metu - jei moteris matuoja bazinę kūno temperatūrą (BKT), tai nesukelia jokių vertinimo problemų, nes BKT pakilimas būna artimas paskutiniojo gleivių etapo piko dienai, o po ankstesnių gleivių etapų BKT išlieka žema, kas rodo, jog vaisingoji fazė tebesitęsia.
Jei moteris žindo, šie ciklų ypatumai išlieka ilgiau, pvz. vėlyvoji nevaisingoji fazė gali būti trumpesnė nei įprastai visą žindymo laikotarpį.
Laktacinės amenorėjos metodas (LAM)
Laktacinės amenorėjos metodo (LAM) apibrėžimas (dar vadinamas Bellagio konsensusu): Moteris yra 98 procentais apsaugota nuo netikėto pastojimo, kai ji yra:
- gimdžiusi mažiau nei prieš šešis mėnesius,
- amenorėjiška (jai neatsinaujinusios mėnesinės po gimdymo),
- maitinanti krūtimi ar beveik tik krūtimi.
Pats žindymas nėra šeimos planavimo būdas, tačiau juo yra LAM. Tai šiuolaikinis, efektyvus, ekologiškas bei pigus šeimos planavimo metodas, galintis tapti įvadiniu metodu kitiems NŠP metodams.
Kūdikis maitinamas tik krūtimi arba beveik tik krūtimi
Norint sėkmingai taikyti LAM, naujagimis nuo pat gimimo turi būti žindomas jo pasirinktu režimu, neduodant papildomo maisto:
- nuo pat gimimo kūdikį maitinkite tik krūtimi, neduokite buteliuko,
- dienos metu žindykite iš pradžių kas 2 val., vėliau kas 3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val.,
- kuo ilgiau išlaikykite naktinius maitinimus,
- iš ryto leiskite kūdikiui žindant visiškai pasisotinti.
Kūdikiui augant ir mažėjant jo poreikiui bei norui valgyti naktį:
- pažindykite kūdikį vėlai vakare ir anksti ryte,
- išlaikykite tarp šių žindymų ne didesnį nei 6-7 val. intervalą.
Kai kurie autoriai taip pat nurodo, jog kūdikis turi būti žindomas ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą, o bendra paros žindymo trukmė turi būti ne mažiau kaip 2 val.
PSO rekomenduoja kūdikius iki 6 mėn. amžiaus maitinti vien motinos pienu tiesiai iš krūties (pieno nenutraukinėjant), neduodant papildomai net vandens, nenaudojant buteliukų ir žindukų. Toks žindymo modelis vadinamas išimtiniu žindymu (angl. exclusive breastfeeding).
Kaip teigia LAM apibrėžimas, maitinimas krūtimi turi būti visai arba beveik natūralus. Tai reiškia, kad maisto papildymas negali viršyti 5-15 proc. visų maitinimų kiekio (pageidautina dar mažiau). Nors dažno dalinio žindymo metodas yra pakankamas vaisingumo slopinimui, porai derėtų žinoti, jog bet koks maisto papildymas ar žindymo trikdymas gali padidinti vaisingumo grįžimo riziką.
Reti maitinimai ar reguliarus kūdikio raciono papildymas kitu maistu yra susiję tiek su mėnesinių grįžimo rizika, tiek su padidėjusia galimybe, jog prieš pirmąsias mėnesines įvyks ovuliacija. Todėl LAM sėkmė visiškai priklauso nuo to, kaip yra maitinamas kūdikis: išimtinai tik krūtimi ar gauna dar ir kitų papildomų priedų.
Skirtingus žindymo modelius apibrėžia ir jų fiziologinę įtaką vaisingumui bei pieno gamybai pažymi schema:
Žindymas pagal grafiką, stengiantis kūdikį kuo anksčiau pripratinti išmiegoti visą naktį, naudojant buteliukus ir žindukus, motinai paliekant kūdikį prižiūrėti kitiems žmonėms lemia trumpesnius ir retesnius maitinimus krūtimi, trumpesnį bendrą žindymo laikotarpį, o vaisingumą slopina dažniausiai menkai. Paprastai taip žindančios motinos vaisingumas atsistato per pirmuosius 3 mėnesius po gimdymo, tačiau gali atsinaujinti praėjus vos 4 savaitėms po gimdymo arba, retais atvejais, tik visiškai atjunkius kūdikį. Tokias plačias ribas lemia žindymo pobūdis (kiek dažnai ir gausiai žindoma) ir individualūs moters organizmo ypatumai.
