Įsivaizduokite situaciją: vakarieniaujate su draugais ar šeima restorane. Po valgymo staiga pradėjote jausti nepatogumą pilve, jus pradeda pykinti, o gal net ir prasidėjo vėmimas. Tai gali būti apsinuodijimo maistu atvejis. Apsinuodijimas maistu yra viena iš gastroenterito formų, kuriai dažniausiai būdinga bakterijų, virusų, parazitų ar toksinų sukelta infekcija. Šiame straipsnyje kartu su „Drops Clinic“ gydytojais specialistais aptarsime, kas yra apsinuodijimas maistu ir kaip jis pasireiškia, kaip išvengti šios nemalonios problemos ir ką daryti, jei jus netikėtai užklupo šis sveikatos sutrikimas.

Apsinuodijimas maistu yra rimta sveikatos problema, atsirandanti žmogui suvartojus maisto arba gėrimo, kuriame yra kenksmingų mikrobų, bakterijų, virusų arba toksinų. Apsinuodijimo proceso pradžioje, patogeninės bakterijos, virusai arba toksinai dažniausiai patenka į žmogaus organizmą su suvartotu maistu. Kai patogenai patenka į žarnyną, jie pradeda daugintis ir išskirti toksinus, kurie kenkia žarnyno audiniams arba absorbuojami į kraują ir veikia kitus organus. Tuomet per kelias valandas po užteršto maisto suvartojimo, atsiranda apsinuodijimo simptomai.

Apsinuodijimo atsiradimo priežastys yra įvairios. Netinkamas maisto laikymas: Kai maistas laikomas nepakankamai šaltoje arba šiltoje temperatūroje, mikrobai gali greitai daugintis. Netinkamas maisto paruošimas: Neteisingai paruoštame ir nepakankamai apdorotame maiste, t.y. Netinkama higiena: Rankos yra pagrindinė bakterijų pernešimo priemonė. Siekiant išvengti apsinuodijimo maistu, svarbu laikytis geros higienos taisyklių, tinkamai paruošti ir sandėliuoti maistą, bei vengti vartoti maisto produktus, kurie gali būti užteršti.

Apsinuodijimas maistu yra dažnas sveikatos sutrikimas. Simptomai gali išsivystyti greitai per 30 minučių ar lėtai progresuoti per keletą dienų, savaičių. Dažniausiai apsinuodijimas maistu nėra pavojingas ir liga praeina per 24- 48 valandas. Neintensyvus vėmimas ir viduriavimas, trunkantis iki 24 valandų gali būti gydomas ir namuose. Pirmasis uždavinys yra atstatyti netektų skysčių pusiausvyrą ir palengvinti simptomus. Tai gali būti pasiekta gausiai geriant skysčius. Rekomenduojama dažnai siurbčioti skaidrius skysčius. Vengti alkoholio, kofeino ir cukraus turinčių gėrimų. Vaistinėse yra parduodami specialūs geriamosios rehidracijos tirpalai. Jie ypač svarbūs vaikams.

Dažniausi apsinuodijimo maistu simptomai

Apsinuodijimo maistu simptomų intensyvumas gali labai skirtis, priklausomai nuo apsinuodijimo sunkumo ir suvartoto užteršto maisto kiekio. Svarbu prisiminti, kad apsinuodijimas maistu gali sukelti ir dehidrataciją, ypač jei viduriavimas ir vėmimas yra intensyvūs.

