Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Nėštumo savaitės skaičiuojamos nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o apvaisinimas įvyksta tik antros savaitės pabaigoje. Būtent dėl hormonų lygio pokyčių ir pradeda ryškėti nėštumo požymiai.
Nėštumą planuojančios (arba atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Tačiau svarbu nepamiršti, kad moterys, jau turėjusios nėštumo patirties, dažnai greičiau atpažįsta šiuos ženklus. Jei tai pirmas nėštumas, kūno siunčiami signalai gali pasirodyti neaiškūs. Tikslaus atsakymo nėra, nes kiekvienos moters organizmas reaguoja savaip.
Ne visada po ranka yra nėštumo testas, ir ne visada norite iškart bėgti į vaistinę. Kokie yra pirmieji požymiai, įspėjantys, kad jūs galite būti nėščia? Mes kalbame apie tikrai ankstyvus ženklus, smulkmenas, kuomet dar nėra jokių objektyvių patvirtinimų.
Pagrindiniai nėštumo požymiai:
1. Vėluojančios mėnesinės
Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Reguliaraus ciklo sutrikimas yra patikimiausias ankstyvas ženklas. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Jos gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.
2. Implantacinis kraujavimas
Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta. Implantacinis kraujavimas yra silpnesnis, dažniausiai rusvos ar rausvos spalvos ir trunka nuo kelių valandų iki poros dienų. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas.
3. Nuovargis ir silpnumas
Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Dauguma moterų jaučia stiprų nuovargį, ypač nėštumo pradžioje. Tai lemia didėjantis progesterono kiekis organizme. Nuovargis dažnai sumažėja ketvirtą nėštumo mėnesį, kai placenta tampa pilnai išsivysčiusi. Nuovargį taip pat gali sukelti mažakraujystė, dažniausiai dėl geležies trūkumo. Didelis progesterono kiekis, jau nekalbant apie tai, kad organizmas dirba viršvalandius augindamas kūdikį, gali kelti nuovargį.
4. Pykinimas ir vėmimas ("rytinis pykinimas")
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikinas, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Daugiau nei pusei nėščių moterų pasireiškia pykinimas ir vėmimas. Šis pojūtis gali tęstis visą dieną, o ne tik rytais. Nors vadinamas “rytiniu pykinimu”, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Taip pat, kai kurios moterys patiria stiprų nuovargį, ypač nėštumo pradžioje. Ne visada pykinimo jausmas yra vienintelis simptomas, kartais tai gali reikšti ir kitas problemas. Tačiau, jei bandote pastoti ir jus pradeda pykinti, tai gali būti ženklas, kad esate nėščia. Iki 80 proc. moterų 1-ąjį nėštumo trimestrą gali patirti rytinį pykinimą, greičiausiai pasireiškiantį dėl padidėjusio nėštumo hormonų kiekio. Nėštumo metu krūtys tampa pilnesnės, jautresnės ir patinsta. Taip pat, kaip ir kiti nėštumo simptomai, pykinimas dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą.
5. Pasikeitęs skonio ir kvapo pojūtis
Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Jei siekiate mėgstamo užkandžio ir pastebite, kad negalite pakęsti jo skonio ar kvapo, galbūt esate nėščia. Daugelis moterų prisipažįsta nėštumo metu geidžiančios maisto, kurio kažkada nemėgo, o anksčiau mėgti skanėstai dabar jas atstumia. Taip pat, kai kurios moterys pajunta nemalonų metalo poskonį, kurį sukelia estrogeno ir progesterono pokyčiai.
6. Krūtų pokyčiai
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Praėjus maždaug 3 savaitėms po apvaisinimo, krūtys tampa pilnesnės, speneliai ypač jautrūs prisilietimui. Nėštumo metu krūtys tampa pilnesnės, jautresnės ir patinsta. Speneliai taip pat gali tapti didesni, tamsesni ir ryškesni. Per PMS krūtys paprastai maudžia, bet speneliai nepajautėja. Nėštumo atveju speneliai tampa ypač jautrūs, areolė gali pradėti tamsėti jau po kelių savaičių.