J. ir S. Kippley skiria dar vieną žindymo modelį - ekologinį žindymą, kuris yra griežtesnis ir už išimtinį. Esminis skirtumas - labai svarbu ne tik neduoti kūdikiui jokio papildomo maisto ar gėrimo, bet ir nuolat būti su kūdikiu. Ekologinis žindymas nusakomas 7 reikalavimais:
- pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius maitinkite kūdikį tik krūtimi, neduokite jokio papildomo maisto ar gėrimo, net vandens,
- raminkite kūdikį žindydama,
- nenaudokite buteliukų ir žindukų,
- nakties metu kūdikį migdykite vienoje lovoje šalia savęs ir žindykite pagal poreikį,
- pamiegokite šalia kūdikio dienos metu,
- dažnai maitinkite tiek dieną, tiek naktį, nesilaikydama jokio grafiko,
- nepraktikuokite nieko, kas trukdytų žindymui ar atskirtų jus nuo kūdikio.
J. ir S. Kippley duomenimis, tik apie 50 proc. vien išimtinai žindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia vėliau, nei praėjus 6 mėn. po gimdymo. Likusioms vaisingumas atsistato anksčiau. Tuo tarpu kruopščiai laikantis visų 7 ekologinio žindymo reikalavimų (nuo 6 mėn. lieka 6 reikalavimai), kol moteriai nebuvo jokio kraujavimo, tikimybė pastoti per pirmuosius 3 mėn. po gimdymo praktiškai lygi nuliui, nuo 4 iki 6 mėn. ji mažesnė nei 1 proc., 70 proc. atvejų mėnesinės atsinaujina 9-20 mėn. po gimdymo (vidutiniškai 14-15 mėn. po gimdymo), o kartais tik po 2-3 metų.
Trys LAM kriterijai
Nėra buvę kraujavimo: Moteriai nėra buvę jokio kraujavimo vėliau, nei 56 dienos po gimdymo. Kraujavimu laikytinas net minimalus tepimas kraujingomis išskyromis, trunkantis vos 1-2 dienas. Tai svarbiausias iš trijų LAM kriterijų.
Pastėbėta, kad:
- jei pirmoji ovuliacija po gimdymo įvyksta nepraėjus 6 mėn., dažniausiai iki jos būna buvęs didesnis ar mažesnis kraujavimas,
- jei pirmoji ovuliacija po gimdymo įvyksta praėjus 6 mėn. ar daugiau, dažniausiai iki jos nebūna buvę jokio kraujavimo.
Kūdikis jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus: Tai mažiausiai svarbus LAM kriterijus. Paprastai 6 mėn. amžiaus kūdikiai ima pati reikalauti papildomo maisto. Rekomenduojama papildomo maisto bent pasiūlyti, tačiau pasitaiko, kad kūdikis jo atsisako iki 8 mėn. Iš pradžių kūdikis papildomo maisto suvalgo labai nedaug, o maisto poreikis, didėjant kūno masei, auga gan sparčiai, tad žindymo intensyvumas kurį laiką gali beveik nepakisti. Jei kūdikis ir toliau maitinamas krūtimi dažnai, duodant ir papildomą maistą, motina yra iš dalies apsaugota nuo neplanuoto pastojimo. Kai kurie mokslininkai teigia, jog LAM galėtų būti efektyviai taikomas 9-12 mėn. ir net ilgiau.
Pradėjus kūdikį primaitinti papildomu maistu rekomenduojama kiekvieną valgymą pradėti žindymu. Taip pat svarbu palikti maitinimų vien motinos pienu, ypatingai paskutinį maitinimą vakare prieš miegą ir pirmąjį anksti ryte.
Pirmąsias 6-8 savaites po gimdymo susilaikykite nuo lytinių santykių dėl galimos infekcijos.
Jei dėl tam tikrų priežasčių nusprendėte ar esate priversta nežindyti, nenaudokite hormoninių preparatų pieno gamybos slopinimui - jie gali iškreipti vaisingumo požymius. Diskomforto jausmą krūtyse galite sumažinti nusitraukdama šiek tiek pieno rankomis - nežindant jo gamyba liausis savaime per keletą dienų.