• Pykinimas ir vėmimas: Šis apsinuodijimo maistu simptomas yra bene dažniausiai pasitaikantis, atsirandantis kiekvienu apsinuodijimo maistu atveju. Apsinuodijęs žmogus gali pajusti staigų pykinimą, o šį dažnai lydi ir vėmimas. Tai yra organizmo bandymas atsikratyti infekciją sukėlusių medžiagų.
• Viduriavimas: Apsinuodijus maistu, žmonės dažnai patiria intensyvų viduriavimą. Tai dar vienas iš būdų, kuriuo organizmas stengiasi atsikratyti kenksmingų medžiagų. Visgi, labai intensyvus viduriavimas gali lemti greitą skysčių praradimą, o tai gali sukelti dehidrataciją ir reikalauti papildomo skysčių suvartojimo. Itin svarbu stebėti ar viduriuojant nėra kraujo.
• Pilvo skausmas: Stiprus pilvo skausmas yra taip pat dažnas apsinuodijimo maistu simptomas, dažnai lydintis viduriavimą.
• Karštis ir šaltkrėtis: Neretai apsinuodijus žmonės gali jausti karštį ar šaltkrėtį.
• Galvos skausmas ir raumenų silpnumas: Apsinuodijus maistu, gali pasireikšti bendras negalavimas ir silpnumas.
• Aukšta kūno temperatūra: Apsinuodijus neretai jaučiama ir pakilusi bendra kūno temperatūra.

Simptomai įprastai gali prasidėti vienos ar kelių valandų laikotarpyje po užteršto maisto suvartojimo. Kartais, apsinuodijimo maistu požymiai gali atsirasti ir po kelių dienų.

Ką daryti apsinuodijus maistu?

Jei pajutote apsinuodijimo maistu simptomus, svarbu imtis tinkamų priemonių, kad palengvintumėte savo būklę ir padėtumėte organizmui atsigauti. Visgi, organizmui šalinant infekciją, yra labai svarbu jo neapkrauti. Jei simptomai tampa sunkūs arba ilgai trunka ir nepraeina po kelių dienų, būtina konsultuotis su gydytoju, kuris gali nustatyti apsinuodijimo priežastį ir paskirti gydymą.

1. Nutraukite maisto vartojimą: Nutraukite maisto vartojimą bent pirmosiomis apsinuodijimo valandomis, kad suteiktumėte savo virškinimo sistemai laiko atsigauti. Nors ir taip apsinuodijus įprastai prarandame apetitą, nenorime nieko valgyti ar gerti. Organizmui kovojant su infekcija, svarbu jo labai neapkrauti. Todėl jei nėra nori valgyti ar gerti, to nereikėtų ir daryti.
2. Stebėkite skysčių organizme lygį: Apsinuodijus yra labai svarbu išvengti dehidratacijos, kadangi intensyviai vemiant ar viduriuojant iš organizmo greitai pasišalina skysčiai ir naudingosios medžiagos. Jei tik yra noras, stenkitės gerti daug vandens, kad kompensuotumėte skysčių praradimą. Taip pat tinka ir sultiniai ar arbatos.
3. Vartokite lengvą maistą: Kai simptomai sumažėja, pradėkite mažomis porcijomis vartoti mažai kalorijų turintį, neriebų ir lengvą maistą. Po apsinuodijimo organizmas įprastai ilgai dar lieka sudirgęs, todėl geriausia rinktis lengvai skaidomą maistą, pvz., liesą mėsą, džiūvėsėlius arba virtus ryžius.
4. Venkite alkoholio ir kofeino: Laikinai susilaikykite nuo alkoholio ir kofeino, kad neapkrautumėte savo virškinimo sistemos. Alkoholio ir kofeino turintys produktai gali dirginti virškinimo sistemą ir dar labiau apsunkinti jūsų būklę.
5. Kreipkitės į gydytoją: Jei apsinuodijimo maistu simptomai yra sunkūs, trunka ilgiau nei penkias dienas arba pastebite kraują išmatose, nedelsdami kreipkitės į medicinos specialistą. Gydytojas galės nustatyti apsinuodijimo priežastį ir, prireikus, paskirti gydymą. Taip pat į gydytojus reikėtų kreiptis, tam, kad padėtų lengviau jaustis, padėtų sumažinti galbūt atsiradusius skausmus pilvo zonoje nuo dažno vėmimo ir gali sumažinti ar visai panaikinti pykinimo jausmą.
6. Palaikykite higieną: Po kiekvieno vėmimo arba viduriavimo nepamirškite nusiplauti rankas ir valyti aplinką, kad užkirstumėte kelią infekcijos plitimui.