7. Dažnesnis šlapinimasis
Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankius šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Nėštumo metu padidėja organizmo skysčių kiekis, inkstai dirba efektyviau, o auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę. Daugiau nei trečdalis nėščių moterų kenčia nuo nugaros skausmo. Tai gali sukelti pasikeitusi laikysena ir raiščių atsipalaidavimas. Dažnas šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos.
8. Nuotaikų svyravimai
Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Padidėjęs emocingumas. Susigraudinimas, niurzgėjimas ar ūmumas irgi gali būti požymiai, rodantys, kad esate nėščia. Dėl didelio hormonų kiekio nėščios moterys gali tapti emocingesnės nei įprastai. Hormonų poveikis gali lemti dirglumą ar pakilias emocijas.
9. Pilvo apačios tempimo pojūtis ar spazmai
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje. Gimdos raiščiai pradeda temptis, nes gimda auga.
10. Maisto troškimai ir netoleravimas
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
11. Kiti ankstyvi požymiai
Kitoks miego režimas, nemiga ar pakitusios išskyros gali būti labai ankstyvas simptomas. Bazinė kūno temperatūra pakyla ovuliacijos metu, o jei esate nėščia, ji išlieka aukštesnė ir po to. Padidėjęs seilėtekis - retas, bet medicinoje aprašytas simptomas, ypač moterims, kurias vargina stiprus pykinimas. Nosies užgulimas - padidėjęs kraujo tūris ir hormonai gali sukelti nosies gleivinės patinimą. Kai kurios moterys jaučia nemalonų metalo poskonį burnoje, kurį sukelia estrogeno ir progesterono pokyčiai. Retais atvejais moterys pastebi net sapnų pokyčius, stipresnį alkio jausmą arba neįprastą troškimą valgyti produktus, kurių anksčiau nemėgo. Kai kurios moterys tvirtina, kad nėštumą pirmiausia pajuto intuityviai, dar prieš atsirandant konkretiems kūno požymiams.
Kada reikėtų atlikti nėštumo testą?
Patikimiausia nėštumą patvirtinti atlikus nėštumo testą bent dieną po praleistų mėnesinių. Kūnas pradeda siųsti signalus apie galimą nėštumą dar prieš vėluojant mėnesinėms. Problema ta, kad dauguma šių ankstyvųjų nėštumo požymių yra labai panašūs į priešmenstruacinius simptomus. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Tinkamiausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Kraujo tyrimas (beta hCG) yra tiksliausias nėštumo nustatymo būdas. Jis gali aptikti nėštumą jau 6-8 dienas po apvaisinimo ir parodyti tikslią hormono koncentraciją. Jei esate nekantri ir norite sužinoti atsakymą kuo greičiau, rinkitės testą, kurio jautrumas yra 10 mIU/ml. Tokio jautrumo testai gali aptikti hCG jau 3-4 dienomis po implantacijos.
Ką galima ir ko negalima daryti nėštumo metu? Atsako ginekologė D. Visockienė
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
- Nustatoma numatoma gimdymo data.
- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
Ar gali būti, kad laukiuosi, jei nejaučiu jokių simptomų?
Ne, maždaug 20-30 procentų moterų pykinimo nepatiria visai. Nejaučiate jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų. Turbūt yra tekę girdėti istorijų, kad moteris sirgo mėnesinėmis ir nėštumo metu? Tačiau tai nėra mėnesinių kraujavimas: pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių: implantacinio kraujavimo, dėl padidėjusio kraujoplūdžio į gimdą ir panašaus. Taip pat pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui.
Kokie papildai naudingi nėštumo metu?
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Kalcis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi. Omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR, būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį. Kiti naudingi papildai - magnis, cinkas bei jodas. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus.