Gimdos kaklelio gleivių vertinimas
Gimdos kaklelio gleives pradėkite stebėti:
- jei nežindote pagal LAM kriterijus (visai nemaitinate krūtimi arba nustojote žindyti pirmosiomis dienomis po gimdymo, maitinate krūtimi, tačiau per pirmuosius 6 mėn. po gimdymo apart savo pieno kūdikiui papildomai duodate dirbtinių pieno mišinių, kieto ar skysto maisto, vandens, maitinate pagal grafiką, kūdikis išmiega nežindytas visą naktį) - kai tik bus įmanoma;
- jei kūdikis maitinamas tik krūtimi, tačiau išmiega nevalgęs visą naktį - praėjus 5 sav. po gimdymo (pagal J. ir S. Kippley);
- jei žindote pagal LAM kriterijus - praėjus ne daugiau kaip 5 mėn. po gimdymo (6 mėn. yra galutinė riba, žindant pagal ekologinį žindymo modelį ši riba - 9 mėn., tačiau jausitės saugiau pradėjusi juos sekti kuo anksčiau);
- jei bent vienas iš trijų LAM kriterijų pažeidžiamas, vaisingumo požymius būtina pradėti žymėtis nedelsiant.
Vidinį gimdos kaklelio gleivių tyrimą galima pradėti tik visiškai sugijus makšties audiniams.
Jei išnykus liochijoms nėra jokių gleivių ir jaučiate sausumą (o kartu nėra kraujavimo ir jokių vaisingųjų gimdos kaklelio požymių):
- jei žindote pagal LAM kriterijus - galite pradėti taikyti kas antro vakaro taisyklę,
- jei nežindote pagal LAM kriterijus - galite pradėti taikyti kas antro...
Jau senovėje žinota, jog žindymas nutolina moters galimybę vėl pastoti. Tačiau dvidešimtajame amžiuje dauguma gydytojų tai pavadino „bobučių prasimanymais“, o šimtai patyrusių moterų ir dabar yra pasiryžusios liudyti net teisme, jog žindymas nuo nėštumo neapsaugo.
Mėnesinių ciklų metu moters kiaušidėse, pakaitomis vienoje ir kitoje, bręsta po vieną folikulą, kuriame vystosi kiaušinėlis - moteriškoji lytinė ląstelė. Subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsilaisvina kiaušinėlis. Tai vadinama ovuliacija. Kiaušinėlis patenka į kiaušintakį ir juo slenka į gimdą. Jeigu tos kelionės metu kiaušinėlį pasitinka vyriškosios lytinės ląstelės spermatozoidai, gali įvykti apvaisinimas. Gimda jau iš anksto ruošiasi priglausti naują gyvybę, „pakloja patalėlį“: jos sienelė sustorėja, o gleivinė pasidaro minkšta ir puri. Taigi kiaušinėlio išsiskyrimas yra būtinas apvaisinimui, o tinkamas gimdos pasiruošimas būtinas naujai gyvybei išlikti ir vystytis. Žinoma, jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, tai ir „patalėlis“ nereikalingas - tuomet įvyksta menstruacijos: gimdos sienelės gleivinė pasišalina su krauju.
Folikulų augimą kiaušidėse skatina hipofizio hormonai gonadotropinai, o iš plyšusio folikulo kiaušidėje susiformavęs geltonkūnis gamina hormoną progesteroną, paruošiantį gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui priimti. Progesteronas taip pat slopina gonadotropinų gamybą hipofizyje, tuo būdu stabdydamas naujų folikulų brendimą kiaušidėse. Jeigu moteris pastoja, tada vaisiaus audiniai gamina geltonkūnį nuo sunykimo apsaugančias medžiagas, o geltonkūnis toliau produkuoja hormonus, slopinančius gonadotropinų sekreciją hipofizyje, ir mėnesinių ciklai laikinai sustoja. Ši pertrauka tęsiasi per visą nėštumą ir dar kurį laiką po gimdymo.
Kūdikiui žindant krūtį yra dirginamas spenelis ir nerviniai impulsai perduodami į motinos smegenis. Tuomet posmegeninė liauka hipofizis į kraują išskiria hormonus prolaktiną ir oksitociną. Krūtyse prolaktinas skatina pieno gamybą, o oksitocinas verčia pieną tekėti link spenelio. Be to, šie hormonai atlieka ir kitus darbus. Oksitocinas padeda gimdai susitraukti po gimdymo, o prolaktino antroji užduotis - stabdyti folikulo brendimą ir neleisti kiaušinėliui ištrūkti į kiaušintakį. Tačiau tai prolaktinui pavyksta tik tuo atveju, jeigu motinos kraujyje jo yra užtektinai.