Gydymo metodai

Apsinuodijimo maistu gydymas gali skirtis priklausomai nuo apsinuodijimo sunkumo, simptomų bei bakterijos, sukėlusios apsinuodijimą. Svarbu prisiminti, kad apsinuodijimas maistu gali sukelti ir dehidrataciją, ypač jei viduriavimas ir vėmimas yra intensyvūs. Todėl būtina vartoti daug skysčių, pvz., vandens, arbatų, elektrolitų gėrimų ar sultinio, kad išvengtumėte dehidratacijos pasekmių.

• Intraveninė terapija: Intraveninė terapija yra vienas iš efektyviausių būdų gydyti sunkų apsinuodijimą maistu. Intraveninė terapija yra būdas, kai vaistiniai preparatai, naudingosios medžiagos ir skysčiai yra lašinami tiesiai į veną per kateterį. Apsinuodijus maistu atsiranda sunkus vėmimas ir viduriavimas, kurių metu prarandama daug skysčių, dingsta apetitas. Intraveninės terapijos metu asmeniui lašinami įvairūs vaistiniai preparatai bei naudingosios medžiagos tam, kad organizmas gautų pakankamai medžiagų, visiškai nenusilptų ir turėtų pakankamai energijos kovoti su infekcija. Intraveninė terapija taip pat padeda greitai atkurti skysčių ir elektrolitų balansą organizme. Intraveninės terapijos metu lašinami specialūs medikamentai, kurie gali padidinti žmogaus apetitą, o tai yra naudinga, kuomet žmogus, dėl ilgai trunkančios nepatenkinamos savijautos yra nevalgęs didelį laiko tarpą.
• Skysčių atstatymas: Jei apsinuodijimas maistu nėra sunkus, pacientui gali būti skiriamas rehidratacinis tirpalas. Tai yra specialus skysčių mišinys, skirtas vandens ir druskų netekimui organizme kompensuoti.
• Vaistai: Gydytojas gali paskirti vaistų, skirtų sumažinti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Taip pat gali būti skiriami vaistai, mažinantys karščiavimą ir karščiavimo simptomus.
• Maisto atsisakymas: Pradžioje, apsinuodijus maistu, daugelis žmonių gali jaustis blogai ir neturėti noro valgyti. Tokiu atveju geriausia ir vengti maisto. Nerekomenduojama valgyti bent 24 valandas. Vandenį reikėtų gerti tik esant norui.
• Pramoniniai adsorbentai: Kai kurie vaistai, vadinami adsorbentais (pavyzdžiui, aktyvuota anglis), gali padėti surišti toksinus skrandyje ir žarnyne, neleisdami jiems toliau įsiskverbti į organizmą. Tačiau būtina žinoti, kiek tokio tipo vaistų reikia vartoti pacientui.
• Poilsis ir miegas: Apsinuodijus, organizmas gali labai nusilpti. Tam, kad organizmas geriau kovotų su infekcija svarbu pailsėti ir suteikti organizmui galimybę atsigauti.
• Gydytojo pagalba: Jei apsinuodijimo simptomai yra sunkūs arba nepraeina savaime po kelių dienų, gali būti reikalinga gydytojo pagalba.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Apsinuodijus maistu, ypač jei tai sukelia virškinimo sutrikimus, svarbu laikytis tam tikrų dietinių rekomendacijų. Pirmiausia, rekomenduojama vengti sunkesnio maisto, ypač per pirmą dieną po apsinuodijimo, kad neperkrautumėte virškinimo sistemos. Tuo pačiu metu, verta laikytis lengvos dietos, kuri apima virškinimui palankius maisto produktus, tokius kaip virti ryžiai, liesa mėsa, vaisiai ir daržovės.

Apsinuodijus maistu, labai svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją.

• Viduriuojama ilgiau nei 5 dienas ar viduriuojama su krauju: Jei viduriuojate ilgiau nei penkias dienas arba pastebite kraują išmatose, tai yra rimtas signalas, kad reikia kuo skubiau pasitarti su gydytoju.
• Atsiranda dehidratacijos požymiai: Jei pastebite dehidratacijos požymius, tokius kaip staigus svorio praradimas, nuovargis, stiprus troškulys, sausos lūpos ir oda, tai reiškia, kad organizmas praranda per daug skysčių. Dehidratacija gali būti pavojinga sveikatai, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
• Apsinuodijimo simptomai pasireiškia jaunesniam nei vienerių metų kūdikiui: Mažiems kūdikiams apsinuodijimas maistu gali būti ypač pavojingas.

