Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. LR civilinio kodekso (LR CK) trečios knygos XVIII skyriuje nustatyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Nustatant vaikui globą (rūpybą) pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus.
Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Laikinoji globa (rūpyba) steigiama dėl LR CK 3.254 straipsnyje numatytų pagrindų, kai dėl tam tikrų priežasčių nepilnametis laikinai patenka į padėtį, kai jo tėvai negali vykdyti jam savo pareigų ir paprastai nėra aišku, ar priežastys, dėl kurių steigiama globa (rūpyba), bus ilgesnį laiką ar nuolat. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams, sulaukia pilnametystės (arba emancipuojamas), nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), įvaikinamas arba susituokia. Tačiau laikinoji globa nesibaigia automatiškai, turi būti priimamas laikinąją globą (rūpybą) įsteigusios institucijos sprendimas.
Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą. Kitaip nei laikina globa (rūpyba), nuolatinė globa (rūpyba) yra nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) vaiko teisių apsaugos tarnybos arba prokuroro pareiškimą. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) pasibaigia, kai vaikas sulaukia pilnametystės, įvaikinamas, susituokia ar yra grąžinamas vaiko tėvams.
Kas gali tapti vaiko globėju?
Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Reikalavimai potencialiems globėjams:
- Amžius: Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Tačiau, Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.
- Sveikata: Asmuo neturėtų sirgti chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis, kurios trukdytų tinkamai rūpintis vaiku.
- Teistumas: Asmuo neturėtų būti teistas už tyčinius nusikaltimus.
- Šeimos aplinka ir santykiai su vaikais: Turėtų būti užtikrinama tinkama šeimos aplinka ir gebėjimas bendrauti su vaikais.
Pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai, tačiau tik jei tai atitinka vaiko interesus. Taip, seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje. Taip pat turėtų būti siekiama, kad vaikas būtų globojamas šeimoje ir būtų neišskiriamas su broliais ir seserimis, nebent tai pažeistų vaiko interesus.
Kaip tapti vaiko globėju?
Norėdami tapti vaiko globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Ši institucija nustato vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), ir tvarko tokių vaikų apskaitą.
Žingsniai globėjo tapimo procese:
- 1 žingsnis. Pasidomėkite ir įvertinkite savo vidinę motyvaciją: kodėl norite globoti vaiką?
- 2 žingsnis. Kreipkitės į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių.
- 3 žingsnis. Pateikite reikiamus dokumentus, tarp kurių gali būti: medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų.
- 4 žingsnis. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą.
- 5 žingsnis. Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus.
- 6 žingsnis. Bus atliekamas vertinimas ir paruošiamas Jūsų individualus profilis.
- 7 žingsnis. Galiausiai, jei atitinkate visus reikalavimus, Jums bus pasiūlytas vaikas globoti.
Jei mirę vaiko tėvai (įtėviai) buvo pareiškę valią testamente dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, į tai atsižvelgiama steigiant globą (rūpybą), jei tai neprieštarauja LR CK 3.269 straipsniui.
Globėjo (rūpintojo) teisės ir pareigos
Globėjo (rūpintojo) pareigos globotiniui (rūpintiniui) iš esmės sutampa su tėvų pareigomis savo vaikams. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, kadangi yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Globėjas turi teisę sudaryti globojamo vaiko vardu ir interesais visus būtinus sandorius.
Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už nepilnametį iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo globėjas (LR CK 6.275 str.). Už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą atsako rūpintojas tik tada, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti (LR CK 6.276 str.).
Bendroji taisyklė, kad vaiko globėjas (rūpintojas) turi gyventi kartu su globotiniu (rūpintoju) tiek savo, tiek vaiko gyvenamoje vietoje. Jeigu nustatoma vaikui laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą.
Finansinė parama ir pagalbos pinigai
Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Savivaldybės administracija vaiko globėjui (rūpintojui), kuris nesusijęs artimais giminystės ryšiais su globotiniu (rūpintiniu), taip kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, skiria ir moka pagalbos pinigus.
Pagalbos pinigai:
- Už vieną vaiką - 4 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį.
- Už du vaikus - 6 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį.
- Už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį.
- Už kiekvieną vaiką iki 3 metų - papildomai 1 BSI dydžiu didinama mėnesinė piniginė išmoka per mėnesį.
Kai budintis globotojas sudaro sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, vaiko apgyvendinimo vietai įkurti (gyvenimo sąlygoms pritaikyti, būtiniausiems buities reikmenims įsigyti) skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka - 10 BSI.
Globojamo vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais.
Ryšiai su biologiniais tėvais
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba. Skatinamas bendravimas. Aplinkybės peržiūrimos. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
Vaikams iki 3 metų globa beveik visada organizuojama šeimoje - pas artimuosius ar globėjus. Visgi, yra išimtis, jeigu vaiko susilaukia nepilnametis asmuo, gyvenantis globos institucijoje.