O jeigu žindymo epizodai yra reti, tik kas keturias valandas ir dar su netrumpesne kaip 6 valandų nakties pertrauka (taip daryti liepė kūdikių maitinimo instrukcijos tada, kai šiandienos „patyrusios“ močiutės dar pačios buvo jaunos mamos), prolaktino koncentracija tarp žindymų gali sumažėti tiek, jog nedaug skirsis nuo nežindančių moterų prolaktino koncentracijos kraujo plazmoje.
Maksimalus nuo nėštumo saugantis poveikis būna, jeigu motina kūdikį maitina tik iš krūties, neduoda jam jokio kito maisto ar gėrimo ir žindo dažnai. Ilgiausia pertrauka tarp žindymų naktį neturėtų viršyti šešių valandų, o dieną - keturių. Palanki aplinkybė yra kūdikio migdymas kartu, arba bent jau lovelėje šalia, pasiekiamą ranka.
Mėnesinių atsinaujinimas gali būti grįžtančio vaisingumo požymis. Tačiau jis nebūtinai reiškia, jog moteris jau pastotų, nes pirmieji (neretai net keli) mėnesinių ciklai, jei motina žindo kūdikį toliau, dar būna be ovuliacijų, o ir joms atsinaujinus, dar gali nepakakti hormonų, subrandinančių gimdą apvaisinto kiaušinėlio išsaugojimui. Šešių mėnesių laikotarpis minimas todėl, kad maždaug nuo tokio amžiaus kūdikiams pradedamas duoti papildomas tirštas maistas ir dėl to retėja ir trumpėja žindymai bei ilgėja intervalai tarp jų.
Gamtai rūpi viena - gyvybės Žemėje išsaugojimas. Ilgesnės pertraukos tarp gimdymų leidžia motinos organizmui pailsėti, atkurti savo jėgas ir geležies atsargas (kol nėra mėnesinių, moteris nekraujuoja). Visa tai labai svarbu kiekvieno būsimo vaisiaus vystymuisi, bet pirmiausia turi išgyventi šis, jau gimęs, kūdikis. Kol motina vaikui besąlygiškai reikalinga, naujas nėštumas atitolinamas. Žindymas yra dalis motinystės, - to turbūt nepaneigs nei viena mama. Tačiau gyvenimo būdo pasikeitimas, būtinybė dirbti arba studijuoti dažnai paveikia daugelio moterų norą natūraliai maitinti. Su motinos pienu kūdikiui perduodami antikūniai, apsaugantys nuo kai kurių infekcijų. Dar tebėra paplitęs įsitikinimas, jog lytiniai santykiai, natūraliai maitinant, kenkia motinai ir vaikui. Ši nuostata neturi jokio mokslinio pagrindo.
Žindymas stabdo ovuliacijos atsistatymą po gimdymo, ir mėnesinių nebuvimas yra tokios ovuliacijos slopinimo ženklas. Žindančioms moterims amenorėja gali tęstis mėnesius ar net metus. Kiaušidžių veiklos aktyvumo atsistatymas ir vaisingumas priklauso nuo laikotarpio po gimdymo, žindymo periodo trukmės, mitybos, geografinių, socialinių ir kultūrinių faktorių. Kiaušidžių veiklos slopinimas labai priklauso nuo žindymo dažnumo, jo pasiskirstymo dienos bei nakties metu ir nuo žindymo trukmės. Papildomo pieno arba maisto įvedimas kūdikiui žymiai sumažina slopinantį poveikį kiaušidžių funkcijai ir vaisingumui, todėl atsiranda didesnis pavojus pastoti. Patarimai, kada, kokį ir kiek duoti papildomai maisto žindant, labai skiriasi. Taip pat specialistai ginčijasi dėl mitybos poveikio laktacinei amenorėjai. Tačiau sunku labai tiksliai nustatyti laktacinio nevaisingumo trukmę.
Pirtes įrengimas. Apžvalga, sprendimai. II d.