Svarbu prisiminti, kad apsinuodijimas maistu gali sukelti ir dehidrataciją, ypač jei viduriavimas ir vėmimas yra intensyvūs. Todėl būtina vartoti daug skysčių, pvz., vandens, arbatų, elektrolitų gėrimų ar sultinio, kad išvengtumėte dehidratacijos pasekmių. Svarbu tai, kad apsinuodijimo maistu gydymas gali skirtis priklausomai nuo apsinuodijimo sunkumo, simptomų bei bakterijos, sukėlusios apsinuodijimą.

Prevencija - geriausias būdas išvengti apsinuodijimo maistu

Prevencija yra vienas tiksliausių būdų išvengti apsinuodijimo maistu. Vartojant maistą, ypač rizikingus produktus, kaip mėsa, žuvis ar kiaušiniai, svarbu laikytis griežtų higienos taisyklių. Kitas svarbus aspektas yra maisto produktų saugumo žymėjimas. Pirkdami produktus, būtina atkreipti dėmesį į jų galiojimo datą ir kitą informaciją, kuri gali rodyti saugumą vartoti produktą. Be to, svarbu tinkamai paruošti maistą. Užtikrinkite, kad mėsa, žuvis ir kiaušiniai būtų tinkamai apdoroti, t.y. visiškai iškepę, išsitroškinę ar gerai virti. Valgykite saugiai. Nevartokite maisto, kuris jau yra sugedęs arba atrodo įtartinas, turi nemalonų kvapą ar keistą išvaizdą. Venkite nešvaraus, nefiltruoto vandens ir neapdoroto maisto ar net ledukų gėrimuose, ypač kelionėse į užsienį ar vietose, kuriose higienos standartai nėra aukšti. Vanduo turėtų būti geriamas tik iš patikimų šaltinių arba užvirinant.

Apsinuodijimas maistu - problema, su kuria yra tekę susidurti kiekvienam iš mūsų ir turbūt ne kartą. Nors apsinuodijimas maistu yra dažnai pasitaikanti problema, ji itin nemaloni ir gali užtemdyti malonius gyvenimo momentus. Jei pajutote stiprius apsinuodijimo maistu simptomus, kreipkitės į „Drops Clinic“ gydytojus specialistus. Mūsų klinikoje dirbantys gydytojai jus apžiūrėję, nustatys tinkamą gydymą ir greitai padės jums atgauti savijautą. O tam, kad galėtumėte geriau jaustis dar greičiau, pasitelkite mūsų siūlomą intraveninę terapiją.

Maistas žmogų aprūpina būtinomis organizmui medžiagomis ir palaiko gyvybinius procesus. Šiuo metų laiku daugiau geriame nevirinto vandens, pieno, valgome vaisių, uogų ir daržovių, padaugėja musių, dėl dažnų vidurių sutrikimų susilpnėja skrandžio apsauginis barjeras, o šiltas oras palankus mikroorganizmams greitai daugintis. Dažniausiai apsinuodijama dėl netinkamo maisto produktų paruošimo arba toksinėm medžiagom patekus į maistą. Nemikrobinės kilmės apsinuodijimus sukelia gyvulinės kilmės produktai - nuodingos žuvys, žuvų ikrai ir augalinės kilmės - grybai, augalai, vaisių kauliukai. Galima apsinuodyti, kai į maistą patenka nuodingų žolių, skalsių, cheminių medžiagų, žemės ūkyje naudojant chemikalus, maistinių priedų. Produktai gali tapti nuodingais.

Apsinuodijimo požymiai. Apsinuodijus gyvulinės kilmės produktais prasideda vidurių skausmas, vėmimas, viduriavimas, atsiranda didelis silpnumas, suretėja pulsas, sutrinka regėjimas. Apsinuodijus grybais prasideda stiprus vėmimas, spazminio pobūdžio pilvo skausmai, viduriavimas krauju, silpnumas. Antrą-trečią parą - gelta, kepenų-inkstų funkcijų sutrikimai. Nesulaukęs pagalbos žmogus gali mirti. Apsinuodijus žemės ūkyje naudojamomis cheminėmis medžiagomis dar prisideda psichinis sujaudinimas: neramumas, baimė, galvos skausmas ir svaigimas, ūžimas ausyse, akių skausmas, sutrinka kalba, eisena.

Vieni jų - toksikoinfekcijos - tai susirgimai, kuriuos sukelia į žmogaus organizmą patekę maisto produktai, užkrėsti gyvais patogeniniais (sukeliančiais ligas) mikroorganizmais. Šiai grupei priklauso jersinijos (jersiniozė), salmonelės (salmoneliozė) bei šigelės (dizenterija). Ūmų susirgimą - toksikozę, sukelia maisto produktai, turintys specifinių toksinų, kuriuos gamina patogeniniai mikroorganizmai. Mikotoksinę sukeliama maisto produktai, užteršti pelėsiniais grybeliais ir jų gyvybinės veiklos produktais - mikotosinais.

Žema šaldytuvo temperatūra sulaiko daugumos mikrobų augimą bei dauginimąsi. Bet mikrobai -jersinijos gerai auga ir dauginasi, esant žemai (2-4°C) temperatūrai. Dėl šios bakterijų savybės jersiniozė kartais vadinama „šaldytuvų“ liga. Nustatyta, kad drėgnoje ir šaltoje aplinkoje jersinijos ilgai išlieka gyvybingos, tačiau sausoje aplinkoje, veikiamos tiesioginių saulės spindulių, žūva per 10 minučių. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra graužikai, laukiniai ir naminiai gyvūnai (dažniausiai kiaulės, katės, šunys, arkliai, triušiai). Žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūnų išmatomis užteršto maisto ar vandens. Tačiau galima užsikrėsti ir tiesiogiai kontaktuojant su sergančiu gyvūnu ar namų augintiniu. Infekcija gali plisti per daržoves,vaisius,mėsos, paukštienos ir pieno produktus, vandenį. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas jersinijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis. Žaliavinis karvės ar ožkos pienas, iš jo pagaminta varškė, sūris taip pat gali būti infekuoti. Jersinijos labiausiai dauginasi daržovių puvimo vietose. Nepakankamai kruopščiai nuvalytos ir nuplautos pūvančios daržovės ar iš jų pagaminti patiekalai taip pat gali būti ligos priežastimi. Didžiausią riziką susirgti jersinioze turi maži vaikai ir vyresni žmonės, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs. Inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 3 iki 19 dienų. Maži vaikai dažniausiai karščiuoja, jiems skauda pilvą, viduriuoja, neretai su krauju išmatose. Šie simptomai paprastai trunka 4-7 dienas, kartais iki 3 savaičių. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems dominuojantys požymiai gali būti tik karščiavimas ir pilvo skausmas, todėl neretai infekcija primena apendicitą. Patariama vartoti tik pakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, paukštieną, kitą mėsą, gerti tik pasterizuotą arba virintą pieną ir jo produktus, kruopščiai plauti daržoves.

Tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Išsivysto plonosios žarnos uždegimas, todėl viduriuojama, karščiuojama, skauda pilvą ir galvą. Užsikrėtus, ligos požymiai atsiranda po 12-72 valandų. Liga paprastai trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Tačiau bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir negydoma liga gali baigtis mirtimi. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Vakcinos nuo salmoneliozės nėra. Žalius mėsos produktus parduotuvėje patariama dėti į plastikinį maišelį, atskiriant nuo kito maisto. Parsineštą maistą nedelsiant dėti į šaldytuvą, kad jame esančios bakterijos nepradėtų daugintis. Mėsą visada nuplaukite ir labai gerai išvirkite arba iškepkite. Prieš valgydami įsitikinkite, ar nėra rausvo skysčio. Venkite patiekalų su žaliais kiaušiniais, ypač namuose gamintų ledų, kremo, plakto trynio su cukrumi. Pramonės įmonėse šie maisto produktai gaminami iš pasterizuotų kiaušinių. Nevartokite žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, nepasterizuoto ar nevirinto pieno. Maistą laikykite šaldytuve, o prieš valgant pakartotinai pakaitinkite. Vaikui visada reikia priminti nusiplauti prieš valgį rankas, ypač jei jis žaidė su namų augintiniu.