Savo naujagimius Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje pagimdžiusios mamos turėtų prisiminti bendrosios praktikos slaugytoją Gintarę Olberkienę ir akušerę Dainą Skirmantienę, kurios šioje gydymo įstaigoje teikia pagalbą mamoms žindymo klausimais. Abi moterys sako, kad žindymas - pirmas bendras, intymus ir labai svarbus, mamos ir vaikelio patyrimas. Visgi kiekviena mama renkasi vaikelio maitinimo formą ir pati žino, kas geriausia jai ir jos mažyliui. Gintarės ir Dainos tikslas - padėti kiekvienai moteriai mokantis žindymo meno, o nusprendusioms pačioms nežindyti, medikės papasakoja apie galimas kūno reakcijas, pataria, kaip elgtis, kad naujagimiui būtų užtikrinta pilnavertė mityba. „Stengiamės, kad mamos išvažiuotų iš ligoninės drąsesnės, pasitikinčios savimi ir savo kūnu. Norime, kad neliktų baimių nepriklausomai nuo to, kokį vaikelio maitinimo kelią pasirinks mama“, - mintimis dalijasi Gintarė ir Daina.
Kas lemia žindymo sudėtingumą arba kaip tik - lengvumą?
Daina: Žindymas visais laikais buvo toks pat - jis niekaip specifiškai nepakito iki šių dienų. Tad tai natūralus prigimtinis procesas. Iš žmogaus fiziologijos pusės, sudėtingumą gali lemti moters krūtis ir nepakankamai išreikštas spenelis, netinkama vaikelio maitinimo technika, žinių trūkumas. Kartais maitinimo problema būna susijusi su trumpu kūdikio liežuvio pasaitėliu. Tada rekomenduojame mamai pasikonsultuoti su specialistu. Nors dėl pasaitėlio nuomonių yra daug. Pačios pastebime, kad kartais jis apsunkina žindymą, o kartais ne. Tačiau visa tai tikrai išsprendžiama.
Gintarė: Stebėdama tik ką pagimdžiusias mamas pastebiu vieną labai svarbų dalyką - savimi pasitikėjimo trūkumą ir čia jau kalbame apie žmogaus psichologiją. Manau, tai pagrindas. Mama ir vaikelis ilgai bus viena komanda ir esant norui žindyti tikrai gali bet kuri moteris. Mėgstu sakyti, kad, jei mintyse ir širdyje kažkas užspausta - tai blokuojamas gali būti pieno tekėjimo ir pieno atleidimo refleksas. Pieno yra, bet atiduoti vaikui, mamos organizmui yra sunku.
Kokią naudą natūralus maitinimas suteikia vaikui ir net pačiai mamai?
Gintarė: Žindymas yra sąmoningas procesas, kuriam būtinas motinos apsisprendimas ir noras žindyti. Motinos pienas yra nepakeičiamas ir pasižymi unikaliomis savybėmis. Motinos pienas kūdikiui užtikrina organizmo augimą ir apsaugą nuo infekcijų, motinos piene yra per 400 šimtus maistingųjų medžiagų - baltymų, aminorūgščių, imunoglobulino, riebalų, rūgščių, lipidų, laktozės, mineralinių medžiagų, vitaminų, probiotikų, žindymas padeda formuotis taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų susidarymui. Mamos pienas mažina alerginių ligų riziką, o tai labai aktualu mūsų visuomenei, nes pačios mamos dažnai pačios turi tam tikras alergijas.
Žindanti mama su vaikeliu praleidžia daugiau laiko, kuriasi stiprus fizinis ir emocinis ryšys. Žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, organizmas greičiau atsistato po gimdymo, sparčiau susinormalizuoja hormonų pusiausvyra. Moksliniai tyrimai rodo, kad pačios mažylius maitinančios mamos rečiau serga krūties, kiaušidžių, gimdos kaklelio ar gimdos vėžiu.
Kaip pasiruošti žindymui?
Daina: Galbūt atsakysiu nekonkrečiai, bet pasiruošimas yra sąlyginis dalykas - pasiruošti ir galima ir ne. Žinoma, kad būtina domėtis ir pačiu nėštumu apskritai ir neišvengiamai paliesite ir žindymo temą. Teorinės žinios svarbios. Tačiau tikrai nemanau, kad reikalingas kažkoks ypatingas pasiruošimas. Per nėštumą patariu apsispręsti, kaip mama pasirinks vaikelį maitinti, ar priimtinas bus žindymas. Yra labai jautrių moterų, tikrai tą matome. Žindymas joms sukelia neigiamus jausmus, moteris kankinasi. Tai nėra ta pozicija iš kurios derėtų eiti į žindymą.