Ją sukeliantys mikrobai labai išplitę aplinkoje. Jų šaltinis dažniausiai yra įvairiomis odos ir gleivinių pūlinėmis ligomis (pirštų, nagų pūliniai uždegimai, pūlinga angina, nesveiki dantys) sergantys žmonės. Stafilokokais gali būti užterštas tešmens uždegimu sergančių karvių pienas. Pavojingas žmogui stafilokokų gaminamas toksinas yra atsparus temperatūrai ir visiškai suyra tiktai kaitinant +120°C 35 minutes. Pavojingas sveikatai šio toksino kiekis palankioje stafilokokams temperatūroje maisto produktuose susikaupia per 2-3 val. Liga prasideda pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, ne vėliau kaip po 2-4 val. suvalgius įtartino maisto. Dažniausiai krečia šaltis, gali pakilti temperatūra. Būdingas didelis bendras silpnumas, alpimas, labai dažnas pulsas.

Jeigu apsinuodijimo simptomai atsirado ką tik suvalgius grybų, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą: duodama išgerti stiklinę šilto vandens ir patariama įsikišti pirštus į burną. Apsinuodijus kitu maistu, patarkite žmogui gulti ir ilsėtis. Užklokite jį, duokite daug skysčių (negazuoto mineralinio ar kitokio vandens, silpnos juodosios arbatos).

Artėjančias šventes kai kuriems gali aptemdyti sezoninės sveikatos problemos, tokios kaip persivalgymas ir apsinuodijimas maistu. Šventinio laikotarpio metu neišvengiama ir vaikų apsinuodijimo atvejų. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pabrėžia, kad vaikų apsinuodijimas maistu - rimta problema, kuri reikalauja ypatingo dėmesio. Vaikų apsinuodijimo maistu požymiai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo to, kokia bakterija, virusas ar toksinas sukėlė problemą. „Vieni pirmųjų apsinuodijimo maistu požymių yra pykinimas ir vėmimas. Vaikas taip pat gali skųstis stipriais spazmais pilvo srityje. Dažnai pasireiškia vandeningas viduriavimas, bendras silpnumas. Apsinuodiję vaikai gali greičiau dehidratuoti, todėl šalia minėtų simptomų gali atsirasti papildomų požymių - išsausėjusi oda, sumažėjęs šlapinimasis ar vangumas“, - pasakoja vaistininkė E. „Negaluojantys vaikai daug greičiau nei suaugusieji netenka skysčių ir elektrolitų, nes jų kūno masė yra mažesnė. Be to, vaikų imunitetas dar nėra pilnai susiformavęs, todėl jų organizmas lėčiau kovoja su infekcijomis. Taip pat jų virškinimo traktas yra jautresnis, todėl jiems dažniau pasireiškia stiprus vėmimas ir viduriavimas“, - pasakoja vaistininkė E. „Skysčių balanso atstatymas yra pagrindinis prioritetas gydant apsinuodijimą maistu. Vėmimas ir viduriavimas greitai išbalansuoja elektrolitų lygį, todėl ne visada pakaks vien vandens ar arbatos. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų organizmams po apsinuodijimo svarbu atstatyti prarastus elektrolitus tokius kaip natris, kalis ir chloridai. Visus juos vienu metu galima atsistatyti vartojant elektrolitų tirpalus, kurių galima rasti visose vaistinėse“, - pasakoja vaistininkė E. Jei vaiką pykina ir jis atsisako vartoti elektrolitų tirpalus, pabandykite pasiūlyti jam juos gerti mažais kiekiais, pavyzdžiui po gurkšnį kas kelias minutes. „Jei pradėjus viduriuoti ar vemti iš karto vartosime šiuos simptomus malšinančius vaistus, mes tarsi užrakinsime nuodinguosius toksinus savo organizme. Tai gali tik dar labiau pabloginti būklę. Todėl rekomenduojama bent pirmąsias apsinuodijimo maistu valandas leisti organizmui išsivalyti ir papildomai gerti skysčius. Taip pat pašalinti toksinus iš organizmo gali padėti aktyvinta anglis“, - pataria E. „Po apsinuodijimo vaiko virškinimo sistema yra labai jautri, todėl svarbu pasirinkti lengvai virškinamus produktus. Pavyzdžiui, pradėkite nuo neutralios, švelnios konsistencijos maisto kaip natūralūs sultiniai, trintos sriubos, košės. Jeigu vaikas nori ko nors saldaus, pagardinkite košę bananais, kurie irgi gali nuraminti skrandį ir suteikti energijos. Taip pat šalia arbatos galite pasiūlyti vaikui džiūvesėlius ir skrebučius“, - sako vaistininkė E. Vaistininkė pataria vengti sunkiai virškinamo, riebaus, aštraus ir kepto maisto, taip pat produktų, kurių sudėtyje yra pieno. Dėl to ji pataria natūralaus jogurto vaikui nesiūlyti pirmomis apsinuodijimo dienomis.

Taip! Jeigu jūs pradėjote vemti ar viduriuoti dėl to, kad susidūrėte su šiuos sunkumus sukeliu virusu, tuomet prieš pradėdama vemti ar viduriuoti jūs jau galėjote užkrėsti savo kūdikį tuo pačiu virusu dar pati to nežinodama. Užsikrėtusi šiuo virusu jūs 48 valandas jį nešiojatės savyje ir tik tuomet pamatote požymius. Virusas perduodamas gerai nenusiplovus rankų po pasinaudojimo tualetu liečiantis prie virusu užkrėstų paviršių - rankomis liečiant daiktus, o tada jau jis keliauja į burną ir užkrečia iš vidaus. Žodžiu, situacija tokia, kad tikimybė, jog mažylis neužsikrėtė iki jums pasirodė požymiai yra labai maža, todėl atsiskyrimas nuo mamos vargu ar apsaugos mažylį. Vėmimą, viduriavimą sukeliantys virusai nepatenka į mamos pieną ir per jį užsikrėsti negalima, todėl nutraukti žindymą ar maitinimą mamos pienu taip pat nėra priežasties. Priešingai, mamos pienas yra labai svarbus kūdikiui, nes tyrimai rodo, kad mamos piene esančios medžiagos taip aktyviai kovoja su rotovirusu, kad kai kurios medikų organizacijos net rekomenduoja paskiepijus nuo rotoviruso laikinai nutraukti žindymą, nes mamos pieno imuninės medžiagos gerokai sumažina vakcinos efektyvumą. Žindymas neturtingose šalyse nuo rotoviruso apsaugo 90 proc. išimtinai (tik mamos pienu) maitinamų kūdikių, tuo tarpu vakcinavimas padeda apsaugoti nuo šio viruso tik 40-60 proc. Kadangi vėmimo ir viduriavimo metu netenkama daug skysčių, būtina gerti pakankamai, jeigu reikia, ir gydytojų paskirtų skysčių mineralų balansui palaikyti. Kad būtų mažesnė tikimybė, jog išgertus skysčius tuoj pat išvemsite, geriau yra gerti dažnai po truputį: po šaukštą ar du kas 2-3 minutes (čia labai padeda laikmačio ar žadintuvo užstatymas reguliariam signalo kartojimui). Taigi, nors jūs jaučiatės blogai, žindymą svarbu tęsti, o jums svarbu gydytis ir laikytis higienos - plautis rankas tekančiu vandeniu su muilu po kiekvieno vėmimo ar viduriavimo epizodo. Su dezenfektantais būtina valyti klozetą, jo dangtį, kriauklę, čiaupą ir jo rankeną, pageidautina su vienkartinėmis priemonėmis, arba panadotus skudurėlius išmesti. Kadangi žindymas 100 proc. neapsaugo nuo vėmimą ir viduriavimą sukeliančių virusų, kartais suserga ir žindomi kūdikiai. Žindymo tęsimas tokioje situacijoje yra labai svarbus mažylio sveikimui - mamos piene esančios medžiagos kovos su virusu - ir taip pat kaip pagalba atstatant skysčius, gaunant maistinių medžiagų. Kadangi žindomo kūdikio išmatos yra skystos ir jis gali tuštintis dažnai, svarbu žinoti, kaip atskirti kada jis jau pradėjo viduriuoti. Ligos metu mažylis gali norėti žįsti dažniau, nes žindymas taip pat ramina ir mažina skausmą. Jeigu