Gintarė: Manau, kad jei įmanoma, reikia stengtis išvengti nuostatų. Pasikliauti savo kūnu ir bent pabandyti eiti tuo keliu. Žinote, net jei moteris yra apsisprendusi nežindyti, aš vistiek paprašau mamos bent kartą tą padaryti - prisidėti vaikelį žindymui, kad tas sprendimas būtų teisingai priimtas pabandžius ir realiai suvokus, ką reiškia žindyti, ar tai jai priimtina ar ne. Tikrai žinau daugybę atvejų, kai mama dvejojo, galvojo nežindyti, bet pabandė ir viskas pasikeitė.
Dėl kokių priežasčių kinta motinos pieno kiekis? Pieno dingimas žindančiai moteriai - mitas ar tiesa?
Daina: Mamos pienas be jokios priežasties tiesiog imti ir dingti negali, jeigu ji žindo reguliariai ir taisyklingai. Jei pieno mažėja - tam yra priežastys. Pavyzdžiui, gali būti, kad moteris nepasitiki savimi, patiria psichologinę įtampą - atsiranda įspūdis, kad pienelio trūksta, palaipsniui jo mažėja. Kitas momentas - netaisyklingai prie krūties pridėtas kūdikis. Jis žinda labai trumpai, neišžinda pieno, todėl jo ima mažėti, krūtis visada lieka perpildyta ir organizmui atrodo, kad pieno užtenka, jo gaminti nereikia. Organizmas labai protingas. Naktinio žindymo nebuvimas irgi labai svarbus faktorius. Tik vaikelio žindymas skatina gamintis pienuką, reguliuoja jo kiekį. Iš vyresnės kartos moterų, mamų ir močiučių, girdėjome patarimus, ką reikėtų valgyti norint paskatinti pieno gamybą. Riešutai, chalva ir kakava buvo įtraukta į tą asortimentą - tai šiek tiek kelia šypseną. Produktų įvairovė tokios tiesioginės įtakos pieno gamybai neturi, ypač, kai kalba eina apie mamos pieno kiekį - trūkumą ar perteklių. Žinoma, svarbu skysčiai ir visavertė mityba - tai aktualu bet kuriam žmogui. Mama dėl savęs valgo, kad būtų stipri, turėtų energijos. Prisiminkime į įvairius žmonijos laikotarpius, kada patyrėme marus, karus, siautė ligos, kas atneša didžiulį nepriteklių - juk net tada moterys kūdikius išmaitindavo.
Ar gali mamos pienas vaikui būti per liesas, per riebus, netinkamas?
Diana: Mamos pienukas tekėjimo pradžioje visada būna liesesnis - lengvesnės konsistencijos. Tam, kad vaikelis atsigertų - numalšintų troškulį. Juk pradžioje jis negauna jokių papildomų skysčių. Todėl mamoms akcentuojame, kad žindytų vaikelį bent apie 20 min. prie vienos krūties, kad vaikelis pradžioje numalšintų troškulį, o jau galinis pienukas atiteka riebesnis. Tai tarsi tas antras patiekalas - jo funkcija pamaitinti vaikelį, suteikti sotumo jausmą, nuo jo priaugama svorio. Mamos pienas yra būtent toks, kokio jo reikia vaikeliui. Tik labai specifiniais atvejais mamos pienas vaikeliui gali būti netinkamas.
Neišnešiotų kūdikių žindymas - ką svarbu žinoti?
Gintarė: Iš tiesų juokaudamos neišnešiotukų mamų pieną vadiname aukso vertės - tas pienelis tikrai gyvybiškai svarbus. Pieno sudėtis unikalesnė, su daugiau maistingų medžiagų.
Būna, kai dėl sveikatos sutrikimų mažyliai nuo mamos atskiriami, patenka į mūsų Naujagimių skyrių, nes jiems reikalinga intensyvi pagalba. Ir čia dažnai būna, kai vaikelis fiziškai nepajėgia to pienuko traukti, bet ir tai nereiškia, kad žindymui galas ir žindyti mamai nepavyks. Tiesiog galimai bus etapas, kai mama pati turės nusitraukti pieną, stimuliuoti krūtis, masažuoti ir parodyti savo organizmui, kad pienuko gamyba yra reikalinga, iki kol pats vaikelis tą pienuką galės pasiimti.
Skausmas žindant - dėl ko jis atsiranda ir kada sunerimti?