po žindymo kūdikis smarkiai - fontanu - vemia, gali būti praktiška žindyti dažnai ir tumpai, kad vienu metu į skrandį patektų nedidelis kiekis pieno. Leidusi pažįsti minutę ar dvi tuo metu, kai pienas aktyviai teka ir mažylis ryja, atitraukite jį nuo krūties 3-5 minutėms. Po to vel priglauskite ir pažindykite tiek, kol pastebėsite pieno tekėjimą. Tokiu atveju būtinai susisiekite su gydytoju ir pasitarkite dėl to, kokiomis priemonėmis padėsite kūdikiui atstatyti skysčių ir mineralinių medžiagų kiekį. Tačiau tęsti žindymą vis tiek reikia, tyrimai rodo, kad neduodant kūdikiami mamos pieno tokiu metu, kai atstatinėjamas skysčių kiekis organizme, jie netenka daugiau svorio, nei tokiu atveju, kai žindymas tęsiamas. Kūdikiui, kuris be žindymo jau valgo ir kitą maistą, galima pasiūlyti keptą opuolį, keptą bananą, morkų ar bulvių tyrės be karvės pieno, džiūvėsėlių, ryžių košės, miltinių produktų. Bado dieta nėra sveikiausias pasirinkimas, paprastai ligoniai, kurie nors šiek tiek valgo, sveiksta greičiau, jiems rečiau atsiranda antrinis laktozės netoleravimas ar jautrumas baltymams. Net taikant visas reikalingas priemones sustabdyti viduriavimą gali užtrukti apie pora savaičių, kol žarnyno uždegimas praeis ir žarnų sienelės sugis. Kai kūdikis viduriuoja ir vemia svarbu laikytis tų pačių higienos normų, kaip ir sergant mamai - plautis rankas, valyti paviršius, skalbti karštu vandeniui suterštus drabužius, vengti kontakto su kitais asmenimis. Sirgimo laikotarpiu mažylis gali norėti daugiau būti ant rankų, nešiojamas, glaustis prie mamos ar tėčio. Ant peties užsidėkite dvigubą rankšluostėlį, ar turėkite šalia storesnį vystyklą, kad mažyliui pradėjus vemti turėtumėte į ką sugerti išvemtus skysčius. Jeigu kūdikis užmigo, galite pabandyti paguldyti jį į lovelę ar vežimėlį, tačiau nepalikite vieno: arba būkite kartu su juo kambaryje, arba atsigabenkite ten, kur reikia būti jums. Vėmimo epizodas gali prasidėti bet kuriuo metu, taip pat ir miegant, ir mažyliui gali reikėti jūsų pagalbos. Kad apsaugotumėte kūdikio odelę nuo sudirginimo, tepkite užpakaliuko priežiūrai skirtais tepalais kiekvieną kartą, kai keičiate vystyklus. Keiskite vystyklus vos tik mažylis pasituština, plaukite po tekančiu vandeniu ir nepamirškite po to nusiplauti rankų ir išplauti vonios ar kriauklės bei čiaupo. Dideliam skysčių kiekiui sugerti gali padėti medžiaginio įdėkliuko, merliuko įdėjimas į vienkartinį vystyklą.

tags: #zindymas #ir #apsinuodijimas #maistu

• Ovuliacijos gerinimas laparoskopija
• Vandens poreikis žindomam kūdikiui
• Kaip pasirinkti vonelę kūdikiui
• Galimybės Lietuvoje dėl neapibrėžtumo
• Nauda nėštumo metu