Daina: Skausmą dažniausiai lemia neteisingas kūdikio pridėjimas prie krūties. Tarkime, jeigu vaikelis paėmęs tik patį spenelio galiuką, jis su savo dantenomis užgauna ir taip jautrią spenelio odelę. „Nesvarbu pakentėsiu, kad tik valgo“, - dažnai susiduriame ir su tokiu mamų požiūriu ir tai nėra gerai, nes spenelis yra traumuojamas.
Gintarė: Žindymo metu mama skausmo jausti neturi. Nebent pačioje žindymo pradžioje, iki minutės laiko, jei krūtis jautresnė ir moters kūnas, apskritai, mokosi prie naujos patirties. Lengvas diskomforto jausmas gali kilti vos pradėjus žindyti, kol vaikelis pilnai ir patogiai pasiima krūtį - jo liežuvėlis banguoja, kol spenelis patenka beveik iki gomurio galo. Tada viskas atslūgsta, spenelis nugula į tinkamą padėtį mažylio burnoje, nepatogumo jausmo nebelieka.
Ar atsiradus pieno sąstoviui, susiformavus guzeliams reikia sunerimti ar yra būdų sau padėti be specialistų pagalbos?
Daina: Pagrindinis būdas išvengti pieno sąstovio - reguliarus vaikelio maitinimas. Vaikelis labai gerai reguliuoja pieno kiekį. Jam apetitas auga ir pieno kiekis mamos organizme didėja - toks mamos pieno gaminimosi principas. Save stebėti būtina. Įtarus pieno stazę, galima labai švelniai glostyti krūtį, pamasažuoti nuo pažeistos vietos, čiuopiamo guzelio link spenelio, išmėginti skirtingas žindymo padėtis, kad geriau tekėtų iš įvairių segmentų. Žinoma, jei užčiuopiate rimtesnį guzelio darinį, kyla temperatūra, būtina kreiptis pagalbos į specialistus.
Gintarė: Svarbus reguliarus žindymas ir naktimis. Pajuokaudamos, bet ir labai rimtai, mamoms sakome, kad naktis ne nuo 21 val. iki 9 val. ryto. Nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto reikėtų dar bent kelis kartus pamaitinti vaikelį ypač pirmomis savaitėmis, kol organizmas pripras, suvoks, kas ir kaip su juo vyksta, nes jis yra po natūralaus, bet vis dėlto sukrėtimo. Taigi keliame ir dėl savęs ir dėl vaiko.
Su kokiais iššūkiais susiduria mama priimdama sprendimą žindyti arba nežindyti vaikelį?
Daina: Nebusite nei geresnė, nei blogesnė mama pasirinkusi maitinti vaikelį natūraliai ar ne - jūs vis tiek būsite pati geriausia mama savo vaikui. Ligoninėje aš ir Gintarė esame tam, kad kiekvienai mamai pristatytumėme žindymo naudą ir maksimaliai padėtume toms mamoms, kurios pačios labai nori žindyti, taip pat konsultuojame mamas, kurios pasirenka kitą maitinimo kelią. Žindymo dėka stiprėja motinos ir kūdikio ryšys, prieraišumas vienas kitam. Tačiau nesame tam, kad primestumėme savo nuomone. Abi su Gintare sakome, kad mama turi pati išjausti, ką daryti, kas jai ir vaikeliui geriausia.
Gintarė: Pastebime kylančią diskusija tarp moterų, o kartais mamos ir viduje labai išgyvena, kad štai „aš nežindau ir gal atrodys, kad myliu vaiką mažiau“. Taip mąstyti klaidinga. Jeigu mama nenori žindyti, ar daro tai per prievartą, tai tikrai žindymas to natūralaus, nuoširdaus ir tikro artumo nesukurs. Negalima moters versti - neigiamos emocijos persiduoda vaikui ir tai yra mamos žlugdymas.
Mamos pienas - nuostabus maisto, energijos, imuniteto šaltinis vaikui, bet nežindanti mama nėra niekuo prastesnė už žindančią. Ir savo praktikoje matau daug pavyzdžių, ir domiuosi priežastimis dėl kurių mamos visgi nesiryžta žindyti. Priežastys yra pačios įvairiausios, dažnai susijusios su trauminėmis patirtimis ir kitais sudėtingais aspektais. Mama neturi būti verčiama.
tags: #zindymas #ir #moters #vaisingumas
